Pirmo aukšto sienos

Šiame skyriuje aprašysime sienų klojinių montavimą bei betonavimą. Sienų konstrukcijai pasirinkome liktinių klojinių sistemą, gaminamą Lenkijos įmonės Thermodom . Kodėl Thermodom: pirmiausiai sužavėjo konstrukcijos varža – 9,2m²·K/W. Monolitinė konstrukcija užtikrins pastato sandarumą. EPS yra puikus garso izoliatorius. Technologija garantuoja greitą statybą – gauname galutinę konstrukciją be apdailos. Taip atrodo temperaturos ir rasos taško grafikai sienos pjūvyje:

Spausti čia.

Kaip matome, sienoje kondensatas nesusidarys. Skaičiavimo programoje nėra silikoninio tinko, todėl paėmiau kaip kalkinį, nors tai didelės įtakos kokybei nedaro.

Darbų pradžia: įrengiama horizontalioji sienų hidroizoliacija – tai sluoksnis ruloninės dangos užklijuotas bitumine mastika. Pirmoji eilė klojinių dedama taip, kad klojinio išorinis ertmės išorinis kraštas sutaptų su pamatų plokštės betono kraštu, t.y. betono-EPS sandūra pamate ir sienoje sutampa. Sienų surišimui su pamatu dedama armatūra: įgręžiamas pamato betonas, į skyles dedami U formos armatūros profiliai. Klojiniai sudedami perimetru pilnai, taip, kad sienų matmenys būtų 5cm kartotiniai. 5cm yra šios sistemos modulis. Pirmoji eilė armuojama dviem d6 armatūros strypais horizontaliai, kampuose statomi keturių d6 strypų armatūros karkasai, angokraščiuose – dviejų strypų karkasai vertikaliai. Antroji klojinių eilė dedama prakeičiant vertikalias siūles. Eilės tarpusavyje klojinio viduje rišamos d3 viela, tam, kad skystas betonas nepakeltų viršutinės eilės betonuojant.

Sistema turi specialius elementus kampams, angokraščiams bei sąramoms. Tai visiškai garantuoja šalčio tiltelių nebuvimą – atvirą betoną gauname tik po palangėm ir po murlotais. Angokraščiai izoliuoti 10cm, visur kitur – 25cm išorinėje pusėje, 5cm vidinėje klojinio pusėje.

Betonas maišomas vietoje, naudojant sijotą žvyrą bei skaldą, cementą bei vandenį. Į klojinius paduodamas kibirais, pilamas per piltuvą, pritaikytą pagal klojinio formą – taip užtikrinama, kad klojinio viršus liks švarus ir betonas netrukdys sekančios eilės montavimui.

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

50 komentarų straipsnyje Pirmo aukšto sienos

  1. Mantas parašė:

    Matau kad nera pas jus cokolinio profilio. Cia del to kad statyta is liktiniu klojiniu, ar kad pamatai plokstuminai, ar kad nerasta profilio 25cm. ?
    Nes man dabar problema, kadangi planuoju siltinti 25cm NEPS bet profilio tokio nerandu. Kiek supratau is kitu zmoniu pasakojimu tai jis pagrinde naudojamas apsaugai nuo peliu, tai gal statant nama ant plokstes tas profilis netenka prasmes?

    • Vilius parašė:

      Siena už pamato išsikiša tik 5cm, nuo pelių apsaugos tinklelis (tinkuojant fasadą). Pamato šonai (cokolis) apsaugotas Cetrio plokšte. Todėl nematau būtinybės naudoti cokolinį profilį.

      • Martynas parašė:

        o kodėl ne lietuviškus blokelius pasirinkote?

        • Vilius parašė:

          Kai ieškojome blokelių, LT tinkamų negamino – tuomet galėjome gauti tik SAM plonuosius. Statyboms įpusėjus atsirado Baltijos polistireno, panaudojome 13vnt – labai nesėkmingai, nes ir tie buvo pirmos, bandomosios-formų reguliavimo partijos (siaubas). Dabar gamybos kokybė sustyguota ir problemų lyg nebėra. Bet finale vis tiek jie nei pigesni, nei šiltesni. Sekančiam namui vėl rinkčiausi lenkišką produktą – čia 100%. BP padė didelę klaidą gamindami tik 400mm storio blokus, kai konkurentai PL daro 450mm, R~8,7 vs R~10. Mano R~9,2.

