Rekuperatorius ir ŽŠ vasarą

Mūsų name yra nestandartinė, naujoviška situacija: rekuperatorius dirba kartu su žemės šilumokaičiu (ŽŠ).  Rekuperatoriai, kurie tiekiami į Lietuvos rinką, nėra pritaikyti darbui su ŽŠ, manau juos projektuojant dėmesys kreipiamas pagrinde (o galbūt tiktai) į kuo didesnį šilumos grąžinimą dirbant žiemą ir vargu ar buvo galvojama kaip jie dirbs vasarą – laikotarpį, kai pastatui reikia ne šildymo (šilumos atstatymo), bet vėsinimo… Pirmieji įtarimai kilo pavasarį, kai saulė pakankamai greit prišildė patalpas (žaliuzės dar neveikia ir saulės kontrolės beveik nėra), o rekuperatorius toliau tiekė šiltesnį orą nei reikėtų. Todėl vakar nusprendžiau atlikti eilę eksperimentų, surinkti duomenis ir jais pasidalinti.

Vakar, 2012 07 07, orai buvo labai karšti, labai saulėti, lauko temperatūra žemės šilumokaičio paėmimo vamzdyje viršijo +32C:

Vėdinimo sistema nebuvo naudojama (laikiau išjungtą – dėl tos pačios priežasties – neefektyvus darbas) keletą savaičių, tai reiškia, kad žemės šilumokaitis nebuvo įtakotas lauko oro temperatūros, buvo visiškai atgavęs natūralią grunto temperatūrą, kas mano nuomone turėtų būti ~+6…+8C. Rekuperatorius ir pagrindiniai vamzdynai sumontuoti patalpoje, kurioje po truputi baigiamas montuoti šilumos punktas – boileris, elektrinis šildytuvas, cirkuliaciniai siurbiai ir t.t. Kadangi montažas nebaigtas, nemažai vamzdynų dar ne izoliuoti, o esant tokiam tropiniam orui saulės kolektoriaus glikolinio kontūro temperatūra buvo apie +90C, ko pasekoje oras techninėje patalpoje siekė +30C. Eksperimentavau prie atidarytų lauko durų, kad bent truputi sumažinti patalpos oro įtaką eksperimento rezultatams.

Mano įtarimas pirmiausiai krito į rekuperatoriaus konstrukciją, kad rekuperatorius net dirbdamas režimu, kai nustatyta tiekiamo į patalpas oro temperatūra yra mažesnė už realiai tiekiamą, dalinai atstatinėja oro temperatūrą. Tam priežastis – palyginus juokingai mažas apylankos skermuo:

Nuotrauka ne labai informatyvi, bet pabandysiu paaiškint: ruda dėžutė – tai sklendės elektrinė pavara, dabar matome, kad sklendė į kurią remiasi pavara, yra atidaryta, už jos esanti anga truputi matosi. Sklendės eiga yra ~3cm, apačioje sklendė sukasi ant ašies, o viršuje ji atsitraukia nuo angos plokštumos per tuos ~3cm. Sutikite, lyginant su ortakiais, kurių diametrai 160-200mm šis tarpas, šis plyšys yra juokingai mažas ir sistemoje turėtų sukurti nemažus pneumo nuostolius…Bet tai tik dalis mano įtarimų. Kadangi apylanka turi didelį pasipriešinimą, ar dalis oro vis dar ne keliauja per rekuperatoriaus šilumokaitį? Nedrįsau ardyti įrenginio ir ieškoti, ar yra koks mechanizmas, nutraukiantis šalinamo iš patalpų oro tekėjimą per šilumokaitį, taip jį šildant. Nusprendžiau pabandyti šią problemą išspręsti mechaniškai uždarant šilumokaičio išėjimą į angą, per kurią tiekiamas šviežias (ir vėsus) oras į patalpas, užklijuoti šilumokaitį lipnia juosta:

Baigus klijavimą, šilumokaitis buvo visiškai užblokuotas, manyčiau hermetiškai:

Dabar turiu sąlygas, kai praktiškai turi būti išvengta šilumogražos, kai vėsus oras iš ŽŠ tiesiogiai tiekiamas į pastato vėdinimo sistemą aplenkiant rekuperatoriaus šilumokaitį. Beliko pasitikėti paties įrenginio sandarumu. Dėl eksperimento nustačiau maksimalų tiekiamo oro į patalpas oro kiekį 100%, šalinamo iš patalpų oro kiekį maksimaliai sumažinau, iki 20% (mažiau neleidžia valdiklis), kad patalpose nesusidarytų viršslėgis atidariau daug langų:

Tokiu būdu tikėjausi greičiausiai pasiekti temperatūros kitimo, o mažindamas šalinamo oro kiekį tikėjausi sumažinti rekuperatoriaus kaitinimo šalinamu oru. Paleidimo metu situacija tokia:

