Namo stogas gavo vieną iš būtinų atributų – saulės kolektoriaus. Sumontuoti 4 blokai po 12 vakuuminių vamzdžių, nieko nenustebindamas pridėsiu “made in China“. Sistema neužpildyta šilumnešiu, todėl kolektoriai nuo perkaitimo apsaugoti plėvele. Sistemą bus galima užpildyti tik po boilerio montavimo, kas bus dar negreit – vyksta šilumos punkto projektavimas, vėliau gaminsime reikiamo dydžio talpas geriamam vandeniui bei šilumos apykaitai bei tiekimui į šildomas grindis.
Kolektoriaus montavimo kampas suskaičiuotas naudojant šią programą. Pagal mūsų namo GPS koordinates, montavimo kampas turi būti ~78 laipsniai į horizontą, būtent į tokiu kampu sumontuotą kolektorių kalėdinės saulės spinduliai kris stačiu kampu, kolektoriaus projekcija bus didžiausia, o per Jonines, kuomet yra saulės spinduliuotės perteklius, kolektoriaus projekcija sumažės ir taip šiek tiek subalansuosime sistemą.
Rėmas, ant kurio stovės kolektorius.
Vakuuminiai vamzdžiai, pilnai neišpakuoti.
Taip sumontuotas kolektorius atrodo iš arti.
Čia matomas kolektoriaus sumontavimo kampas.
V ir V pasyvus namas 
Iš kur, pro kur ir kaip Jūs prijungėte kolektorius ant stogo?
Du variniai vamzdžiai, prasideda tech. patalpoje, kur bus boileris, eina sienų štrabais, kerta lubas į pastogę, tada pro kraigo skardinimą išlenda ant stogo. Abu izoliaciniuose apvalkaluose, Palėpėje dar bus sudėti akmens vatos su folija kevalai.
Sveiki,
planuojam pradet statyt pasyvu nama. Domimes, skaitom, Labai graziai Jusu viskas aprasyta. Norejau paklaust, gal galima is Jusu prasyti platesnes informacijos, kokius pamatus pasirinkt, sienu medziagas, apie kainas (pamatu, stogo, sienu). Vistiek jau kai namas pastatytas, galite daugiau suteikti informacijos, parekomenduoti.
Jei atsirastu laiko, gal parasytumet ryttiis@yahoo.com
Is anksto dekoju.
Sveiki,
Aš galiu tik patarti, bet galutiniai sprendimai turi būti priimti jūsų projektuotojo. Statyba yra inžinierinis mokslas, kur viskas skaičiuojama ir parenkama pagal rezultatus, neužteks pamatus derinti prie stogo kaip batelius prie palto. Mano subjektyvia nuomone patys geriausi pamatai PN yra plokštė, lengvai įrengiama ir idealiai apšiltinta. Sienų konstrukcija – man labiausiai patinka liktiniai klojiniai ir medžio karkasas, kadangi esu eksperimentatorius, tai sekantį namą bandyčiau karkasinį. Karkasas labai tinka dėl savo sandaros, svorio – konstrukcinė medžiaga (medis) yra šilta, jos procentaliai atitvaroje yra labai mažai, namo konstrukcijoje vyrauja šiltinimo medžiagos. Atrodo labai efektyvu ir racionalu. Liktiniai turi vieną neabejotiną privalumą prieš karkasą – čia sandarumui ir kokybei įtakos žmogiškasis faktorius turi žyyymiai mažiau nei karkase. Karkasą galima patikėti tik šios srities profams, profams su didele sąžine ir kruopštumu, tuomet rezultatai bus puikūs. Stogas – čia daug pasirinkimų, priklausomai nuo Jūsų grožio supratimo gali būti šlaitinis, gali būti plokščiasis (sutapdintas) bet bet kokiu atveju jis privalo būti šiltas ir sandarus. Savam naudojau PIR plokštes, tai labai geras (nors ir ne pigus) pasirinkimas. Nepasitikiu vatomis dėl jų laidumo tiek orui, tiek garui, vatos naudojau labai mažai – tik viršutiniame palėpės šiltinimo sluoksnyje. Esu kietųjų šiltinimo medžiagų šalininkas: EPS,NEPS, XPS, PIR/PUR. Plačiai tiek, jei turite smulkesnių klausimų – rašykite, jei galėsiu atsakysiu.
sveiki
kokio tipo vamzdziai naudojami kolektoriui? vieno stiklo, dvieju? kolektorius – heatpipe, u- tipo, ar kitos konstrukcijos? kas leme toki pasirinkima?
