Namų klimato tyrimo rezultatai

Ilgokai KTU tyrė ir apdorojo rezultatus, cituoju:

“Kaip žinia, 2014 metais buvo atliekamas oro kokybės tyrimas energetiškai efektyviuose namuose. Norime pasidalinti šio tyrimo rezultatais. Apibendrintą informaciją bei rekomendacijas rasite priede.

Atsiprašome, kad informacija dalinamės tik dabar. Dėl vieno analitinio prietaiso užimtumo tik dabar gavome paskutinius rezultatus.”

Mūsų namas pažymėtas pirmu numeriu, tėvų – antru. Likusieji namai mums nežinomi, todėl neklauskite kas ten ir kodėl  :)  naudinga, kai yra su kuo palyginti. Taigi, štai ką gavome iš KTU:

Čia įdedu nuorodą į dokumentą, gautą iš KTU. Nes pilnai visas į posto langą netelpa (arba aš nemoku įkelti; copy/paste deja ne išeitis🙂 )

 

Oro tyrimų rezultatai-suvestinė savininkams (1)

 

ORO KOKYBĖS TYRIMAS ENERGETIŠKAI EFEKTYVIUOSE NAMUOSE

Tyrimai buvo atliekami 2014 m. vienuolikoje energetiškai efektyvių namų Kaune bei Vilniuje. Namuose buvo tiriami mikroklimato parametrai: temperatūra, santykinė oro drėgmė, anglies dioksido (CO2) koncentracija ore bei oro apykaita. Taip pat buvo nustatyta azoto dioksido, lakių organinių junginių (benzeno, etilbenzeno, tolueno, ksilenų, stireno, trichloretileno, tetrachloretileno bei formaldehido), policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų ir heksachlorbenzeno koncentracija patalpų ore. Tyrimų rezultatai pateikiami žemiau esančioje lentelėje.

Pagrindinis azoto oksido (NO2) šaltinis yra transportas, tad jo koncentraciją patalpose daugiausiai rodo galimą jo patekimą iš išorės. Tam tikras azoto oksido kiekis patalpose gali būti iš dujinių viryklių bei kuro deginimo.

Lakių organinių junginių šaltiniai yra statybinės medžiagos, ypač medžio drožlių plokštės, laminatas, klijai, dažai, lakai, buitinės chemijos bei asmens higienos priemonės. Rūkymas – kitas reikšmingas LOJ šaltinis.  Kai LOJ koncentracija per didelė, pastebimas taip vadinamas „sergančio namo sindromas“ – būnant patalpose ima reikštis prasta savijauta, galvos skausmas, dusulys, alerginės reakcijos. Kai kurie iš LOJ, kaip antai benzenas ir formaldehidas, yra kancerogenai, t.y., vėžį sukeliančios medžiagos. Nors transportas taip pat išskiria LOJ, jų koncentracija patalpose paprastai būna didesnė nei lauke.

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) susidaro nepilno degimo procesuose, pvz., deginant iškastinį kurą, medieną. Kūrenant židinius, galimas kambarių oro teršimas PAA. Nemažai PAA  išsiskiria rūkant. Kai kurie iš šios klasės junginių taip pat yra kancerogenai. Didžioji PAA dalis į patalpas patenka iš išorės su lauko oru.

Polichlorintų bifenilų (PCB) naudojimas yra griežtai ribojamas, tačiau tam tikri jų kiekiai vis dar randami sandarikliuose. Į patalpas PCB gali patekti su lauko oru. Heksachlorbenzenas (HCB) yra fungicidas (priemonė pelėsiams naikinti). Jo naudojimas uždraustas, tačiau jo kiekiai aplinkoje mažėja ne taip sparčiai.

PCB, HCB ir kai kurie PAA yra labai sunkiai skylantys teršalai, jie gerai tirpsta riebaluose, todėl gali kauptis organizmuose, pasižymi kancerogeninėmis bei mutageninėmis savybėmis.