Rekuperatorius nustatytas tiekti +15C orą (skaičius viršuje, kairėje), laikas matomas dešinėje (laikrodis nenustatytas; bandyta po 18val, vakare) kairėje apačioje matome temperatūrą, kurią rekuperatorius tiekia į patalpas, režimas “vasara” kas reiškia, kad oro šildymo tenas neveiks. “0” – rekuperatorius išjungtas, čia kairėje esantis rodmuo. Paleidžiu įrenginį, po ~10min fotografuoju termometrus. Žemės šilumokaičio padavimo atšakoje (tik vienoje; kita atjungta kaip ir padavimas tiesiogiai iš lauko) turiu laaabai džiuginančią temperatūrą:

Tiesiog norisi sušukti “oho” kai lauke tropiškai virš +32C, bet nepamirškime, kad ŽŠ nenaudotas ilgesnį laiką ir visiškai “pailsėjęs”, ilgiau veikiant sistemai tie magiški +10,9 gali kilti iki +15…+17C. Rekuperatoriaus pultelis taip nedžiugina:

Nors iš ŽŠ gaunu tik ~+11C (įvairiais momentais stabdant ir vėl paleidžiant sistemą rodmenys svyravo tarp 10,7 ir 12,2) bet į patalpas vis tiek tiekiamas +24C oras, akivaizdu, kad su vėsinimu yra ne kas… Gal kanalinis termomentras, kurį vis kaišioju tai šian, tai ten, ir rekuperatoriuje gamykliškai sumintuotas skirtingai sukalibruoti? Pasirodo taip, bet džiaugsmo ne per daugiausiai:

Praėjus beveik valandai nuo eksperimentų pradžios, tiekiamas į patalpas oro temperatūra truputi pasitaisė, C4 rodė +23C, kai maniškis kanalinis, kurio matavimo zondas tuo metu buvo įkištas į įrenginį, šalia tiekimo ventiliatoriaus, rodė +20,7. Taigi, rodmenys skiriasi dviems laipsniais, sunku pasakyti, kuris teisingiau rodo – kažkodėl labiau pasitikiu kanaliniu (ne todėl, kad palankesni skaičiukai🙂 kambaryje kabo senas gyvsidabrinis termometras, rodantis labai panašiai kaip ir kanalinis), bet rezultatai vis tiek prasti – oras už įrenginio vis tiek per šiltas, lyginant su tiekiamu į jį.

Tuomet nusprendžiau rekuperatorių paleisti pilna galia, t.y. šalinamo oro kiekį padidinti iki 100% kaip ir tiekiamo.  Mano nuostabai, rekuperatoriaus termometro parodymai pradėjo mažėti, ir po gero pusvalandžio darbo nukrito iki +20,6C. Šis pokytis labai netikėtas, kodėl taip įvyko – negaliu paaiškinti. Bet rezultatas vis dar blogas.

Pamatavau oro temperatūras ir kituose sistemos taškuose, rekuperatoriaus apylankoje:

Rezultatas netikėtas, vamzdyne su filtrų kasete oras pašyla keturiais laipsniais – nežinau kaip ir kodėl, vamzdynai izoliuoti 5cm vata ir folija…O gal čia jau ir įrenginyje yra kažkokie šilumos nuostoliai, ne tik vamzdyne, negali būti, kad max. 5m ilgio izoliuotame vamzdyje greitai (100% rekupo galios; debito neturiu kuo pamatuoti) tekantis oras pašiltų ~4C.

Oro temperatūra ištraukimo difūzoriuje – +27C. Tikėtinai teisinga, nes kitoje patalpoje maždaug 1.5m aukštyje kabantis gyvsidabrinis senukas irgi rodo apie +27C.

Kanalinis, patalpintas oro šalinimo angoje, išorinėje sienoje, rodė ~+25C. Prisiminus, kad iš patalpos ištraukiamas oras buvo virš +27C peršasi išvada, kad rekuperatoriuje TEBEVYKSTA ŠILUMOGRĄŽA, arba įrenginys nėra sandarus ir vyksta oro srautų maišymasis. Kitokių argumentų šių temperatūrų skirtumui paaiškinti nežinau.  Tikėtinesnė yra pirmoji versija, norisi tikėti gaminio kokybe, nors prisiminus užklijuotą lipnia juosta šilumokaitį ši versija neatrodo labai galima.

Gal po dviejų valandų sistemos testavimo, pasiektas geriausias rezultatas – į patalpas tiektas oras atvėso iki +20,2C, kai žemė tiekė vėsų ~+12C orą. Kol kas turime problemą, kurios sprendimas gali būti papildomos išorinės apylankos, su dideliu bent d160 skerspjūviu montavimas, nors tai sudėtinga atlikti dėl įrenginio konstrukcijos – oro padavimą tektų daryti per aptarnavimo duris, jose darant įvadą.