Sveiki,
Vieno stiklo, heatpipe. Kaina ir pažįstamų montuotojų rekomendacijos.
Kampas tikrai gerai parinktas 🙂 Per Kaledas labiausiai ir reikia šilumos
Sveiki, gal sistema paleidote?
Taip, kolektoriai jau dirba, nors vandentiekis nepajungtas…problema su pertekline galia, nes boileris užpiltas ir nenaudojamas. Trečią dieną glikolio temperatūra priartėjo prie 100C, po penkių dienų – teko perpilinėti vandenį boileryje (karštą išleidžiant ir užpilant šaltu). Veikia liuks, pradėjus gyventi ir naudojant vandenį pertekliaus nebeliks. Kai pabaigs pilnai šilumos punkto montavimą – bus atskiras postas.
Sveiki gal būtų galima konkrečiau sužinoti kas sudaro jūsų saules kolektorių sistemą.Dėkoju.
Kolektorių sistema – tai blokas vakuuminių vamzdžių, sujungtų į kolektorių, po 12vnt, tokių blokų turime kol kas 4vnt, nors manau dar du tikrai nepamaišys. Šiluma iš blokų kolektorių variniais vamzdžiai nuvedama į boilerį, kur didelio varinio gyvatuko pagalba atiduodama geriamam vandeniui, o boileriui pasiekus reikiamą temperatūrą – perteklius bus akumuliuojamas akumuliacinėse talpose, arba nukreipiamas tiesiai į grindinį šildymą – tam naudojami išoriniai šilumokaičiai.
o tai del kampo… jei 78 laipsniai tai gal ant sienos geriau butu buve kabint?
Ant sienos kabinti blogai nes siena duos šešėlį, kolektorius stovėdamas ant stogo gauna ne tik tiesioginių bet ir atspindėtų spindulių.
Na del saules kolektoriu dar siai dienai daug yra pesimistu.. Kaip yra is tikruju – tai biesas zino… 🙂
Pasistengsiu išsklaidyti pesimizmą asmeniniu pavyzdžiu, pateikiamais sistemos darbo rezultatais.
Kampo skaičiavimui kažkokių programėlių nereikia. Imam Lietuvos platumą ~55 laipsniai, pridedam atogrąžos platumą ~23 ir še tau ~78 laipsniai. Kaži ar tai geriausias kampas turint omeny, kad lapkričio, gruodžio ir bent pusę sausio saulės praktiškai nėra. Taip išeina, kad kolektorius orientuotas laikotarpiui, kai saulės nėra. Aš labiau būčiau linkęs optimizuoti vasario mėnesiui, taigi 65-70 laipsnių. Bet kai savo dariau tai stačiau 90 🙂 Kolektoriai ne vakuuminiai, o plokštieji savadarbiai. Tiesiog primontuoti vertikaliai prie sienos jie ne tik šildo kai saulė šviečia, bet ir atlieka papildomos termoizoliacijos funkcijas visą parą.
Sveiki Andriau,
Jei visų astronomijos žinios būtų kaip Jūsų – aišku programėlės nereikėtų 🙂 bet jei nežinau atogrąžos kampo, o ir platuma taip pat mintinai nežinoma – tuomet programėlė po ranka labai pravartu.
Dėl kampo “gerumo“ – kadangi kolektoriai skaičiuoti su atsargine galia, todėl orientuojamės būtent į tą laikotarpį, kai saulės mažiausia – kad tada jos pagautume maksimalų kiekį. Iš kitos pusės, kai saulės daugiausia o jos mums reikia tik minimalios galios, “užversti“, statūs kolektoriai padeda spręsti energijos pertekliaus problemą.
Labai sveikinu bet kokią savadarbę sistemą, bet man įdomios būtent vakuuminės sistemos dėl jų galimybės dirbti prie neigiamų temperatūrų, kai kolektoriaus šiluminiai nuostoliai maksimalūs, būtent vakuumas naudojamas kaip tobuliausia šiltinimo medžiaga tiems nuostoliams minimizuoti, ir tik dėl to kolektoriaus gaunama energija viršija nuostolius.
