Stogas – gegnės bei danga

Stogo konstrukcija yra iš medžio. Stogo nuolydis – 24 laipsniai. Pirmiausiai ant atraminių sienų tvirtinome murlotus, tam naudojome į sienas įbetonuotus varžtus. Murlotų hidroizoliacijai dėta bituminė danga. Ant murlotų statytos gegnės, jų skerspjūvis 20×6, gegnių stygos – 15×6.

Stogo danga – profiliuotos skardos lakštai. Juos ir lietaus vandens nuvedimo sistemą pirkome Lenkijos įmonėje Balex metal. Danga prie stogo konstrukcijos pritvirtinta sraigtais. Įrengti sniego stabdžiai – jie pagaminti Utenoje, prie stogo pritvirtinti sraigtais.

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

45 komentarai straipsnyje Stogas – gegnės bei danga

  1. Carbon parašė:

    Kas per patalpa uz garazo, palei namo siena?

  2. Vilius parašė:

    Techninė. Katiline pavadinti – liežuvis neapsiverčia, nes katilo kaip tokio tikrai nebus. Čia bus rekuperatorius, boileris, žemės šilumokaičio valdymas su pajungimu į rekuperatorių, skalbimo bei džiovinimo mašinos, vandens filtrai, skaitiklis bei hidroforas. Kažką gal ir pamiršau paminėt, tikiuosi supratote. Dar ten patalpėlė garinei numatyta – kaip bus matysim.

  3. Carbon parašė:

    Kaip bus sildoma si patalpa? Juk ji nebus apsiltinta taip “kietai” kaip pats namas?

    • Vilius parašė:

      “minkščiau” 20mm PIR. Namas 120mm, garažas ir techninė – 100mm PIR. Tik atsargai grindyse paklotas šildymo vamzdis gal 10m ilgio. Patalpa bus šildoma tik temperaturai nukritus žemiau +12…+13. Skalbenkės bei ypač džiovyklės šilumos turi pilnai pakakti. Plius boilerio nuostoliai.

  4. Paulius parašė:

    Sveiki,
    Matau tarp gegnių dedat neoporą užpūsdami tarpą tarp jo ir gegnių montavimo putomis ar kokiomis tai kitokiomis .Ar nebijote ,kad po kurio tai laiko atsiras nesandarumas tarp gegnių ir neoporo- juk medis džiūsta traukiasi-,,vaikšto” … . O gal ten spec. elastingos putos ?

    • Vilius parašė:

      6cm storio gegnė: kaip manote, kiek gali susitraukti bedžiūdama? Putos išlieka pakankamai elastingos tokioms deformacijoms, plius pats neoporas irgi pakankamai elastinga medžiaga. Ačiū už pastabą, bet problemos nematau.

  5. Aušra parašė:

    Dažnai tenka girdėti pastabas, neva medis turi kvėpuoti. Ar jis “neuždus” tarp neoporo?🙂
    Dėl skardinės stogo dangos. Kokias priemones panaudojote prieš dangos rūdijimą varžtų vietose?

  6. Laimonas parašė:

    Labas,

    Nelabai suprantu iš foto ar pas tave gegnių murlotas tvitintas prie standartinių sienų blokelių (juos appjaustant) ar naudojai perdangai skirtus blokelius.
    Ir dar matau dvi angas antro aukšto sienoje, kam jos skirtos?

    • Vilius parašė:

      Murlotas priveržtas varžtais, tradicinis lietuviškas sprendimas, varžtai įbetonuoti trijose paskutinėse eilėse, ant jų užmautas murlotas ir priveržtas veržlėmis su poveržlėmis. Paskutinė eilė iš standartinių klojinių blokelių, po murloto uždėjimo sudėti specialūs blokai iš murloto išorinės pusės, be betono, taip, tai tie patys, naudojami perdangai praeiti.
      Dvi (po dvi apiejose namo pusėse) skylės sienoje tai palėpės ventiliacija, palėpė negyvenama.

  7. Marius parašė:

    Sveiki, cia dar Ausros paklausimas neatsakytas🙂, smalsu!

    • Vilius parašė:

      Dėkui už priminimą – kažkaip užsimetė tas postas. Iš tikrųjų geri klausimai, verti atsakymų.
      Dėl “kvėpavimo”: kvėpavimas – tai medžiagos laidumas vandens garams, jokiu būdu ne orui. EPS yra laidus garui. Todėl esu ramus, kad natūrali drėgmė, esanti medžio konstrukcijoje pasišalins per neoporą, uždusti negali – gali šusti jei garai nepasišalina.
      Dėl skardos varžtų – jie berods po kepure turi gumines tarpines kurios prisukus skardą izoliuoja kiaurymės kraštus.

      • Andris parašė:

        Drįsčiau paprieštarauti ar EPS yra laidus garui, tiksliau ar tai, kad jis yra nuo 20 iki 40 kartų (pvz EPS 70) mažiau laidus vandens garams nei oras, arba renkantis “šiltesnį” pvz EPS 100 nuo 30 iki 70 kartų mažiau laidus vandens garams nei oras, galima vadinti vandens garų LAIDUMU. Kai tuo tarpu akmens vatos pvz Paroc Extra laidumas vandens garams yra 1, t.y. lygus tokio pačio storio oro sluoksnio laidumui vandens garams. Ne veltui paprastai liaudiškai yra sakoma, vata kvėpuoja, polistirolas ne.