Tikiuosi pagalbos iš gamintojo, gal kažkas atlikta neteisingai, todėl iš anksto dėkingas už konstruktyvius komentarus.

Papildysiu šią temą paskutiniais rezultatais. Palikau sistemą dirbti nuolat, nustačiau ir paduodamo, ir ištraukiamo ventiliatoriaus galias po 50% ir palikau beveik penkioms paroms. ŽŠ dirbo tik viena atšaka. Eksperimento pabaigoje iš ŽŠ oras sušilo iki +14,2C, įrenginio valdiklis rodė tiekiamą orą į patalpas +20,6C. Manau per penkias paras sistema turėjo galutinai nusistovėti. Taigi, problema vis dar yra.

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , , , , , , , , , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

53 komentarai straipsnyje Rekuperatorius ir ŽŠ vasarą

  1. Blakis parašė:

    O rekupe oras ne per motorą eina? Pastarasis kažkiek šilumos išskiria.

    • Vilius parašė:

      Taip, abu ventiliatoriai yra kanaliniai, t.y. ne tik sparnuotė bet ir pats variklis yra sraute ir juo aušinamas. Bet tikrai tos šilumos neužteks nuolat šildyti kokiekms 300m3 oro, išskyrimas bus labai mažas, ne tai negali būti oro sušilimo priežastimi.

  2. Vaidas parašė:

    Ar negali būti sumaišyti vietomis ištraukimo ir padavimo ventiliatoriai? Ta prasme, bandoma reguliuoti ištraukimo ventiliatorių, o iš tikrųjų reguliuojasi padavimo ventiliatorius. Tokiu būdu per atidarytus langus pritraukiama šilto oro.

    • Vilius parašė:

      Sveiki Vaidai,
      Nu ne, tokias klaidas labai lengva pastebėti, atidarai aptarnavimo duris ir matai kuris iš jų tiekia orą iš įrenginio į patalpas.

  3. DEU parašė:

    Jei šilumokaitis užklijuotas, tai ištraukimas kaip ir nelabai turėtų vykti. Bet jei vis tik vyksta, tai negali būti tikras ar tikrai nevyksta ir šilumograža.

    • Vilius parašė:

      Sveikas,
      Užklijavau tik tiekiamo oro šilumokaičio išėjimą, o kad užklijuoti šalinamo oro – reiktų ardyti įrenginį, todėl ištraukiamas oras netrukdomai keliauja per šilumokaitį. Nežinau tiksliai įrenginio konstrukcijos, gal ir šalinamas oras turi savo apylanką, bet jei ne – tuomet vienintelis kelias lauk bus tik per šilumokaitį.

      • DEU parašė:

        Nelabai tiksliai įsivaizduoju paties rekuperatoriaus konstrukciją. Bet galimas variantas, kad ištraukiamas gana šiltas oras įšildo patį rekuperatorių, o kadangi oras tiekiamas aplinkeliu, kuris yra taip pat rekuperatoriaus viduje, tikėtina, kad yra dalinai pašildomas. Tai yra šilomograža vyksta ne per šilumokaitį, bet per konstrukciją. Jei ši teorija teisinga, kai vidaus patalpų temperatūra pažemės, sumažės ir žalingas poveikis tiekiamam orui. Natūralu, kad ŽŠ nelabai pajėgus atvėsinti iki 30 laipsnių įkaitintų patalpų.

        • Vilius parašė:

          Ar pajėgus atvėsinti ŽŠ ne tik “kaptiorkę” su laikinai atvirais +90C vamzdžiais bet ir visą namą, išvadas darysime tik pabandę palikti įjungtą sistemą bent parai-dviems, žiūrint, kad naudojant tik vieną ŽŠ šaką dvi valandas ir laikant 100% rekupo galią nepastebėta žymesnio oro iš ŽŠ temperatūros kilimo galima tikėtis tikrai gerų vėsinimo rezultatų. Reiks pabandyti, kaip tik žada lietingus orus – saulė nespigintų per nešešėliuojamus langus, o šilumos mazgo izoliuoti kol kas negaliu, teks laukti montažo pabaigos.
          Kas dėl paties rekupo – korpusas iš cinkuotos skardos, kažkokios energijos akumuliacijos iš jo nesitikėčiau, plius dar termoizoliacija…

          • DEU parašė:

            Problema žinoma ne akumuliacijoj. Toje izoliuotoje rekuperatoriaus dėžės vienoje pusėje nuolat palaikoma +27 (ištraukiamas oras). Nuo paduodamo oro ta dalis atskirta tik cinkuota skarda. Tikėtina, kad dėl didesnio pasipriešinimo (dėl ŽŠ ir mažos apylankos) paduodamo oro kiekis gerokai mažesnis nei ištraukiamo. Manau, kad problemos priežasčių reikėtų ieškoti šioje vietoje. Ir greičiausia vienintelis teisingas sprendimas, kaip pats ir manai, atskiras aplinkelis atskirtas nuo rekuperatoriaus dėžės.

