Pasitaikė puiki proga laboratoriškai ištirti mūsų gyvenimo sąlygas. KTU aplinkosaugos katedra ieškojo energetiškai efektyvių pastatų, kuriuose tiria patalpų orą.
Pirmadienį mūsų gyvenamose patalpose buvo sudėta testavimo įranga, kuri matuoja oro drėgnumą, CO2 koncentraciją, taip pat oro cheminę sudėtį.
Tarp stypų įtempta polietileno juosta su žuvies taukais, kurie kažką absorbuoja iš oro:
“Lesyklėlė“ ir ant jos prikabinti trys oro sudėties testai:
Ši lėkstelė renka patalpų dulkes, kurios vėliau bus tiriamos laboratorijoje. Tokias turime tris, skirtingose patalpose:
Šie du prietaisai kol kas vieninteliai, apie kuriuos žinome ką jie matuoja. Kairėje – drėgnomatis, dešinėje – CO2 koncentraciją ore matuojantis prietaisas:
Drėgmė 41,3% (hm, mažoka… kažkodėl nesijaučia oro sausumo), CO2 koncentracija – 439ppm (pavojinga – virš 1000ppm). Gal būt šie prietaisai fiksuoja ir daugiau oro parametrų, bet apie tai sužinosime ir paskelbsime kai KTU atiduos tyrimo rezultatus. Kol kas pasižadėjome nenaudoti aerozolių, minimaliai naudoti arba visai nenaudoti buitinę chemiją, nesiurbti ir nevalyti dulkių – savaitę tikrai išgyvensime ir be to. Be to kasdien pildome ataskaitą, kas buvo veikiama namie. Ataskaita nuobodoka, nes ji labiau pritaikyta senos statybos gyvenamoms patalpoms ir į beveik visus dienos klausimus tenka atsakyti neigiamai – židinio, krosnies nekūrename 🙂 dūmtraukio neturime 🙂 nei namuose, nei balkone, nei aplamai niekur nerūkome 🙂 langų vėdinimui irgi nedarinėjame.
Kadangi prietaisai matavimus atlieka nuolat, eksperimento dėlei išvykdami iš namų išjungėme vėdinimą – įdomu, ar tai atsispindės ir kiek atsispindės tyrimo rezultatuose?
Viena iš dulkių lėkštelių patalpinta labai arti po tiekiamo oro difuzoriumi – įdomu, koks oras mus pasiekia iš žemės šilumokaičio?
Vienas iš ant “lesyklėlės“ pritvirtintų testų renka informaciją apie formaldehidus – įdomu kokia bus jų koncentracija. Masyvo baldų neturime, viskas iš presuotų drožlių plokščių, bet taip pat neturime ir jokių dirbtinių medžio grindų dangų – tik kiliminė danga ir keramika.
Belieka sulaukti KTU tyrimų ataskaitos ir tuomet tiksliai žinosime ar kokybiškoje aplinkoje gyvename.
V ir V pasyvus namas 
Tai turbūt bus pirmos šių išsiskiriančių laiptų nuotraukos :).
Kadangi laiptai neturi nieko bendro su energetiniu efektyvumu, su pasyvumu, tai atskiro posto nenusipelno. 🙂
tai ir be reikalo, liaudžiai reikia opiumo 🙂 kur interjeras, kur postas apie tai kai įsikėlėt.., dabar jokio finišo nematėm :))
Interjeras – tai truputi privatu… nors ne tai didžiausia problema.
O įsikėlėm labai senai…2012 11 01, nebuvo nei laiptų pilnai pabaigtų, nei vidinių durų, nei lubų kai kuriuose kambariuose. Senam būste teko porą valandų kasdien draugauti su KKK – tai ir “išvarė“ į naujus namus, kur nieko nedarant (nebuvo šildoma) laikėsi +17C. Todėl dabar KKK – tik košmariškame sapne. Bet internetiniuose forumuose vis dar yra šlovinančių atsiliepimų apie “pigiausią“ šildymo būdą 😦 žmonės vis dar nesupranta kaip turėtų būti statomi ir šildomi namai.
350 PPM (0,035%) CO2 koncentracija yra aplinkos ore, tad 439 PPM parodo ypač gerą vėdinimą.
Tik reikėjo pareikalauti CO2 matuoklio miegamajame, kur šis rodiklis yra ženkliai svarbesnis bei padėtis ten gali būti ženkliai prastesnė. Bent jau tokią prielaidą daryčiau standartiniame name.
Formaldehidų šaltinis ir yra medžio drožlių plokštės. Ar pamatavo kokia yra oro kaita eksperimento metu? Tas surinktas dulkes galima būtų apšvitinti “giliais“ UV spinduliais (320-360 nm), kad pamatytumėte sporas ir kitas organinės kilmės daleles. Jeigu jūsų tyrėjai rodytų iniciatyvą, tai galėčiau juos tiksliau nukreipti. Gal savo ŽŠ orą kažkada taip ištirsiu.
Dar labai įdomu būtų pažiūrėti koks yra santykinės drėgmės skirtumas tarp paduodamo ir ištraukiamo oro patalpose, kiek oras viduje sudrėgsta dėl vidinių drėgmės šaltinių, bet čia jau aktualiau žiemos periodui.
Bus įdomu pamatyti tyrimo rezultatus, nors aš abejonių neturiu.
Hmm, jei sakot sausa, tai idomu pasidare, ar jus matavot oro dregme pas save zhiema, jei taip tai su kuo? Ir apskritai ar matuojat dregme, jei taip tai idomu su kuo matuojat ir kiek skiriasi parodymai nuo tos KTU statytos irangos?
ar jau turite tyrimų rezultatus?
įdomu, kokia formaldehido koncentracija 🙂
Viliau, jau senokai ką nors berašėte savo bloge. Būtų įdomu pagaliau išgirsti kaip sekasi namui išlikti pasyviam: kiek šildyti tenka ir ar pasiteisino rekuperatoriaus oro padavimo sistema tiek žiemą tiek vasarą.
Laba diena Viliau, zadu statyti nama ir renkosi statybines medziagas. Medziagu paieska pasirinkau sudetingesne t.y. itraukiant kaimynine Lenkija ir neapsirikau. Pasirodo musu Arko 24 analogas yra ir ten su tuom paciom charakteristikom ir net 1.5 – 2lt pigiau uz blokeli, toks skirtumas mane motyvavo paieska pratesti. Dabar turiu viena problema, tai transportas, jis labai brangus, o beto Lenku gamintojai nenoriai bendrauja. Gal padesit susikalbeti su Lenkija, nes matau ir pats is ten daug ka vezet. parasytkit: vasiljevas.jurijus@gmail.com