REZULTATAI

Daugelyje tirtų namų nustatytas per maža oro apykaita, kas lėmė ir pernelyg didelę CO2 koncentraciją. Santykinė oro drėgmė atitiko komforto kriterijų (40-60 %), tuo tarpu temperatūra 6,10 ir 11 namuose tam tikrais periodais buvo per aukšta (norma 18°-28° šiltuoju laikotarpiu).

Daugumoje tirtų namų LOJ koncentracija buvo panaši kaip ir pasyviuose namuose Švedijoje. Išimtį sudarė pora namų, kuriuose matavimai buvo atliekami iškart po dažymo, lakavimo darbų. Reikėtų atkreipti dėmesį į formaldehido koncentraciją. Ji praktiškai visuose namuose viršijo Lietuvoje nustatytą didžiausią leidžiamą paros koncentraciją (10 μg/m3). Tuo pačiu reikia pabrėžti, kad pastaroji yra itin griežta, kitose šalyse ji svyruoja nuo 50 iki 100 μg/m3.

Nustatyti nedideli PAA, PCB ir HCB kiekiai, panašūs kaip Švedijoje ar JAV. Azoto oksido koncentracija taip pat nedidelė.

REKOMENDACIJOS

  1. Patartina, išsikvietus ventiliacinių sistemų specialistus, sureguliuoti ventiliacinę sistemą, kad būtų užtikrintas pakankama oro cirkuliacija patalpose. Tai leistų sumažinti teršalų bei CO2 koncentraciją. Optimalus oro apytakos greitis – 0.5 h-1.

 

  1. Nerekomenduojama patalpose rūkyti.

 

  1. Jei kartais vėdinate patalpas atidarydami langus, šildymo sezono metu patartina tai daryti ryte, jei kaimynystėje yra namų, šildomų kūrenant kietą kurą. Paprastai tokie katilai kuriami antroje dienos pusėje, o per naktį jau būna užgesę.

 

Parametras Ribinė vertė* Namo numeris Intervalas Vidurkis Variacijos koeficientas , % 25 procentilis 75 procentilis Mediana
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
Tyrimų laikas   Balandis Balandis Balandis Balandis Balandis Gegužė Birželis Birželis Birželis Rugpjūtis Rugpjūtis            
Temperatūra, °C 21.0 21.6 22.1 20.6 16.2 23.4 23.4 23.9 23.8 24.0 23.8 16.2-24.0 22.2 10.0 21.0 23.8 23.4
Santykinė drėgmė, % 51 44 50 51 50 48 52 52 51 58 55 44-58 51 7 50 52 51
CO2, ppm 655 1117 562 765 439 636 845 691 572 451 669 439-1117 672.9 27.0 562.0 765.0 655.0
Oro apykaita, h-1 0.11 0.21 0.11 0.69 0.09 0.39 0.26 0.37 0.12 0.08 0.15 0.08-0.69 0.2 70.3 0.1 0.4 0.2
NO2,μg/m3 40 4.6 2.8 4.0 5.1 1.2 5.3 5.3 1.9 3.1 1.0 5.4 1.0-5.4 3.6 45.0 1.9 5.3 4.0
             
Benzenas, μg/m3 100 0.8 0.8 0.6 8.8 6.4 0.6 2.3 1.3 1.2 0.2 0.3 0.2-8.8 2.1 127.1 0.6 2.3 0.8
Etilbenzenas, μg/m3 20 2.1 1.4 1.1 521.7 8.4 0.1 1.1 1.1 0.5 0.2 0.8 0.1-521.7 49.0 305.4 0.5 2.1 1.1
Toluenas, μg/m3 600 5.2 2.8 4.1 18.5 33.6 3.8 8.0 1.4 4.2 0.1 1.9 0.1-33.6 7.6 124.4 1.9 8.0 4.1
o-ksilenas, μg/m3 200** 0.9 0.4 0.2 328.9 6.5 0.2 0.9 0.4 0.5 0.1 1.1 0.1+328.9 30.9 304.7 0.2 1.1 0.5
p- ksilenas, μg/m3 0.9 0.3 0.5 214.5 11.6 0.3 1.5 1.3 0.9 1.1 1.4 0.3-214.5 21.3 287.2 0.5 1.5 1.1
BTEX, μg/m3   10.0 5.8 6.5 1092.4 66.4 5.0 13.8 5.5 7.3 1.8 5.5 1.8-1092.4 110.9 280.3 5.5 13.8 6.5
                                     