          • Vilius parašė:

            Taip, logikos yra. Žiūrėsim, ką gero patars gamintojas. Ačiū už pastabas!

  4. Raimundas parašė:

    Sveiki Viliau, įdomus labai bandymai ir žemės šilumokaičio rezultatai tikrai džiuginantys.
    Neprisimenu kurio modelio pas tave stovi rekuperatorius, bet jei neklystu tai plokščias (palubinis) RECU-500CF? Minėjai, kad katilinėje šiuo metu buvo labai karšta, visi palubiniai rekuperatoriai dažniausiai turi tik 25mm storio sieneles, o jis sumontuotas aukščiausioje vietoje, tikėtina, kad per sieneles nuo korpuso papildomai kažkiek sušila oras.
    Tiekimo ventiliatorius gali taip pat sušildyti šiek tiek, nors EC varikliai stipriai nekaista.
    Norint visiškai eliminuoti ištraukiamo oro įtaka, reikėjo užklijuoti ne rekuperatorių, o manau ženkliai lengviau būtų ištraukti ištraukimo filtrą ir ji pilnai užklijuota įstatyti.

    • Vilius parašė:

      Sveikas Raimundai,
      Taip, 500CF pas mane, plokščias palubinis. Dėl sienelių – pažiūrėsiu, bet rekupui veikiant 100% tie šilumos nuostoliai per sieneles negali pakeisti oro temperatūros ~8C (nuo 12 iki 20).
      Gera idėja, kaip užkimšti🙂 šalinamą orą, bet tai tinka tik eksperimentui, normaliai eksploatacijai kažkaip reikės šalinti orą, juk negyvensime atlapais langais🙂. Tu, kaip žmogus artimas imperatoriui, tikrai žinai, ar yra dar vienas by-pass’as per kurį šalinamas oras aplenkia šilumokaitį? Ar vis tik šilumokaitis yra vienintelis kelias orui palikti patalpas?
      Taip, EC variklis negali daryti apčiuopiamos įtakos oro temperatūrai, čia tikrai ne tame problema.
      Dar įtariu aptarnavimo durelių nesandarumą, per jas galėtų pasiurbti karšto tech.patalpos oro…
      Ačiū už pagalbą!

      • raituzasRaituzas parašė:

        Artimas imperatoriui, gan skambiai pasakyta😀
        Šalinamas oras visada eina per plokštelinį rekupą, tik tiekiamas oras turi galimybę keliauti per “by-pass” sklendę, kai ji atsidaro.
        Dėl aptarnavimo durelių nesandarumo: uždek smilkalą ir patikrink, ar dūmai eina link durelių. Nesandarumo neturi būti, nebent blogai uždarei aptarnavimo dangtį.

        • Vilius parašė:

          Paprasčiausiai artimesnio imperatoriui nei pats nepažįstu🙂
          Atidarius dangtį, dulkių pėdsakai perimetru perša mintį apie dangčio pralaidumą…teks Kaune susirasti indusų parduotuvę ir nusipirkti smilkalų🙂 nors labiau padėtų langų sandarinimo tarpinė.
          Kas dėl šalinimo by-pass’o, čia manęs nepaguodei…konstrukcija įrenginio kaip čia pasakius…grynai žieminė? Pasmerkiu save kasmetiniam pavasariniam šilumokaičio klijavimui lipnia juosta?

  5. Rolandas parašė:

    Laba.Nerandu kur jums parasyti zinute,todel rasau cia.Turiu klausima.

  6. Evaldas parašė:

    ar nebus taip, kad kai leidi 100% iš lauko 10oC, o išleidi iš vidaus 20% (beveik stovi) 20oC, laukinis oras pasišildo rekuperatoriuje (plauni šiltą sienelę ir pašildai šaltą orą). PAdidinai ištraukimo jėgą, sumažėjo slėgis sistemoje, dėl to nukrito ištraukiamo vidaus oro temperatūra ir apiplaunama sienelė atšalo, ir mažiau pašildo įeinantį orą. Paleisk ištraukimą 100%, o įleidimą 20%, turėtum gauti keliais laispniais auštensnę padavimo į kambarius temperatūrą, prie iš žemės ateinančios. Sakyčiau, kažkieks temperatūra pakyla kanaluose dėl oro trinties į sieneles, bet dėl sumažėjusio slėgio sumažėja labiau.
    Ar rekuperatorius pats greičio režimų neparenka pagal lauko ir vidaus temperatūrą? mano manymu, jie turėtų būti atvirkštiniai, lyginant su žiema.