  2. Mantas parašė:

    Kodel buvo naudota hidroizoliacija pries pirma blokeliu eile? Juk pamatai ir taip yra visiskai apsaugoti nuo dregmes, tai cia gaunasi kaip sviestas sviestuotas.

    • Vilius parašė:

      Kas dėl sviesto – juo košės nepagadinsim🙂 Gal sakyčiau labiau iš tradicijų nei iš būtinybės, rusai sako “berežonnogo boh berežot”. Kainavo simboliškai.

  3. Laurynas parašė:

    Sveiki, nagrinėjuosi Thermodom, ir iškilo toks klausimas. Kiek suprantu ten grynai putoplastas, o per viduri pilasi betonas su armatūra? Klausimas, jei vidinė namo siena taip pat is putoplasto – ar nebijot kad neatlaikys spintelių ir pan?

    • Vilius parašė:

      Supratote labai teisingai. Spintelės – tai ne paveikslai parodų rūmuose. Kartą prigręžus į betoną, per 5cm sluoksnį, jos puikiai laikysis visą likusį gyvenimą, juk nekabinėjame kasdien?
      GRYNAI PUTOPLASTAS yra šios sistemos privalumas – nesusidaro šalčio tiltų.

  4. Laimonas parašė:

    Labas, ar nebuvo kilusi mintis pirmąją blokelių eilę mūryti iš sąraminių blokelių ir taip eliminuoti
    šilumos kilimą nuo pamato kraštinės į sienos betoninį sluosknį. Ar iš principo galima būtų taip daryti?

    • Vilius parašė:

      Iš principo – taip, įmanoma, tik reiktų paskaičiuoti pirmos eilės EPS atsparumą gniuždymui – ant 15cm pločio juostos stovėtų visas namas. Gal paprasčiau būtų labai didelio tankio EPS paklotas, kad ir simboliški 5cm ir tada normali eilė liktinių.

  5. Vytautas parašė:

    Sveikas Viliau,
    O kokios panasiai kainos tu lenkisku sienu. Kiek gavos mazdaug kvadratas su darbais ir cementu?
    Dekui

    • Vilius parašė:

      Sveiki,
      Aš skaičiuoju, kad man 1m2 lauko sienos pilnai, be apdailos išėjo 260Lt. Nesenai atsirado jų atstovas Lietuvoje, aš pirkau tiesiogiai, pats organizavau transportą.

  6. geds parašė:

    gal ir siltas bus namelis, bet abejoju ar jame bus sveika gyvent, nes naturaliu medziagu beveik nera, o visur tik chemija chemija ir chemija ..

    • Vilius parašė:

      XXI a. iš mėšlo (beje tai irgi chemija, organinė :)) ir šiaudų drėbtas trobeles kažkur Afrikoj tebestato, mūsų klimatas truputi kitoks🙂. Kuri namo dalis jus taip suneramino? EPS? Tuomet kai einate apsipirkti atkreipkite dėmesį į maisto pakuotes, sausainiai, žalia mėsa, daržovės dažnai ant padėkliukų, iš to paties EPS, žmonės valgo ir vis dar gyvi…Todėl EPS bijoti nereikia, ši medžiaga yra tikrai saugi. Natūraliai gamta, deja, mūsų efektyviom šiltinimo medžiagom neapdovanojo, tenka naudoti sintetines, kaip jūs sakote – chemiją, neorganinę pagrinde, tą pačią, kuri mus supa kasdien ir visur.
      Jei nebūtų pateiktas išsamus namo statybos aprašymas su nuotraukomis net nesužinotumėt iš ko jis pastatytas, apžiūrėjus rastumėt tas pačias medžiagas kaip ir visur – tinką, dažus ir kt. apdailą. Vokietijoje, kur standartai ir normos buvo yra ir bus griežtesni nei LT, tokie namai statomi nuo 1989, manote mes čia esam ypatingi ir mums tai netinka? Nepykite, mums progreso kryptis “atgal į gamtą” visiškai nepatinka, žaliųjų judėjimui nei nepriklausom, nei simpatizuojam. Todėl namas statomas pagal paskutinį technologijų žodį, tiek kiek leidžia žinios ir sugebėjimai.