Stirenas, μg/m3 2 0.3 0.4 0.3 419.8 0.7 0.1 0.5 0.1 0.1 0.9 1.0 0.1-419.8 38.6 312.7 0.1 0.9 0.4
Trichloroetilenas, μg/m3 1000 5.5 8.2 7.6 29.7 21.9 7.4 7.0 5.6 6.2 0.1 0.7 0.1-29.7 9.1 93.2 5.5 8.2 7.0
Tetrachloretilenas, μg/m3 60 1.1 1.7 1.1 4.5 2.8 0.9 1.1 1.2 1.0 0.5 2.8 0.5-4.5 1.7 66.7 1.0 2.8 1.1
               
Formaldehidas, μg/m3 10 17.5 30.8 20.8 37.1 28.8 40.5 52.3 37.5 26.7 3.3 42.2 3.3-52.3 30.7 42.0 20.8 40.5 30.8
             
Suminis PAA, ng/SPMDxd-1 43 57 79 86 94 56 31 44 34 30 35 29.7-94.3 53.5 41.2 34.4 78.8 43.9
Suminis alkol-PAA, ng/SPMDxd-1 148 141 142 269 187 127 116 120 154 127 90 89.5-269.1 147.4 30.6 119.5 154.3 140.6
PCB, ng/SPMDxd-1 3.5 3.2 3.8 2.8 2.1 2.5 2.5 3.7 2.1 1.8 2.1 1.8-3.8 2.7 25.0 2.1 3.5 2.5
HCB, ng/SPMDxd-1 2.1 1.9 3.1 2.2 1.2 1.3 1.5 2.1 1.6 0.7 1.2 0.7-3.1 1.7 36.1 1.2 2.1 1.6

* Didžiausia leidžiama paros koncentracija, μg/m3, Lietuvos higienos norma HN 35:2007

** ksilenų suma

 

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: , , . Išsaugokite jo nuorodą.

21 komentaras straipsnyje Namų klimato tyrimo rezultatai

  1. Andnrius parašė:

    Gal kas turi jų kontaktus? Jie buvo sumontavę aparatūrą mano name, tačiau pamečiau jų kontaktus. Norėčiau pasižiūrėti konkrečiai savo namo rezultatus.

  2. Darius parašė:

    Hm, o tai kura čia tas Radonas?

  3. Andnrius parašė:

    Viliau, ar savo namo gavote rezultatus?

  4. Liutauras parašė:

    Sveiki, šiuo metu kuriama ir testuojama įranga, galinti matuoti patalpos oro temperatūrą ir drėgmę, atmosferos slėgį, CO2 ir VOP bei remiantis šiais duomenimis perjungti rekuperatoriaus režimus. Kaip manote, tai būtų pakankami patalpų būklės stebėjimo rodikliai, o gal reikėtų papildomų duomenų?

    • Vilius parašė:

      Nuosavo nedidelio namo atveju abejoju tokios įrangos tikslingumu – gali būti per brangus sprendimas. Manau užtenka rekupą sureguliuoti maždaug, didelio tikslumo čia nereikia, nes labai kintančių taršos šaltinių kaip ir nėra… trijų-keturių režimų turėtų užtekti.
      Bet jei pavyks sukurti tikrai pigų sprendimą – kodėl gi ne, šaunu.