    • Evaldas parašė:

      o kam reikalingas tokiomis salygomis rekuperatorius? Duok salta ora is karto i kambarius, sumazinsi ventiliatoriaus greiti-pakils viduje temp., padidinsi-sumazes. gal net galima be ventiliatoriaus padaryti, jei būtų skylė stoge, natūraliai eitų karštas oras laukan, ir trauktų iš žemės-dar ir ventiliatoriaus elektros nereiktų-būtų kažkas panašaus į saulės kaminą, solar chminey

      • Vilius parašė:

        Rekuperatorius reikalingas tik tiek, kad kažkas užtikrintų oro cirkuliaciją, t.y. rekupo ventiliatoriai, bet ne šilumokaitis. Manau jei apylanka būtų bent padori – nebūtų didesnių problemų. Dabar įtariu bėda dėl sienelių ir nesandariai atjungiamo/visai neatjungiamo šilumokaičio.
        Solar chimney netinka dėl žalos šiltinimo sluoksniui ir pastato sandarumui, čia iš vienos pusės, o iš kitos pusės nemanau kad paprasta bus sureguliuot oro srautus – kažkur kažką trauks, kažko ne – bus bardakas.

    • Vilius parašė:

      Rekupo greičio režimai – na dėl jų skirtumo truputi nesusikalbame. Kadangi dėl ŽŠ paduodamo ir šalinamo oro kiekiai nustačius variklius vienodai galiai bus skirtingi (skirtingi nuostoliai magistralėse) todėl rekupą reiks reguliuoti taip, kad tie debitai būtų vienodi arba paduodamas truputi didesnis, o tai automatiškai duos greičių skirtumą.
      Papildysiu postą – buvau sistemą nustatęs po 50% ir palikęs beveik penkioms paroms. Grįžęs radau iš ŽŠ 14,2C o į patalpas tiekė 20,6C. Per penkias paras sistema turėjo pakankamai nusistovėti, bet tas temperatūrų skirtumas vis dar labai neramina. Ar gali tik rekupo korpusas duoti tokią šilumogrąžą??? Manau ne, plotas per mažas o ir oro kiekiai ne per mažiausi kad pašiltų ~penkiais laipsniais, vis dar įtariu arba nesandariai užklijuotą šilumokaitį, arba oro srautų pasimaišymą.

      • Evaldas parašė:

        Kažin, ar rekupo išėjimas iš kambarių ir padaviams į juos yra sandariai fiziškai atskirtas? Klausiu todėl, kad pagal tech aprašyme esantį brėžinį taip nėra. o jeigu taip, tai mano manymu, ta sklendė padaryta ne tam, kad būtų pilnai apeitas šilumokaitis. Atidarius ją, oras viduje maišysis -tiek iš lauko, tiek iš vidaus (sprendžiu pagal tech aprašymą), ir bus paduodamas beveik toks į lauką, koks ir į vidų.T.y,., atidarius sklendę, vietoje rekupo gauni dėžę, iš kurios du ventiliatoriai ištraukia orą, ir ko pasekoje per kitas skyles oras priteka, dalinai eina per šilumokaitį, dalinai neina, tarpusavyje maišosi ir beveik vienodas išeina tiek į patalpas, tiek į lauką. Toks darbo pricipas turbūt dėl to, kad nepaduoti labai jau šalto oro (minusinio) į išėjimą į kambarius ir ledais neužšaldyti kitų angų, kas rodytų jo paskirtį dirbti tik su žiema, kai nesirūpinama, kad patalpose per karšta. Tu bandei apeiti-padidinai oro kiekį iš lauko, sumažinai iš vidaus, ir pagalvojai, kad atvės. Mano manymu dėl to, kad, kaip sakai, sklendės anga labai jau menka, o tu užklijavai VISĄ šilumokaičio praėjimą, dėl sumažėjusio slėgio viduje (ventiliatoriai ištraukia, o pritekėt per sklendę nespėja) oras pradėjo būti imamas iš angos, skirtos karštam atidirbusiam orui išeiti iš patalpų ir čia pat maišytis su pro sklendę atėjusiu (atvarvėjusiu:) ) oru iš lauko ir būti paduodamas į patalpas (jei tikrai išėjimo iš kambarių ir įėjimo į kambarius angos tarpusavyje nėra griežtai atskirtos). Jei esu teisus, tai gerai, tada padarykim, kad rekupas atvėstų, jei jis toks-pripumpuokim jį šalto oro, ir, kiek telpa to šalto oro, paleiskim į vidų per sklendę, tai yra išmetimą į lauką padarykim maks, išmetimą į kambarius-min, ir žiūrėkim, kas bus. oras turėtų atvėsti, nes dabar jis maišysis su “laukiniu” šaltu oru. ir klausimas, kaip su šilumokaičio skylutėmis-ten, matau, mėlynas brūkšnelis-ar jis žymi, kad aukščiau yra ‘išėjimas’, žemiau ‘atėjimas’?Jei taip, tai būtų užtekę pusę užklijuoti?