  7. gytis parašė:

    Sveiki,
    gal galit parekomenduoti vezejus vezancius siuos blokelius i Lietuva

    • Vilius parašė:

      Sveiki Gyti,
      “Vežėjas” – tai transporto įmonė, nėra specializuotos. Paprasčiausiai transporto biržoje dedate savo info arba ieškote atitinkamo transporto. Lietuvos įmonės tokio beveik neturi, todėl geriausią kainą gali duoti Lenkijos vežėjai, dėl to, kad turi transporto priemonių labai dideliems bet labai lengviems kroviniams vežti. 120m3 blokelių svėrė nepilnai 1200kg.
      Jei sakydamas vežėjas omeny turite pardavėją – pagooglinkite, rasite atstovą, kuris, mano žiniomis, ne visai teisėtai save vadina “įgaliotuoju” arba “oficialiu”, bet jei gausite tai, ko ieškote – koks skirtumas…🙂 Sėkmės!

      • gytis parašė:

        O is kur jus parsivezet, is Zory? Su kuo bendravot, ar jie ir samata paskaiciavo? Gal galit nuoroda ideti tos transporto birzos. Nemoku lenkiskai, gal galetumete patarpininkaut darant uzklausimus? Skolingas nelikciau🙂

        • Vilius parašė:

          Taip, viską vežiausi pats, iš Žory, bendravau su Grzegorz, rekomenduoju! Transporto biržos čia. Jei reikia pagalbos – padėsiu. Pradžiai duodate darbo savo architektui, kad visi matmenys projekte būtų 5cm kartotiniai, tada planus, fasadus ir pjūvį siunčiate Grzegorz’ui, jis suskaičiuoja kiek kokių elementų reikia. Patariu imti tik išorinėms atitvarinėms sienoms, o pertvaroms naudoti kokius tai blokelius. ICF pertvaroms per brangūs ir per platūs.

          • gytis parašė:

            Aciu uz info tikrai padejot, parasiau jiem angliskai tai jie labai maloniai man atsake, kainos pas juos kazkur 4lt nuo vieno blokelio pigesnes negu Lietuvos atstovu (www.blokeliunamai.lt) plius pasiule 10% nuolaida. Pertvaras konstruktorius pasiule daryti is keramzitiniu “Fibo” blokeliu. Kaip jus manot ar tiks? Namas vieno auksto.

          • Vilius parašė:

            Džiaugiuosi kad jums sekasi. Grzegorz labai malonus žmogus, mes vis karts nuo karto paplepam… Angliškai atrašys, jo anglų kalba pakankamai nebloga.
            Pabandykite paspausti, kad suorganizuotų transportą – juk parduodami kur nors toli PL jie dažniausiai pristato, tai kodėl negalėtų ir į LT pristatyti.
            Teisingai, pertvaroms imkite blokus, kokius nelabai svarbu, gal tik kaina ir garso izoliacija, na dar storis galėtų būti 8-12cm jei nenešanti siena.
            Kokia bus perdanga?

          • gytis parašė:

            perdanga galvoju irgi is Sukiennik firmos liktiniu klojiniu, bet dar tarsiuos su konstruktorium ka jis pasakys. kadangi ploksciu stogu lietuvoje nera labai daug tai nelabai kas ka ir patarti gali. kai tokios varzos sienos noretusi ir stogo panasios varzos, tai galvoju stoga dar papildomai apsildinti putplascio plokstemis, kad pasiekti norima silumine varza. bet siaip tiesa pasakius per daug dar nesigilinau.

          • Vilius parašė:

            Sukiennik klojiniai plokščiam stogui tiks idealiai, bet papildomo šiltinimo neišvengsite – pats klojinys garantuoja tik R~3. Grzegorz yra regioninis atstovas, iš jo galite pirkti ir perdangos klojinius, bet teko girdėti, kad sukiennik atstovas Lietuvoje siūlo labai neblogas kainas su pristatymu į vietą.

  8. gytis parašė:

    siek tiek suklydau 4lt. pigiau ir cia jau su 10%nuolaida.

  9. Helmutas parašė:

    Gal kartais turite sienų jungimo su pamatu, perdanga, stogo konstrukcija bei pačių sienų montavimo mazgų brėžinių ir informacijos ne lenkų kalba?

    • Vilius parašė:

      Ne. Deja, bet viskas buvo “ne popieriuje”, todėl negaliu pateikti. Tie mazgai labai gražūs ir atidirbti, bet brėžinių neturiu. O brėžiniai net ir lenkų kalba – tik brėžiniai, suprantami tiems, kam skirti.