O gal naudingiau būtų orientuotis ne į laikotarpį, kai saulės mažiausia, o laikotarpį, kai jos labiausiai reikia? Tiek iš mano prisiminimų, tiek iš informacijos http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php šalčiausios dienos būna sausio pabaigoj – vasario pradžioj. Energijos pertekliaus problemą galima ir kiek kitaip nesunkiai išspręsti – uždėti kolektoriaus viršuje “kozirką“ tokiu kampu, kad turėtų 0 įtakos šaltuoju laikotarpiu, ir dalinai mestų šešėlį šiltuoju. Čia toks sprendimas kurį galima nesunkiai įgyvendinti bet kada. Bet gal jo net nereiks? Galbūt naudingiau perteklinės energijos problemą spręsti pvz. paduodant karštą vandenį į indaplovę, skalbimo mašiną tiek skalbimui, tiek skalavimui. Skalbimui per termostatą aišku, kad būtų galimybė pareguliuoti priklausomai nuo skalbiamų drabužių.
Na jums, kaip astronomijos žinovui, žinoma, kad nuo Kalėdų iki sausio pabaigos saulės zenitas kinta pakankamai mažai, ir tie keli laipsniai, kuriais tektų koreguoti kolektoriaus montavimą beveik neturės jokius įtakos. Kita vertus, sausio pabaiga – vasario pradžia yra sezono, tikrojo sezono kolektoriams pradžia, kai įsivyraujant anticiklonams orai būna šalti, bet giedri ir saulėti. Va būtent tuo metu vakuuminis kolektorius turėtų pademonstruoti savo gerąsias savybes ir apdovanoti realia energija.
Skalbiankė ir indaplovė pertekliaus problemą spręs labai formaliai dėl pakankamai mažų vandens debitų, didesnei kolektorių sistemai reikės realiai didelės akumuliacinės ar lauko baseino energijai nuimti. Šią vasarą savo boilerio turinį dovanojau kaimynų baseinui, teko tiesti gal 150m šlangą ir išleidinėti vandenį.
“Kozirkas“ turi du minusus: vėjo apkrovos – išbrangins konstrukciją; kolektorius vasarą gaus nemažai ir atspindėtos spinduliuotės, kurios kozirkas neuždengs. Tam reikėtų kolektorių dangstyti, jei priėjimas geras padėtų tentinis uždangalas, žaliuzi tipo uždangalas ar kažkas panašaus.
Jau geriau silumos perteklius, nei jos trukumas. ziurau, liaudis be baseino nieko daugiau nesumasto. Pasistatyk aliumini radiatoriu lauke siaurinej pusej ir nuleidinek siluma i lauka. o dar geriau-pakisk po velena, 1m gyli, temperatura ten visalaik stabili ir zema buna
Kokio dydžio turi būti aliuminis radiatorius, kad priimtų kokius 5kW galios? Ir kiek tai kainuos – palyginkime su pripučiamu baseinu, kuris rudenį sulankstomas ir guli sau lentynoj. Po velėna bus dar didesnė problema, gruntas nėra labai geras šilumos laidininkas, nebent ten bus vanduo – bet čia vėl grįžtame prie baseino, kuris pigiau ir efektyviau.
Kas dėl pertekliaus ir trūkumo – patikėkite, tai lygiavertės problemos, abejas teks spręst. Užvirus šilumnešiui pertekliaus atveju sistema paprasčiausiai nebeveiks.
du radiatoriai http://www.e-santechnika.lt/preke/radiatoriai/aliumininiai_radiatoriai/rec_23877. taip, taip , kaina iseina 800lt. bet uztenka kirsti lenku siena ir obi nusiperki lygiai tokius pat,uz 400lt abu. ir kiek metu zadi zaisti su tuo baseinu, zarnos, slangos, pavasari surink, rudeni isardyk sistema?gruntas kaip tik yra geras silumos laidininkas su ta salyga jei ne sausas smelis.
Edvardai,ar pastebėjote šių radiatorių šiluminę galią??? 112W prie delta t 50C. kad nukraudinėti padorų saules kolektorių reiks ne dviejų, bet dvidešimt vnt 🙂 Aliuminis yra labai “tinkama“ medžiaga naudoti požeminiams darbams, manau kokius du metus turėtų atlaikyti, grunto šarmas labai greitai suės. Todėl meskite šią idėją iš galvos.
