Skaitantieji mūsų blogą tikriausiai jau suprato, kad mėgstame naujoves ir eksperimentus. Sekantis eksperimentas – nuosava elektros energija, gaminama fotovoltinėje elektrinėje. Kaži ar šis įrenginys turi realų ekonominį pagrindą, skaičiuojant investicijas bei atsipirkimą mūsų gaminamos kWh kaina nelabai galės konkuruoti su tinklais…bet tai mūsų elektra, mes bent iš dalies būsime nepriklausomi nuo energijos iš tinklo. Iš dalies – nes bent jau kol kas nesitikime 100% patenkinti mano elektros poreikio, kuris žiemos metu yra apie 1200-1500kWh per mėnesį. Kol kas ši energija vartojama tik LED apšvietimui: labai patogu gaminti 24V srovę ir 24V vartoti. Iš kitos pusės, stengiamės truputi pirmauti – esame visiškai įsitikinę, kad labai netolimoje ateityje PV panelės bus ant kiekvieno pastato, tiesiog bus gėda jų neturėti 🙂 todėl mes, nors ir nėra aiškiai ekonomiškai prasminga, imamės šio eksperimento.
PV paneles nusprendėme montuoti ant pietinės namo sienos, vertikaliai. Tai nėra ideali orientacija iš kurios reiktų tikėtis maksimalaus energijos kiekio per metus, bet kol galimybės energiją sandėliuoti tinkle yra labai miglotos mes norime maksimalaus kWh kiekio žiemą, kuomet energijos poreikis didžiausias. Todėl panelės montuotos vertikaliai, kas labai artima optimaliam 78laipsnių kampui. Dar du argumentai kodėl ant sienos tai apsauga nuo sniego – nesenai atostogaudami Italijos Alpėse matėme daug apsnigtų kolektorių. Kita priežastis – lengvas ir pigus montavimas, panelės tiesiog prisuktos prie sienos, panaudojant aliuminio kampuotį bei sraigtus:
Sraigtai – tai specialūs tvirtinimo elementai, pardavėjų vadinami “putplasčio inkarais“:
Tokie poliuretaniniai sraigtai įsukti į sienos putplastį, į juos susukti įprasti metaliniai sraigtai, kurie laiko aliuminio kampuočius. Panelės įdėtos tarp dviejų kampuočiu ir pritvirtintos kniedėmis.
Teko truputi pavargti, kol suradome tinkamą būdą išdėstyti paneles fasade, nemanau, kad labai meniškai pavyko, bet tai tikrai nenuvylė 🙂 Tiesiog prioritetas buvo turėti elektrinę, nesvarbu kaip tai atsilieps pastato eksterjerui. Panelių matmenys, sienos matmenys bei stogo metamas šešėlis darė įtaką, todėl teko montuoti trimis grupėmis, 3+1+2.
Šios šešios panelės turėtų maksimaliai gaminti apie 1,5kW energijos. Nebuvo dar saulėtų dienų, bet net 9val ryte krovimo reguliatoriai jau rodė krovimą, neaišku kokia galia, bet užtenka apniukusio ryto, kad sistema pradėtų veikti. Panelės sugrupuotos po dvi, todėl turime tris krovimo reguliatorius:
Iš arčiau jie atrodo taip:
Tiksli markė ir modelis yra LandStar LS2024R.
Kol kas naudojame du senus automobilinius akumuliatorius, bet netrukus turėsime tam tinkamesnius gelinius.
Sekantis žingsnis – protingai išspręsti energijos pertekliaus panaudojimą. Jei pavyktų inverterio pagalba transformuoti į 230V, tai galėtume pajungti keletą nuolat veikiančių, bet ne itin galingų prietaisų, pirmiausiai mintis kyla apie rekuperatorių, šaldytuvą bei šaldiklį. Kaip pasiseks – sužinosime netrukus.
Nepamirškime paminėti Vaidoto – būtent jo dėka turime nuosavos elektros energijos. Vaidotas jau žinomas iš ankstesnių postų, bet jei kas norės susisiekti: 8 611 39362.
V ir V pasyvus namas 
super.
Ačiū Simonai, iki “super“ dar toli, bet žingsnelis žengtas 🙂
Viliau, o nesvarstei ant stogo paneles įrengti, tokiu pačiu kampu kaip kolektoriai. Taip ir fasado nedarkytų(čia kiekvienas pagal save sprendžia) ir kampas tinkamesnis būtų(su galimybe reguliuoti).