  10. Antanas parašė:

    Jūs Viliau neteisus dė varžos lietuvišku 40 cm ir lenkišku 45 cm. Lietuvišku liamda matau 0,02974, lenkišku matau 0,034. Kaip beskaičiuotume lenkšku negauname 9,2 varžą. Polistireno storis 30 cm, varža gaunasi 8,8. . Jeigu skaičiuoti pagal Jų rodomą pralaidumą 0,11 varža gaunasi 9,09. Taip kad informacija nėra tokia kokia rodoma, o reklaminis triukas….

    • Vilius parašė:

      Sveiki Antanai,
      Aš sąmokslo teorijų neieškau, yra gamintojo atitikties sertifikatas kuriuo tikiu. Nebūkime paranojikais, nepradėkime tikrinti sertifikatų nepriklausomose laboratorijose🙂

  11. Jonas parašė:

    Aprasyme apie siuos lintinius klojinius teigiama, kad ziema silta, o vasara vesu. Ar istikruju vesu?

    • Vilius parašė:

      Vesu gali būti jei namas neprišildomas. Kol kas saulės kontrolė neveikia, todėl apie vėsumą kalbėti negaliu. Kai pradėsime kontroliuoti saulę žaliuzėmis tada ir pasijaus. Prie vėsumos dar ir ŽŠ turi prisidėti. Sekančiam namui liktinių tikrai nenaudočiau vidinėms pertvaroms, bet atitvaroms liktiniai labai tinka.

    • Saulius parašė:

      Ar tiesa??? Laiko jau prabego….

  12. Povilas parašė:

    Laba diena. Planuojame statytis pasyvų karkasinį namuką (145kv.m. su mansarda) regioniniam parke, kuriame mūro bei polistirolo sienojams naudoti negalima.
    Projektėlis špokinyčios tipo, nes kitokio ir negalima, dėl to buvo mažiau diskusijų dėl architektūros🙂. Išorėje privalu mediena.
    Norėjau paklausti ką Jūs rekomenduotumėte naudoti sienoms, iš ko tą sumuštinį tepti ir klijuoti ir ant kokio pamato geriau padėt? Iš ankto labai labai dėkoju.

    • Vilius parašė:

      Sveiki Povilai,
      Nemanau, kad gali būti ribojimai statybinėms konstrukcinėms medžiagoms – apdaila taip, turi atitikti parko standartus, bet ką jūs naudosite sienose manau tikrai nesvarbu. Pasitikslinkite su statybos leidimą išduodančiomis instancijomis.
      Kas dėl architektūros, tai numažinus langų plotą bei netinkamai juos orientavus rizikuojama nepasiekti rezultato, reikiamo pagal PN sampratą – čia jau reikia kreipti didelį dėmesį, ką galite daryti ir ko ne. Gal jūsų sklypas ir parko apribojimai per daug kertasi su PN rekomendacijomis?
      Imant plačiai, tokius techninius klausimus kaip “iš ko statyti” turėtų atsakyti namo projektas, t.y. PHPP programa modeliuojant pastatą bus parinktos medžiagos pagal reikiamus pasiekti parametrus. Aš neabejočiau tik vienu – sau karkasui tikrai naudočiau PIR, iš vidinės sumuštinio pusės, kaip garo barjerą ir pastato sandarumą užtikrinančią medžiagą. Pamatai – be jokios abejonės tik plokštė. Beje, galvojant apie jūsų būsimo namo termomasę ir inerciją pertvaras siūlau būtinai mūryti, iš masyvių betono blokelių, ir tinkuoti tradiciniu tinku.
      Nesu labai stiprus karkasinėje statyboje, tikslaus sienos sumuštinio nenorėčiau rekomenduoti, nepasitikiu vata – dėl jos laidumo orui, didelio drėgmės įgeriamumo, bet rimtesnių alternatyvų nežinau. Nebent naudoti neoporą analogiškai kaip dariau stogo sumuštinyje.
      Jūsų vietoje samdyčiau žmogų, galintį atlikti pasyvaus namo projektą, pats neeksperimentuočiau.

  13. Mindaugas parašė:

    Sveiki, Viliau, garažo sienoms ir techninei patalpai naudojote tų pačių išmatavimų liktinius?