Gerbiamas Viliau, jei butumet atidziau paziurejes, butumet pastebejes, kad 112w atidavimas yra vienos sekcijos, o radiatorius sudarytas is 10 sekciju. Antras dalykas, kuo aukstesne temperatura, tuo jis galingesnis, daugiau silumos i aplinka isspinduliuoja. Isorej daugiau delta t 60 neiseitu pasiektu, o vat sukisus i grunta, delta isaugtu ir iki 80. Nu, nzn man atrodo gera ideja tik reikia isdirbt iki galo. Manau atejus pavasariui reiks imtis darbu 🙂
Gerbiamas Edvardai, be abejo pastebejau, ir dar pastebejau, kad kaina irgi vienos sekcijos 🙂 Pries griebdamasis darbu, paieskokite tinkamesnio metalo nei aliuminis , jis dirvoje labai greitai yra,nespesite net kaip reikiant sistemos isbandyt 🙂
Sveiki Viliau, noriu pasidalint praktiniais pamastymais, kadangi pats uzsiimu kolektoriu montazu, tai aisku nieko blogo apie juos nepasakysiu 🙂 , tiesiog papasakosiu savo situacija pas save namie, kaip yra isspresta pertekline kaitra. turiu 60 lempu kolektoriu (30+30) irgi kinietiski… kai kasnors sako, kad ojojoj kinietiski, sakau kad telefonai pas juos kisenese irgi is ten pat, ir kad reikia tiesiog pasirinkti kokybiska produkta. zodziu kampa irgi esu padares panasu, nes staciau kaip imanoma staciai, kad tik masina i garaza ivaziuotu, ant stogo netinka nei kampas nei konstrukcija, teko kabint virs garazo ant fasado. pacio namo sildymas yra geoterminis, t.y. siluma namams imu tiesiogiai is zemes… kaip teko isitikinti per eile metu, pamaciau kad ta siluma nera begaline, ir reikia grazint atgal nors kiektai silumos, nes ziema vasara silumos traukimas nesustoja, nors vasara ne tiek daug, tik vandeniui karstam, zodziu sistemoj dvi talpos, 300 litru boileris su saules gyvatuku geriamam vandeniui, ir dar senoji backa backoje 300litru kuriuos sildo dar 200litru. tai tendencija yra kad tam pertekliui atsirasti nera daug galimybiu, bet nusprendziau kad namuose nereikia labai aukstos temperaturos vandens, laikyti ji toki kad praktishkai praustis tik su karstu nemaisant su saltu, ir tada vanduo nestoves vietoje( ir nebus ten visokiu bakteriju kuriu ten visi bijo. profilaktiskai priverstiniu budu i menesi karta uzkaitinti galima ir rankiniu nureguliavimu vienai dienai). Ant saules kolektoriu konturo yra ikirstas silumokaitis, prie kurio dar prijungtas lauko konturas, pakilus temperaturom abiejose backose, isijungia lauko konturo siurblys ir pertekline temperatura nuveda i zeme, kur jai ir vieta 🙂
Sveiki Dainiau,
Geoterminis kontūras žinoma tinkamas būdas naudingai atsikratyti pertekliaus, bet mes tokio neturime 🙂 Kas dėl tos “ne begalinės šilumos“ – čia arba kontūro galia per maža, arba namo nuostoliai per dideli – panašiai kaip truputi spaudžiantys batai, arba koja per didelė arba batai per maži 🙂
Keista, kad jums neužtenka 60 vamzdžių vandeniui ruošti vasarą, kad tenka naudoti geo vasarą vandeniui ruošti. Neabejoju, kad tikrai užteksime 48 vamzdžių.