        Pradžioje maniau, kad dėl slėgio sumažėjimo atsidaro E anga (ta, prie kurios niekas nepajungta), ir rekupas ima trūkstamą orą iš gan karštos tech. patalpos, bet pagal tech aprašymą matosi, kad E anga stovi prie padavimo iš lauko, taigi sklendė bet kokiu atveju apribos oro srautą. Nors, žinai, gali būti, kad vistik ji atsidaro.. ar galėtum patikrinti?

        • Vilius parašė:

          Evaldai, apie tiekiamo ir šalinamo oro srautų maišymąsi negali būti nė kalbos, tai visiška nesąmonė – nebent įrenginys brokuotas. Plokšteliniai šilumokaičiai, kitaip nei rotaciniai, visiškai atskiria srautus. Maišant vėdinimas prarastų savo esmę – šalinti užterštą ir tiekti švarų orą.
          Neturiu po ranka brėžinio ar schemos,bet įtariu E anga bus gartraukio pajungimui – ji gamykliškai užaklinta, nes mūsų gartraukis arba recirtuliuoja (žiema) arba šalina už rekupo (vasarą).

          • Julius parašė:

            Sveiki, Viliau, jei gartraukis šalina už rekupo, pabandykite jį ir panaudoti oro šalinimui, rekupo šalinima sumažinkit iki minimumo, gausis papildomas išėjimo bypas’as

          • Vilius parašė:

            Sveiki,
            Mintis laikyti nuolat įjungtą gartraukį neatrodo viliojanti🙂

  7. Operatorius parašė:

    Taigi instrukcija rašo – kai nereikalinga rekuperacija (vasara) naudoti vasaros kasete vietoj rekuperatoriaus…. Keičiama dukart metuose. Gal geriau už baipasa…😉

    • Vilius parašė:

      Sveikas Operatorius, kažką ne ten priskaitei🙂 ne to įrenginio instrukciją. Kad išlupt šilumokaitį reiks visą įrenginį išardyt… gal įmanoma įdėti nuorodą į tą instrukciją, gal aš ko nežinau? Ačiū.

  8. Rolandas parašė:

    Labas Viliau,
    seniai čia bebuvau, žiūriu daug eksperimentų padarei. Iš viso to kas čia aprašyta ir kiek nuotraukose teko pamatyti, manau kad oras iš ZS pasimaišo su lauko oru. Aišku paklausite kodėl taip manau. Atsakymas ne 100% tikslus, nes nežinau būtent kokia reguliavimo sklendės yra konstrukcija, tiksliau jinai skirta srauto reguliavimui ar srauto uždarymui? Kalba eina apie tą sklendę, kuri yra ortakyje ties oro paėmimo lauko grotelių. Jeigu fiziškai neįmanoma pamatyti konstrukcijos tiesiog užklijuok lipnia juostele lauko groteles, skirtas lauko orui paimti. Manau pastebėjęs temperatūras turėtum pamatyti stebūklą, kurio taip tikiesi.

    O čia reguliavimo sklendės konstrukcija pavyzdys
    http://itsolution.lindab.com/LindabWebProductsDoc/PDF/Documentation/ADS/Lindab/Technical/DRU.pdf
    Atkreipkite dėmesį į sklendės viduje kraštą, jis yra nukirstas, o tai reiškia jog net ir pilnai ją uždarius, ji vis tiek dalį oro praleis.

    Čia uždarymo sklendės konstrukcijos pavyzdys (bent tokioje sistemoje kaip sumanyta turi būti tokios)
    http://itsolution.lindab.com/lindabwebproductsdoc/pdf/documentation/ads/fr/technical/dthu.pdf
    http://itsolution.lindab.com/LindabWebProductsDoc/PDF/Documentation/ADS/cz/Technical/DTU.pdf
    Atkreipkite dėmesį viduje ties kraštais yra guminė tarpinė.

    Ir dar kiek nuotraukose mačiau jos yra be pavarų, patarčiau jas, kol nėra elektros pavarų, mechaniškai užtvirtinti, nes būna didesnis oro srautas jas atidaro arba atvirkščiai – uždaro.