        • Vilius parašė:

          Dėl jūsų prieštaravimų nėra ką pridėti, yra gamintojo duomenys, iš kurių aišku, kad polistirolas yra laidus, t.y. jo laidumas tikrai >0, garui. Be to, polistirolo laidumas garui yra labai panašus į medžio laidumą garui – to užtenka, kad drėgmė iš medžio konstrukcijų pasišalintų per EPS. Ir tik drėgmė iš medžio konstrukcijų, ne patalpų drėgmė.
          Ką sako liaudis yra visai nebesvarbu, nes šiltinimo sąvoka visiškai pakitusi, “kvėpavimas” mūsų atveju yra tikra tragedija, su kuria kovojame ir stengiamės suvesti į visišką nulį. Drėgmę iš šiuolaikinio namo turi šalinti vėdinimo sistema, o ne kaip po senovei ji skverbiasi per atitvaras ir išgarinama lauke, tuo sudarydama didžiulius šilumos nuostolius. Būtent dėl vatos laidumo dujoms (ir garui, ir orui) jos nenaudojome, nenaudojame ir nenaudosime! Namas turi būti hermetiškas kas yra priešinga sąvoka Jūsų minėtam “kvėpavimui”. Pasenusi technologija.

          • Andris parašė:

            Dėl jūsų naudojamos technologijos aš nieko nesakau, tik turėjau omenyje medžiagų laidumus vandens garams, EPS nėra jau toks laidus vandens garams. Drėgmę kaip ir pats sakėt turi šalinti vėdinimo sistema.

          • Vilius parašė:

            Na “superlaidumo” iš EPS ir nereikalauju, jei jo laidumo užtenka pašalinti medienos drėgmei tai yra idealu, todėl ir naudojau EPS o ne vatas.
            Vėdinimas drėgmę šalins iš patalpų, o natūrali iš medienos turės praeiti šiltinimo medžiagą- EPS, nesvarbu ar į išorę, ar į vidų, čia galima problema yra medienos pūvimas savoje drėgmėje.

  8. Marius parašė:

    Aciu uz atsakyma🙂. O kodel pasirinkote skardini stoga? O ne pvz. bitumines cerpes ar kita, aciu

    • Vilius parašė:

      Greitas ir pigus įrengimas, tinkamas dizainas, moderni išvaizda. Nedidelė kaina. Lengva, tikriausiai pati lengviausia danga. Pakankamai ilgaamžė danga.

      • Ayubowan parašė:

        Buvom numate stoga dengti betoninem cerpem. Bet dabar susimastau, ar nepersunki bus danga. Pamatus planuojam ploksciuosius, sienas is liktiniu, pertvaras -silikatiniu blokeliu perdangos – kiaurymetosios plokstes. Suprantu,kad reiks skaiciuoti namo svori, norint tiksliai nustatyt apkrovas.
        Pasmalsaudamas paklausiu. Ar skardines stogo dangos pasirinkima itakojo jos svoris (nes juk ir perdanga monolitine pylet (ji lengvesne)?

        • Vilius parašė:

          Ne tik svoris, bet ir spalvų pasirinkimas, labai greitas dengimas, paprasta stogo konstrukcija (gegnės rečiau ir makaronų mažiau), greita galimybė pakeisti – atsibos po 15m, užsakei ir per dieną pilnai pakeitei, ir aišku svoris – na kam jis papildomai reikalingas, kokia nauda? Dažnai žmonės pabrėžia skardos barškėjimą lyjant – dabar gyvenome 20m po skardiniu stogu, prasčiau šiltintu, prie barbenimo pripratome net atrodo romantiška🙂
          Perdanga monolitas dėl didelių erdvių Ia, nebuvimo centrinių sienų – jei reiktų gaminti plokštes ~7,5m ilgio jų aukštis (storis) tikriausiai pralenktų 25cm, kai monolitas tik 15cm. Ir išvis sudėtinga būtų su laiptinės anga – todėl monolitas viską išsprendė palyginti nesudėtingai, būdas daug universalesnis.

          • Ayubowan parašė:

            Paskaičiavau apkrovą (laaabai grubiai +25%). Tik 24kPa su čerpiniu stogu, ir 19kPa su skardiniu. Taip kad, teoriškai tik 12%, statant ant EPS200. Bingo!!! Aišku, armatūros reiks negailėt.
            Pasirodo, praktiškai visos baimės dėl plokščiųjų pamatų perspaudimo vieno-dviejų aukštų gyvenamajame name yra perdėtos.