🙂 na vasara pereita kolektoriu neturejom, tai todel ir parasiau kad silumos siurblys ziema vasara veikia, dabar ir as neabejoju kad karstam vandeniui uzteks tu 60. o kas liecia sildymo per kaledas tai nei 48 nei 60 nepakanka, stebejau temperaturas nuo sausio menesio, patys kolektoriai is saves veikia (jie pradeda veikt nuo 30 laipsniu) tik kad ju nera tiek daug ir iki boilerio ateina apie 20, nes gryztamas skystis neleidzia maksimaliai ikiasti iki to 30… tai naudos tik tiek kad pasildau atejusi is grezinio vandeni nuo 4 iki 20. ir tai zinoma irgi vadinama ekonomija, tik manau kad kabinsiu dar as tu lempu kad isspausti maksimalia nauda ziema, tik sia vasara paziuresiu kiek to pertekliaus bus… beje matau kad uzsidejote kolektorius jau su viskuo, mes dedam pacias lempas i kolektoriu tik po to kai paleidziama sistema, ir nezinau kiek pades tos vadinamos stebuklingos pleveles, kad tik nebutu pokstu, nes kai hitpaipai perkaista issprogineja pas juos tie kapilerai apacioj… cia nesenai vienam klijentui santechnikai keite kazka, buvo valdyma atjungia pusvalandziui, tai glikolis isvire… tai dar neaisku kas ten is tu hitpaipu like.. o pavasari saule piktesne nei vasara, ypac kada kampas “kaledinis“ siulyciau pasitikrinti 😉
Prie virimo jau pripratę 🙂 prieš tris savaites, dėl per didelės įtampos sustojo cirkuliacinis, vėsinimą pradėjom nuo +149C. Nežinau kaip vaizdas ant stogo, bet sistema neprarado nei slėgio nei glikolio, šiaip ne taip pracirkuliavo ir toliau neblogai dirba. Dabartiniai orai, kai lauke švelnus minusas bet labai saulėta, leidžia pilnai padengti DHW poreikį bei prisideda prie grindinio šildymo – grįžtamas nuolat šildo drindinio šilumnešį, kartais atjungiame boilerį ir visą energiją kreipiame į grindis. Nuo vasario vidurio kolektoriai yra labai naudingi. Taip, gruodį ir sausį iš jų naudos buvo ne daug. Beje, žieminis kampas jau suveikia, kolektoriai kovo pabaigoje jau sumazine savo projekcija i plokstuma statmena saules spinduliuotei, labai puikiai tai pastebiu ant seseliu per vitrina, prisimenu kur buvo apsviestumo riba per kaledas ir kur yra dabar – skirtumas akivaizdus. Todel esant tokiam atsiauriam kovui kaip siemet kampa is zieminio vertetu keisti i ankstyvo pavasario.
Sveiki,
Siuo metu montuoju savo saules kolektorius ir Jusu patirtis ir nuomone labai idomi. Noriu paklausti, kas numatyta pas Jus, apsaugoti SK sistema nuo virimo, dingus elektrai ar sugedus siurbliui?
Sveiki, nustojus veikti siurbliui, nuo glikolio virimo neapsaugos niekas, nebent glikoli isleisite arba isimsite visus vakuuminius vamzdzius is kolektoriaus. Musu sistema yra virus keleta kartu, paskutinis buvo kovo pradzioj kai glikolio temperatura pasoko iki +149C, slegis nuo darbinio 2.9bar iki 4.5bar, bet paleidus cirkuliacini po gero pusvalandzio viskas normalizavosi. Isgelbejo tinkamo dydzio issipletimo indas. Dar butinai nepamirskite apsauginio voztuvo, kuris atsidarytu esant aukstam slegiui, ispurkstu garus ir apsaugotu sistema nuo sprogimo. Nuo virimo galite apsisaugoti tik pakankama cirkuliacija.
Manau, kad teisingas upsas situacija stipriai pagerintu
Upsas??? Gal galima issamiau?
Na jei zinome veikimo principa, priemones parinkti galima ivairias. Upsas vienas is variantu. Mano atveju cirkuliacinis maitinamas is 400Ah akumuliatoriu, kraunamu PV elektrines… bet ir tai kartais nepadeda isvengt vyrimo…
Planuoju ir pas save deti 2 x 24 kolbas, tik niekur nerandu to vieningo sprendimo silumos pertekliui padeti. O neteko isbandyti kaip elgiasi saules kolektorius jei jo nevesini su silumos neseju? Jusu atveju kai gliukolis ikaito iki 149C, kaip suprantu siurbliukas ji varinejo toliau per kolektoriu, o jei valdiklyje padaryti nustatyma, kad prie 100C siurbliuka tiesiog atjungti. Heat pipe kolektoriuje siluma paciame variniame vamzdelyje pernesama duju pagalba ( https://www.dropbox.com/sh/g01jejkmte17juj/q_KmRrdTVr , cia kitaicas fotke buvo atsiuntes. ), tada ji per kontakta atiduodama i varini vamzdi kur teka gliukolis. Klausimas ar nevesinant gali tame heat pipe’e slegis pasidaryti toks, kad isdraskytu ta ji ir sugadintu kolektoriu…? 🙂 Atjungei sau silumnesi ir tegul kaista tie kolektoriai kiek jiems reikia 🙂 Buvau girdejes is vieno santechniko butent toki pasiulyma.