    • Vilius parašė:

      Sveiki Rolandai,
      Ačiū už idėją, pirmieji įtarimai dėl jūsų versijos yra tai, kad net esant sąlyginai vėsiam orui lauke (pvz vakar vakare buvo apie +22C) į patalpas vis tiek tiekiamas šiltas oras. Tarkime iš ŽŠ gauname ~ 13.5, lauke apie 22 tai (neskaitant entalpijos) net pamaišius 50/50 turėtume apčiuopiamą vesinimą, bet, deja, rekupo valdiklis rodo vis dar tiekiamą +22…+24C. Jei vyksta oro maišymasis tai nebent su patalpos oru – šis nuo kol kas neizoliuotų šilumos punkto vamzdžių nesunkiai sušyla iki +27…+30C.
      Laukiu tyrimo išvadų iš rekuperatoriaus gamintojo – bandoma laboratorijoj sumodeliuoti ir ištirti mano atvejį.

      • Rolandas parašė:

        Aišku sunku kažką kategoriškai teigti, tačiau matant termometrų parodymų skirtumus apie du laipsnius tai taip ir gaunasi, jog lauko oro temperatūra tiekiama į patalpas. Aišku dar geriau būtų sulaukti vėlaus vakaro, kai lauke apie 16 laipsnių, uždaryti ZS ir atidaryti kad visą orą imtų tik iš lauko. Ir vis dėlto įsitikinti dėl sklendžių konstrukcijos.
        O dėl gamintojų tokio žingsnio tikrai nesitikėjau, jog ims imituoti Jūsų aprašytas temperatūrines sąlygas. Tikrai džiugu, kad tokie dalykai vyksta, o nepalieka už borto pačiam kapstytis….

        • Vilius parašė:

          Pirma gamintojo mintis buvo dėl sistemos disbalanso – sistema sureguliuota tik prieš tris dienas. Esant dideliam slėgių skirtumui įrenginyje galimai maišosi tiekiamas ir šalinamas oras. Sistemą derinant radome uždarytą vieną priešgaisrinę sklendę(matyt kažkam niežtėjo nagai, patikrino “o kam šita čia”) ir tikrai pasijuto vėdinimo kokybės pagerėjimas antrame aukšte. Bet sistemos balansavimas neturėjo jokios įtakos temperatūrų skirtumui tarp į įrenginį paduodamo oro (iš ŽŠ) ir iš įrenginio tiekiamo į patalpas oro. Dabar sistema dirba su atviru rekupo šilumokaičiu – subalansavus mano užklijuotą juostą nulupome, nors ir lupti nedaug tereikėjo – ji neatlaikė oro slėgio paleidus įrenginį 100% galia ir pati atsilupo praleisdama orą per šilumokaitį.
          Sekantis mano įtarimas – aptarnavimo durelių nesandarumas. Teko atidarinėti jas veikiant 100% galia, tai pastebėjau, kad varikliai sukuria pakankamą vakumą, kuris išlaiko gana sunkias dureles net atrakinus spynas, įrenginys yra palubinis, durelės yra dugne, jos uždarius yra horizontalios. Tarpinės tarp durelių nėra labai ypatingos, o ir dulkių pėdsakai and durelių išduoda esamą oro cirkuliaciją. Reikia pabandyti sudėti tan papildomas tarpines, naudojamas langų ir durų sandarinimui, bet kol kas laukiu išvadų iš gamintojo, nesiimu pats tobulinimo. Ši versija kol kas įtikimiausia, nes patalpa, kurioje kabo rekupas, dėl savo sandarumo, geros šiluminės izoliacijos ir atviro vamzdyno nuolat yra perkaitinama, žemiau +27C temperatūra nekrinta, ir tai gali būti priežastis, kodėl tiekiamo į patalpas oro temperatūra nepriklauso nuo lauko temperatūros.

      • Rolandas parašė:

        Dar vienas pastebėjimas. Prie progos gamintojo reiktų užklausti kodėl nėra sklendės, kuri uždengtų rekuperatoriaus šilumokaitį, kai atsidaro bypass sklendė. Paprastai tokia sklendė būna (turiu minty jog kituose modeliuose ir šio gaminojo ir kitų, o ne būtent šiame). Šiaip kai atsidaro bypass sklendė niekas netrukdo orui eiti tiek per rekuperatoriaus šilumokaitį, tiek per bypass’a. Manau būtent čia ir susidaro šis oro pamaišymas. Žiemai kaip ir gerai, o vasarą turbūt tokių problemų nieks nekelia rekuperatoriui, kai nėra ZS.

        • Vilius parašė:

          Ačiū už protingas mintis, bet kaip tada paaiškitumėte mano eksperimento rezultatus užklijavus šilumokaitį? Lipni juosta buvo pilnai uždariusi cirkuliaciją per šilumokaitį.
          Negaliu tiksliai pasakyti, ar yra sklendė uždaranti šilumokaitį, ar jos nėra, bet sveiku protu būtų nesuvokiama jei jos nėra. Kaip ir ne idiotai kūrė šį įrenginį – todėl statyčiau už sklendę. O ir mano eksperimentas patvirtina jos buvimą – užklijavus šilumokaitį jokio apčiuopiamo pagerėjimo nepastebėta.