O šiaip šaunuolis, kad eksperimentuoji 🙂
Ne, ant stogo netinka, nelaipiosiu juk aš su šluota sniego valyt. Dėl 12 laipsnių projekcija pakito labai ne daug.
Renkantis akumuliatorių, nepamiršk, kad jis turi ribotą veikimą ir kas metus jo efektyvumas kris. Juos reikės keisti, o jie kainuoja nemažai.
Geliniai aprašymuose turi tarnauti 8-12 metų.
sveikintinas reikalas 🙂 tik va investicijos ir atsipirkimas ir dar su mūsų valdžios požiūriu į tokius reikalus :), na nors senatvėj bus ką anūkams papasakot 🙂
Turiu pažymėti, kad planai buvo stipriai brangesni – ši technologija stipriai pinga, pati gamyba jau nėra brangi, tik akumuliavimas ir invertavimas vis dar tikrai ne pigūs.
Neblogas straipsnis panašia tema:
http://www.ixbt.com/power/ups/solar-system-outback-msmppt.shtml
Logiskiau paneles statyti ant stogo kampu tam kad vasara sauleta diena apsirupinti elektra. O ziema naudos bus nedaug
Logiškiau, jei gamini 230V ir parduodi tinklams. Bet jei gamini sau – tuomet gamini tada, kai labiausiai reikia, būtent ilgiems žiemos vakarams, vėluojantiems rytams, šaltam boileriui.
Kai tinklai nedarys dirbtinių kliūčių, ant stogo dar liko vietos, mostelsim ne 1,5kW bet 15kW 🙂
Jei nepaslaptis kie sis malonumas tau kainavo.?
Šį klausimą reiktų užduoti Vaidotui – pagal jūsų norus ir galimybes gautumėt kainą savo situacijai.
Viliau,
sakot el. poreikis 1200-1500kWh per mėnesį, kiek atsimenu šildotės tiktais elektra ar tiesa?
Taip tik elektra.
labai idomu kokia galia generuoja apniukusi ryta, diena ir vakarejant. taip sakant suzinot kreive
Pakentėkit, greit žadu turėti protingą valdiklį, skaičiuojantį ir braižantį, gal net pavyks padaryti on-line monitoringą.
Tokią dieną kaip šiandien (26/02/2013) galia labai ne prasta. Ryte dirbt pradėjo apie 9val vos atsiradus tiesioginiam apšviestumui, šildo boilerį, nes patalpas ir taip pakankamai sušildys saulė per langus. Išeidamas prisimenu boilerio viršuje buvo +37.1C, grįžęs vakare pažiūrėsiu kiek sušils, kiek pakis temperatūra, parašysiu.
Pasislėpus saulei vakare, boileris vietoj +37.1 tuėjo +45.4C, bet dėl valdiklio keitimo darbų kolektorius nedirbo per pietus apie valandą, plius išleidžiant pilnai glikolį buvo atvėsintas iki kambario temperatūros.
Valdiklis sumontuotas, liko tik pasijungti prie kompo – čia artimiausiu metu.
Sveiki,
seniai skaitineju Jusu bloga, ir pats domiuosi bei projektuojosi pasyvu. idejos ir mintys labai pravercia. bet man uzkliuvo sunaudojamas el. kiekis 1200-1500 kwh, ar cia nesuklydai, “0“ ne per daug? kitaip sakant, pinigine israiska tai butu ~500-700lt/men. kadangi apsvietimas LED’inis, , nelabai suprantu is kur prisukat tokius kiekius, cia C ar geriausiu atveju B kategorijos namo sanaudos. bet tikrai ne pasyvaus. ar bandet analizuoti, kas cia tiek suvalgo?
1200-1500kWh per mėnesį yra apytikslūs skaičiai, bet nuliuku tikrai neapsirikta. Be apšvietimo yra dar N elektros prietaisų: boileris, skalbyklė, džiovyklė, šaldiklis, šaldytuvas, indaplovė, rekuperatorius, telikai, kompai ir t.t. LED irgi iki šiol “valgė“ per skaitiklį, nes akumuliatoriai buvo įkraudinėjami iš tinklo.
Jau greitai bus pateikinėjamos mūsų elektros sąnaudos TIKTAI šildymui ir karšto vandens ruošimui, iš jų galėsime tiksliau apibrėžti pastato energetinę klasę.