Kai turėjome +149 kolektoriuje buvo sutrikęs cirkuliacinio valdymas. Nieko baisaus neatsitiko, slėgis vietoj nustatyto 2,8bar pakilo iki 4,5bar. Reiškia viskas priklauso nuo išsiplėtimo indo dydžio. Todėl dėkite didesnį išsiplėtimo indą, kad kompensuotų slėgio kilimą, ir ne bus jokios problemos. Jei išsiplėtimas bus per mažas – suveiks slėgio vožtuvas, garo perteklius bus išpurkštas ant stogo, tikrai ne išdraskys, yra apsauga – kaip ir bet kuliame slėgiminiame inde.
2 x 24 niekad nedavė pertekliaus, kai sistema pradeda dirbti +90…+95C diapazone padidėja nuostoliai pačiame kolektoriuje ir vanduo nė karto ne virė. Glikolis verda aukštesnėje nei +100C temperatūroje, todėl sistema nesutriko.
Jei sistema uzpildyta gliukoliu, neatsitinka taip, kad del slegio, per laika ispurskiamas gliukolis ir sistema reikia papildyti? Kokios talpos issipletimo inda esi idejes? Kiek bar apsaugini voztuva esi idejes?
virinimas labai patikima jungtis, bet jei reiks ka nors perdarinet po to, tai darbo daugiau. As naudojau uzverziamas, pakolkas jokiu problemu. Megaujuos siltu vandeneliu, kai tik saulute islenda. Beje, as pasirinkau plokscius kolektorius
Daug gerų klausimų… Buvo sustreikavęs cirkuliacinis, saulė plieskė ir kolektoriuje glikolis pasiekė +148C – be pasekmių, pracirkuliavo, atvėso, nė gramo neišpurškė. Slėgis vietoj darbinio 2,9bar šoktelėjo iki 4,5bar. Apsauginio slėgio nežinau, jis neatsidaro iki +200C. Išsiplėtimas 35 litrų. Kaip pajungti kolektoriai prie magistralinių vario vamzdžių nežinau, nebuvau kai montavo. 3000l kol kas nenaudojami ir kaži ar bus naudojami, nes 48 kolbų priverstinai vėsinti netenka.
Gal kas bandė, kiek realiai galima būtų susigrąžinti šilumos iš panaudoto šilto/karšto vandens (tarkim, dušas, skalbimo mašina, indaplovė ir t.t.) prieš jį paleidžiant į vandens valymo įrengimus. Kai šis vanduo su tiek šilumos išeina į kanalizaciją vis pamąstau, kad būtų gerai bent pusę tos energijos susigrąžinti. Gal kas jau turi tokias jau išbandęs?
pasistatyk masinini akuma 54Ah, o dar geriau sauso tipo gelinius, nes masininiai bijo dideliu iskrovu, ir prisijunk prie UPSo. jei siurblys apie 30-40w, tai turetu tempt apie 10h. Tik jei neklystu cirkuliaciniai megsta teisinga sinusoide, o tokie upsai brangesni. as pats turiu prie KKK cirkuliacinio 100ah svinini padejes, tai dar neteko pasinaudot jo teikiama nauda, net nzn kiek realiai patemptu. bet ramu.
Jau stovi 4 x 100Ah geliniai, problema tik su per didele itampa, siurblys issijungia jei virsija 26V, bet lyg radom sprendima.
sveiki ,ar yra gamintoju numatytas uzdengimas koks automatinis- kad nereiketu lipti ant stogo aciu ,
Manau kad ne, nera, neteko matyti ar girdeti. Perteklius turetu buti sprendziamas projektuojant – parenkant vartojima atitinkancia galia, boilerio dydi, montavimo kampa.
Vyrai, nebejuokaukit su 60 kolbu vandens sauleta diena nepasiruost…turiu is paprastu skardiniu radiatoriu juodai nudazytu sukonstruota sistemele ir visa vasarele ji man tiekia silta ~40-60C vandeneli
kazkur buvau uzmates, kad kalbejai apie 3000L akumuliacine talpa. Tokia ir turi pasistates? 48 kolbos man rodos jos turetu neuzsildyti net ir vasara? Kaip yra is tikro?
dar klausimas. Varinius vamzdzius virino ar su jungtimis ant kolektoriu uzjunge?