  5. gadiminas parašė:

    Čia rekuperatorius nuolatos buvo įjungtas? Yra kokie nors režimai rekuperatoriaus?

    • Darius parašė:

      Prisidedu prie gadimino klausimo🙂

    • Andrius parašė:

      pagal oro apykaitą, pas Vilių turėtų būti labai mažai paduodantis šviežio oro rekuperatorius. Ar ne per sunku kvėpuoti? Pas mane apykaita didesnė vos ne 2,5k, o dirba ~70m3 režimu (tai žinoma priklauso nu namo tūrio). O tai kas pas kitus, kur apykaitos po 0,08 net siekia?

      • Vilius parašė:

        Man įtartinai atrodo tyrimo metu nustatyta apykaita, įdomu, kokia metodika.
        Mano rekupas nerodo m3, tik ventiliatorių sukimosi procentus nuo 20 iki 100. Vasarą laikome apie 50-60%, kokį debitą tai atitinka aš nežinau.
        Kvėpuoti tikrai ne sunku. Pvz išvykstant atostogaut ir nejungiant rekupo bent savaitei grįžus vaizdelis ne koks, tikrai jaučiasi gryno oro trūkumas. Todėl turiu su kuo lyginti – su įjungtu rekupu oro grynumo pojūtis yra pakankamai geras

    • Vilius parašė:

      Taip, rekupas veikia nuolat. Kartais išjungiam, kai išvykstame iš namų bent pusdieniui, bet čia tik šildymo sezonu. Vasarą veikia nuolat, ir gana dideliu galingumu.
      Kitas klausimas apie efektyvumą – čia galimai yra problemų, nes ta amalvos dėžė yra kiauras rėtis, laikas ją mest lauk…

  6. Andrius parašė:

    Gavau savo namo Nr7 rezultatus. Mano name pati didžiausia formaldehido koncentracija iš visų tirtų😦 Baldai???? Na bet imtos kokybiškos plokštės + nemažai IKEA baldų.
    Reikės netaupyti su rekuperatoriumi ir duoti daugiau oro kaitos. Įprastai dirba ~70m3/h režimu, to pakakdavo laikyti 700-800ppm CO2.

    • Vilius parašė:

      Iš ko sprendžiate, kad plokštės kokybiškos, ir kodėl kokybiškose neturėtų būti formaldehidų?🙂
      Neimkit rimtai į galvą, gal verta padidinti vėdinimą, bet tragedijos tur būt nėra.

      • Andrius parašė:

        Na, yra juk LR ir ES normatyvai ir jų viršyjimas, matomai, gali turėti neigiamą įtaką. Pagalvojau, juk mano visas namas iš OSB pastatytas, o jos gamyboje formaldehidas taip pat naudojamas, kaip ir baldų.

    • Voverių gūžta parašė:

      Dauguma didžiųjų šalies baldininkų dirba pagal IKEA užsakymus, todėl kažko stebuklingo, grynai skandinaviško ten yra mažai. Medžiagos, technologijos tos pačios kaip ir kitur parduodamų baldų🙂

  7. Ignas parašė:

    Reziume: pirmais metais, išpučiant FORMALDEHIDĄ rekupą varyt maksimumu.

  8. Doncius parašė:

    OSB ir bus pagrindinis formaldehidų šaltinis. Namas tubūt karkasinis? Koks sienos sumuštinis? Iš vidaus vistiek turėjo plėvelė garo izoliacijai būt, tai jinai kaip ir turėjo uždengt OSB, nebent galutinė apdaila daryta irgi panaudojant OSB?

  9. Darius parašė:

    I tema:
    “Radono dujos: reali grėsmė iš grunto, oro bei statybinių medžiagų ” Skaitykite daugiau: http://www.daraupats.lt/aplinka/kiemas/radono-dujos-reali-gresme-is-grunto-oro-bei-statybiniu-medziagu.d?id=69834790

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s