          • Vilius parašė:

            Žmonės langus remti ant šiltinimo sluoksnio bijo, ką ten namą ant PP statyti🙂

  9. rollkaida parašė:

    kokie tarpai tarp gegnių

  10. Zydrunas parašė:

    Sveiki,Viliau
    kokio ilgio stogo karnizas Jusu name? man architektas siulo 80 cm issikisima. kaip Jus manot,ar ne per trumpas tas kraigas gaunasi? ypac pietinej pusej,kur didzioji langu dalis.esu numates langines,bet noretusi,kad ir stogas siek tiek seseliuotu. kokia Jusu nuomone siuo klausymu?

    • Vilius parašė:

      Ne trumpas/ilgas esmė. Karnyzas privalo būti suprojektuotas taip, kad vasarą pilnai mestų šešėlį ant pietinių langų, o žiemą – langai liktų atviri tiesioginiams saulės spinduliams. Jei norite turėti didelius saulės pritekėjimus žiemą, bet neperkaitintų patalpų vasarą – reikia daryti būtent taip. Vienaaukščiui, jūsų situacijoje, tai labai lengvai padaroma.

  11. Zydrunas parašė:

    tai kaip cia lengvai padaroma? gal truputi placiau:)

  12. Zydrunas parašė:

    Aciu,Viliau.Vaizdine medziaga visada geriau:)

  13. Vytautas parašė:

    Sveiki, jusu visi langai su zaliuzemis. Kodel jus darete karniza? Be karnyzo modernu.

  14. Vytautas parašė:

    Stogo karnyzas.

    • Vilius parašė:

      Čia tikriausiai turite omeny pastoges – ne, be jų pastatas atrodo neįprastai, nors modernumą mėgstame, bet plokšti stogai ar bepastogiai pastatai iš modernumo supratimo iškrenta, ne, tai mūsų supratimu ne gražu.

  15. Ivan parašė:

    Sveiki, Viliau, o jusu pastoges pakankamo sesialiavimo nedaro? Ar pasirinktos zaliuzes ta funkcija atlieka 100 procentu?

    • Vilius parašė:

      Pastogės, deja, nebuvo specialiai skaičiuotos, todėl tik garažo langas šešėliuojamas idealiai. O IIa prancūziškiems balkonams trūksta pastogės ilgio, todėl saulė apačias užgriebia – naudosiu žaliuzes.

  16. Ivan parašė:

    Jusu nuomone kokio reiketu pastoges ilgio, kad butu pakankamas seseliavimas? Ar ilgis visgi priklauso nuo langu dydzio? Aciu uz atsakymus!

    • Vilius parašė:

      Čia kaip ir ne nuomonėje esmė. Pastogės ilgis turi būti suskaičiuotas pagal langų aukštį, stogo nuolydį, atstumą tarp lango apačios ir stogo, netgi namo geografinės padėties, sienos orentacijos pasaulio šalių atžvilgiu. Rudenį, prasidėjus šildymo sezonui, saulė turi netrukdomai apšviesti langus, o pavasarį, kai kyla perkaitimo grėsmė – šešėliai nuo pastogės turi pilnai šešėliuoti langus taip kontroliuodami tiesioginės saulės pritekėjimus.

  17. Ruslanas parašė:

    Gal kas nors žinote, kur galima rasti formulę pastogės ilgiui paskaičiuoti?
    Labai Ačiū

    • Vilius parašė:

      Tokios kaip specialios skaičiuotės matyti neteko. Kolektorių poste rasite saulės padėties skaičiuotę, pagal tai turėdami saulės kritimo kampus ir prisiminęs trigonometriją manau nesunkiai suskaičiuosite pastogės ilgį.

  18. Jonas parašė:

    Saules judejima ir seselius galima grafiskai pasimodeliuoti su nemokamu ex google produktu Sketchup, dabar jau Trimble pereme vystyma jo. Tenai pagal geolokacija zemelapyje pasirenki namo vieta ir keisdamas data matysi kiek ir kur apsviecia saule.
    http://www.sketchup.com/

  19. Petras parašė:

    Sveiki,

    norejau pasiteirauti… mes dabar projektavimo stadijoje ir kazkaip viena architekto fraze uzkliuvo, tai norim “pasiruosti”.
    Klausimas butu – koks atstumas pas Jus tarp priesingu sienu? Na tarp murlotu.
    Pas mus 1a namas be mansardos, 25 laipsniai nuolydis, “saltas stogas”, medine perdanga, betonines cerpes. Architektas siulo kazkokia “atramine sienele” stogui, tipo sunkus ir butinai reikia. O mes nesuprantam kam….🙂 Pas Jus pvz nieko panasaus nematau…

    • Vilius parašė:

      Sveiki Petrai,
      Mūsų tarpatramis kažkur ~7m, stogas lengvas, todėl puikiai išsivertėme be tarpinių atramų. Jūsų vieno aukšto namo tarpatramis tikriausiai 10+m, o nuolydis mažas ir sunki danga, todėl architektas pataria protingai. Juk bus pertvaros – ant jų paremti stogą tikrai ne bus sudėtinga.Atsarga gėdos nedaro.

  20. Karolis parašė:

    Sveiki, norejau paklausti kaip laikosi Balex metal danga? galvojame sau apie tokia, taciau gasdina jos pigumas palyginus pvz su Ruukki danga. Lauksiu komentaro

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s