  9. Jonas parašė:

    Gal jau sia problema issprendete?

  10. Igoris parašė:

    Gal yra kokių naujienų šiame fronte?

  11. Wacys parašė:

    Gal dabar jau kazkas paaiskejo?

  12. Mantas parašė:

    Vis dar nėra atsakymo? Gal tenas kartais įsijungia..🙂 Negaliu patikėti kad apylankos sklendė tokia juokingai maža, įdomu ką galvojo konstruktorius….

  13. Saulius parašė:

    Girdėjau, kad rotoriniai rekuperatoriai išsaugo drėgmę, nėra pavojaus, jog jie užšals, yra labai efektyvūs, yra nedideli ir vartoja mažai elektros. Bet kuo jie nuo paprastų?

    • Vilius parašė:

      Drėgmės labai nepasigendame – esant sandariai namo konstrukcijai grėgmės atstatinėti nereikia, labiau domina pertekliaus šalinimas. Tik pradėjus gyventi buvo sunkoka susireguliuoti drėgmės lygį, nors ir neašarojo langai, bet vis laikėsi 75-85% lygis, po keleto mėnesių krito, dabar turime apie 57-65% neatstatinėdami.
      Pavojus užšalti irgi išspręstas – žemės šilumokainis nė dienos nėra tiekęs šaltesnio nei +5C oro.
      Elektros vartojimas kaži ar ne plokštelinių pusėje – čia juk būgno sukti nereikia.
      Efektyvumas yra labai panašus, bent jau deklaruojamas.
      Vienintelis pliusas – plokštelinis šilumokaitis visiškai atskiria šviežio ir šalinamo oro srautus, kai rotoriniame yra nedidelis pasimaišymas.
      Va tokie panašumai ir skirtumai.

  14. Lukas parašė:

    Matau, kad taip ir likom be atsakymo/problemos sprendimo šioje temoje.. Gal kažką gamintojas rado blogo? Gal pavyko pasimėgauti šaltu oru vasara?

    • Vilius parašė:

      Kol kas – iš gamintojo tyla… vasaros dar ne buvo, bet jai jau ruošiamės – dienomis žaliuzes nuleidžiame šešėliavimui, rekuperatorius nustatytas tiekti +19C ir taip truputi vėsinti – perkaitimo dar tikrai neturime, bet ruošiamės iš anksto.

      • Lukas parašė:

        Na sakyčiau terminai baisoki jų reakcijos – apie metus laukiat, jei gerai suprantu..
        Tada klausimas toks – ar bendrai rekomenduotumete rekuperatorių pirkti iš Amalvos (įskaitnat visa bendra patirti tiek su gaminiu tiek su jų palaikymu)?

        Kas dėl ŽŠ – tai labiausiai įdomu kaip su jo pasipriešinimu – gal pavyko pamatuoti? Įdomu, nes gerai butų pasiskaičiuoti jo atnešamus nuostolius, o ne vien nauda🙂

  15. Mindaugas parašė:

    Sveikas Viliau.kaip sekasi dirbti tavo ŽŠ ir visai vedinimo sistemai, kokias temperatūras gauni per ŽŠ, kokios pasiduoda i kambarius.
    Aš išemiau iš rekupo šilumokaičius, įdejau kartonines pertvaras, taigi pas mane šilumokaita nevyksta, ir tarp paimamo oro per ŽŠ ir atiduodamo i kambarius apie+1laipsnis, būtent dabar lauke +26 iš žemes +17,2 i kambarius+18,2 oro kiekis apie300m3

    • Vilius parašė:

      15,5 is ZS, apie 18 – 18,5 i patalpas. Per ateinancias sventes kaip nors parasysiy postaapie nesibaigiancius vargus su rekupu…

  16. Lukas parašė:

    Viliau, gal turite bent apytikslių duomenų apie ŽŠ oro pasipriešinimą, nes projektuojant ventiliaciją būtina į tai atsižvelgti..
    Ar lenkų patektuose dokumentuose kas nors kalbama apie oro pasipriešinimus?

  17. Mindaugas parašė:

    Labas, tai kokios bedos su rekuperatorium?

  18. Lukas parašė:

    Atsakau pats į savo klausimą dėl ŽŠ oro pasipriešinimo – atsake projektuotojai štai ką:
    Resistance to air flow being created by the Ground Heat Exchanger will be 120P – at the planned rate of air flow in the building supply channels, max = 4-5m/s.

  19. Nerka parašė:

    Sveikas Viliau,
    tai kokia pabaiga?

  20. Darius parašė:

    Ir isties, gal kazkas naujo?
    Pas mane analogiskas zemes silumokaitis, analogiskas rekuperatorius ir analogiskos perkaitimo problemos.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s