Keisti jus pasyviu namu statytojai, juokas ima skaitant kokiu nesamoniu prisigalvojat, sudetingu ir niekam nereikalingu 😀 niekaip nedaeina kaip gali buti 1500 kwh poreikis menesiui pasyviam namui. Gyvenu norvegijoje, 5 suauge zmones, sildomes elektra, pastoviai naudojama elektrine virykle, pora tv, keletas kompiuteriu ir panasiai, kiekviena diena visi maudosi po dusu, stovi elektrinis boileris. suvartojam tik 2000 – 2200 kwh per menesi. o namas standartinis 150 kv metru, karkasinis, 20 cm siltalo 🙂 pastoviai temperatura minusas, kartais savaitem spaudzia 20 ir daugiau. nedaeina kam reikalingos sudetingos sitemos, kam kisti pinigus ten kur nereikia. ar nepaprasciau isigyti oras oras silumos siurbliu pora ir gyventi kaip ponui. investicijos minimalios, komfortas aukstas. pas daugeli norvegu namai apsildomi tik vienu ss oras oras, ir to pilnai pakanka, jei temperatura -30 ir zemesne, tada pakuriama krosnele. be to ju namai standartiniai 20 sm sienom. pats planuoju statyti karkasini silta nama, ir is praktikos galiu pasakyti, kad su oras oras lietuvos salygom , elektriniu boileriu karsto vandens gamybai ir panasiai tilpsiu i 800 kwh drasiai.namo statyba pigi ir labai greita, o investicijos i sildymo sistema nesieks ne 10000 litu. mastykit zmones, mastykit,, nes nuo pasaulio atsilike sviesmeciais esate arba tiesiog reklamos aukos… nustokit investuoti i tokius dalykus kurie niekada neatsipirks,, viska reikia daryti kuo paprasciau 😉 sekmes visiems statybose 🙂
Gerb. Minde,
Kiek mes isleidziam sildymui ir vandeniui yra pateikta atskiram puslapyje, nepamirskite, kad JOKIO silumos siurblio neturime, sildomes tiesiogiai elektra, todel jusu palyginimas siurbio su 2000kWh ir musu skiriasi keliais kartais.
Siaip tai manau kad @minde teisus. O elektros sanaudos tarp jusu skiriasi ne kartais, o tik 25%, jo siublys = jusu saules kolektoriai, baterijos. Jus imat energija is saules(kolektoriai, baterijos), jis ima is oro kuri sildo ta pati saule(siurbliu). Statausi nama, ir siek tiek skaiciavau. Is pradziu linkau link A+ ar pasyvaus, bet labiau pasigilinus ir paskaiciavus tokie pastebejimai:
– Siltinimas virs 20cm sienu neoporu, padaro atsipirkimo laika >25m(tai cia tik atsipirkimo, ne taupymo, taupymas po to).
– Analogiskai ir su kitom namo vietom, nes proporcija yra kvadratine tarp islaidu siltinimui ir sutaupomos energijos.
– Langai salciausia dalis. Net per siltus langus prarandi daugiau nei per sienas(ploto santykis langai/sienos=1/5), bet vien is idejos nedaryti langu siaurineje puse ar laiptineje ir sviestis lempom jei ten reikia sviesos, tai nzn, jau ir taip pas mus tamsi klimato zona, tai tos sviesos kad ir nedaug norisi naturalios.
– Pas mane grazus vaizdai per langus, tai gal geriau truputi sumokesiu ir negyvensiu bunkeryje.
– Silumos siurblys energija sildymui, vandens ruosimui pigina 3-5 kartus. Nuo kazkurio momento atsiperka ir taupo lesas/medziagas zenkliai greiciau nei papildomas namo siltinimas. Baterijos taip pat: nuo kazkurio momento labiau apsimoka didinti ju galia, nei siltinti papildomai nama. Beje tas momentas yra mazdaug dabartinis B(ar A-) klases namas 🙂 Tikrai ne pasyvus.
– Rekuperatorius reikalingas(rotacinis ar su gliukoliniu silumokaiciu): taupo nemazai energijos ir suteikia komforta. Bet be orinio zemes silumokaicio: pelesis, bakterijos, radonas(jei nesandarus).
– Turint gerotermini(vadenini), galima pasyviai vesintis vasara. Vesinant grindis ar per radiatoriu ortakiuose.
As kol kas numates: silumos siublys + jei galimybes leis baterijos su pridavimu i tinkla.
Pagal skaiciavimus as su 3kw saules galia jau sildysiuos nemokai(~7m atsipirkimas).
Jei klystu pataisykit, gal kazko nepagalvojau. Bet kol kas nuomone tokia:
Pasyvus namas LT lesu ir medziagu svaistymas, padarantis aplinkai daugiau zalos nei optimaliai apgalvotas. Plius turint ss + baterijas, energijos kaina sildymui neturi itakos kol ja supirks bent pardavimo kaina, o pasyvaus kad ir nedideli nuostuoliai vis brangs.
– šiltinimas virš 20cm atsiperka ženkliai greičiau, nei per 25 metus. Kai darot skaičiavimus, vertinat tik vieną parametrą, bet nepagalvojat, jog vieno parametro pakeitimas, labai stipriai įtakoja ir kitus namo parametrus, tuo pačiu ir komfortą bei atsipirkimo laikotarpį.
Pas mane 30cm sienų apšiltinimo storis, tai jei dabar namą statyčiau, manau dėčiau 40cm. Papildomi 10cm, man ne prailgintų atsipirkimo laiką, o kaip tik sutaupytų, nes kaip minėjau, vertinti reikia ne tik putplsačio kainą, bet ir kitus namo mazgus.
– lygiai ta pati situacija ir su kitais mazgais. Jei vertini tik vieną mazgą atskirai, tai ir darai tokias išvadas, kaip kad tamsta padarėt, bet situacija ta, kad kaip minėjau, kiekvienas mazgas nėra atskira nieko daugiau neįtakojanti sistema, o sistemos dalis, kuri įtakoja visus kitus sistemos mazgus.
– dėl langų, tai ir pas mane langų yra visose namo sienose, šiaurinėje taipogi. Gal tik langus aš dabar daryčiau pasinaudodamas, kad ir “Bangų namo“ autoriaus patirtimi, nes manieji “Rehau Geneo“ su stiklų U=0,5 ir visų langų deklaruotu U=0,77 yra per šalti Lietuvos klimatui, o bangų namo 4 stiklų langais su 20mm tarpeliai tarp stiklų, vienareikšmiškai keleriopai šiltesni už manuosius ir kai pateikė nuotrauką, kaip jie per naktį apšalo, akivaizdžiai matosi jų šiltumo skirtumas. Taip, Lietuvoje reikia gerokai šiltesnių langų, nei šiuo metu yra rinkoje, ir dėl jų montavimo, reikėtų semtis patirties iš blogerių-eksperimentatorių.
– „BUNKERYJE“ jūs taip įsivaizduojate šiltą namą :D, ne jūs tamsta absoliučiai nieko nesuprantate :D, jums dar labai trūksta informacijos apie tikrai šiltus namus. Vat pažiūrėkit į “bangų namą“ ten galima sakyti, kad visa pietinė siena vien stiklinė vitrina, nuo grindų iki lubų, pas mane taipogi vieno lango išmatavimai ~2,7mx3.3m, kiti langai mažesni ~2mx1.5m, parodykit man bunkerį su tokiais langais :). Pas kaimynus įstiklinimo plotas ženkliai mažesnis nei mano name, o namas ten tikrai nepretenduoja į šiltesnio namo standartą.
– aš kaip tik dabar susidūriau su viena problema. Mano namo šilumos poreikiai prie lauko -23C yra tik ~2kW, o įsigytas šilumos siurblys 10kW galingumo. Su šilumos pertekliu problemų nėra, nes šilumos siurblys gali labai tiksliai normuoti tiekiamą energiją. Susiduriu su kita problema. Noriu pereiti ant saulės energijos, jei mano ŠS būtų tik 3kW-5kW galios ir vienfazis, o ne trifazis, kaip dabar, man tapimas autonomišku kainuotų labai stipriai pigiau. Čia tik vienas pavyzdys, kaip vienas mazgas įtakoja kitus mazgus. Taigi, su saulės baterijomis ir reikiamo mažo galingumo šilumos siurbliu Vilienė gali labai nesunkiai tapti absoliučiai autonomišku, kuriam pragyvenimo ekspluatacinės išlaidos kainuotų 0€ per metus, nejudindamas nei vieno pirštelio, kad pavyzdžiui pasiruošti malkų, ar susipiltų granulių į bunkerius.
Be to, jei į šilumos siurblį, namo apšiltinimą žiūrėsi, kaip į sistemos dalį, tai ir sienų šiltinimas, kad sumažinti šilumos siurblio galingumą turės prasmės, nes tuomet bus pigesnis perėjimas į visišką energinę nepriklausomybę.
– dėl rekuperatoriaus, tai rotorinis rekuperatorius absoliučiai nedraugauja su ŽŠ. Absoliučiai. Problema ta, kad ŽŠ pakelia rotoriaus paduodamą į namus +13C iki +15C, jokios papildomos funkcijos neatlieka. Pasiskaičiuok kiek ŽŠ leidžia sutaupyti, nu į vienus vartus neapsimoka, o priešužaliminės apsaugos rotoriui nereikia. Tad jei planuoji rotorių, tai apie ŽŠ pamiršk, bet jei nori maksimalios naudos, tai tik ŽŠ ir priešpriešinių srautų šilumokaitį turintis rekuperatorius.
-Su 3kw saules galia šildysies nemokai, bet tikrai ne po ~7m. Pasaugojimo paslauga per brangi. 7m būtų be pasaugojimo paslaugos, bet su ŠS šildant namą, be pasaugojimo neišsiversi.
Beje, su 20cm apšiltinimo sluoksnių jums reikės tik 3kW galios ŠS? Ponas, jūs kartais ne kosmonautas?
Ne visai i tema, bet idomu kaip padaryti protinga paneliu pritvirtinima ploksciam stogui. Gal kas zino kaip geriau butu, ar reiketu is anksto palikti kokius tai tvirtinimo elementus darant stoga (planuojamas 30 cm polisterolis, 2.5 cm PIR ir stogo danga EPDM membrana (guminę danga) ar panasi) ar naudoti kazka panasaus i cia naudotus “putplascio inkarus“?
Radau toki idomu straipsniuka http://petras.blogas.lt/stiklu-siltintas-namas-syla-nuo-saules-628.html 1. Gal galetumet pakomentuoti ar nemeluoja Petras 🙂
2. Ar darytumete pats buitini saules kolektoriu jei butu laiko/noro/supratimo kaip?
Petras nemeluoja, ir tai ką jis daro paaiškina elementari fizika. Bet mintis šiltinimo medžiagas keisti stiklu yra netikusi – juk saulė šviečia toli gražu ne kasdien jau nekalbant apie naktis: Petro namas be saulės praranda keleriopai daugiau nei gauna saulei esant. Energijos balansas neabejotinai šilto ir sandaraus namo pusėje.
“Buitinis“saulės kolektorius veikia tik esant šiltam lauko orui, juo nuosavi šilumos nuostoliai dėl prastos šilumos izoliacijos labai dideli. Todėl efektyvumas labai krinta. Jei šiltas vanduo reikalingas tik vasarą – Petro kolektorius vertas dėmesio. Mes šilto vandens norime ir žiemą, todėl naudojame vakuuminius vamzdžius, kur vakuumas yra geriausias man žinomas šilumos izoliatorius.
Paskutinis yrašas jau virš metų senumo :(, negi nieko naujo neįvyko ?
Ar sios baterijos vis del to atsiperka, paemus prieziuros ir kainos santyki :)?
Priežiūros – kol kas jokios.
Atsipirkimo nesitikime, tai – eksperimentas, kiek ilgai veikia be saulės, kiek galima sukaupti 400ah akumuliatoriuose, ką iš jų galima maitinti. Jei pilnai nepriklausoma sistema – kaina gana solidi, kur didžioji dalis inverteris ir akumuliatoriai. Viskas labai supaprastėtų, jei saugojimą galima būtų užkrauti tinklams taip, kaip žada įstatymai.
Kaip pasikeitė situacija su saulės elektrine, kai įstatymai jau leidžia pasaugoti dalį energijos tinkluose?
kas situos kontrolerius rekomendavo? cia pigiausi is ebay, kiek teko matyt lietuvoj jais ir ‘kontoros’ ramiais veidais prekiauja 😀 Ju kiek domejaus nei nasumas labai geras nei siaip pasitikejimo verti. Aisku kaina gera bet tiek sukisus i kolektorius ….
1,5kW šeip tai labai nemažai. Įsigijai kokį inverterį? Kaip reikalai su akumuliatoriais? Kaip iš vis situacija su saulės elektrinės eksploatacija jau keleri metai?
Sugalvojau sau kažką panašaus pasistatyti, tai kai firmos kainas pateikė, norą stipriai apšaldė :(.
Pririnkau truputį daugiau informacijos, bet vis dar įdomu būtu išgirsti ir tamstos įspūdžius.