    • Vilius parašė:

      Manau tai klaida – garažui reikėjo naudoti arba pačius siauriausius, arba iš vis kitą technologiją. Garažo vartai nėra pakankamai sandarūs ir šilti, todėl be reikalo išlaidavau sienoms.
      Techninė patalpa iš tokių pačių storų liktinių, nes ten vyksta šilumos mainai, sumontuota daug įrangos ir vien nuo jos ten šilčiau nei bet kur kitur pastate, todėl čia tikrai vertėjo atitvaras daryti labai šiltas ir sandarias.

  14. Martynas parašė:

    Sveiki, Viliau, gal galite paneikti mitus, kad vidines liktiniu sienos linke laiku begant ilinkti? Kitas dalykas, kad pacio namo kaina apie 20 tuks brangiau, t.y. visumoje brangiau ir pvz vidu tinkuojant reikia armuoti, kas taip pat iskelia kaina…

    • Vilius parašė:

      Tokių mitų negirdėjau🙂 sienos įlinkti negali – jos ne horizontalios bet vertikalios konstrukcijos, jei sienos pradėtų klupti tai privestų prie griuvimo. Visiška nesąmonė, kodėl teisingai paskaičiuota armuota gelžbetoninė konstrukcija turėtų klupti?
      Armuoti tikrai nereikia – yra įdėtos nuotraukos, kur sienos nuteptos Betonokontakt’u – ant jo galima drąsiai tinkuoti.

  15. Audrius parašė:

    Sveikas, norejau paklausti kokiu santykiu maisete betona ir kokio stambumo naudojote skalda?

  16. stogas parašė:

    Labas, norejau pasidometi, putplascio blokelius susidejote ir uzliejote patys, ar kazka samdete? Gal yra kokie kontaktai ? Ar ikainiai lt/m2 ?

    • Vilius parašė:

      Ne, pats neliejau ir nemontavau, tai ne vieno žmogaus darbas. Įkainių nėra, dėl darbų atlikimo galite pakalbinti Remigijų 868159649.

  17. aurius parašė:

    Seiki Viliau,
    statau nama is tokiu paciu blokeliu,ir man juos surenkinejant,kai kur gaunasi tarpeliai tar blokeliu,ar pas tave irgi buvo,jai buvo,kuom sandarinai?
    aciu

  18. m.j parašė:

    Sveiki, Viliau, kokį vertikalų ir horizontalų armavimą darėte? Ar pirmo ir antro aukšto armavimas skyrėsi? Kaip minėjote kitame poste, kodėl gavosi išorinės sienos nelygios?

    • Vilius parašė:

      Neprisimenu, kad būčiau minėjęs sienų nelygumą…gal galite pacituoti?
      Armuota pirma ir paskutinė eilės, plius angokraščiai. Abiem aukštams vienodai. Armavimą turėtų nurodyti jūsų konstruktorius projekte.

  19. m.j parašė:

    cituoju iš sienų apdaila GKP: “Deja, bet išorės sienos buvo pakankamai nelygios… “. Armavimo konstruktorė nenurodo, o gamintojas oficialių armavimo nurodymų neteikia.

    • Vilius parašė:

      Jau pamirsau kaip ten buvo su sienu lygumu:-)
      Kas del konstruktores – armavimas yra jos sritis ir pareiga, todel kas gi kitas jei ne ji?
      Jei pastatas be sudetingu elementu, tai gal uztektu ir tipinio armavimo, toki termodom pateike video medziagoje, kuri buvo lyg ir technologijos vadovas.

  20. Inga parašė:

    Sveiki, siuo metu domiuosi kokios geriausios butu medziagos namo sienoms. Ka manote apie toki produkta http://www.aeroc.lt/index.php?page=966&lang=lit&sel1=5&sel2=X (ju skaiciuokle raso, kad tu blokeliu U=0,17). Tai kaip suprantu, siltinimo medziagu net nereiketu, ar taip?
    Yra dar tokie http://www.euromac2.lt/sienos.html PASYVIAM NAMUI skirti. Ju varza net virs 10!
    Tai jiem irgi papildomo siltinimo nereikia..
    Jusu naudoti blokeliai irgi gaunasi jau su tokia varza, kad net siltinimo nereikia. Taciau euromac giriasi, kad jie labai ekologiski. Medis turi 1 ekologiskumo skaleje, euromac2 turi 2, tuo tarpu plyta 10.

    • Vilius parašė:

      Aeroc didžiausias minusas – medžiagos hidroskopiškumas. Sienas reiktų iš vidaus sandariai tinkuoti garui/drėgmei nelaidžiu tinku, tinką gruntuoti ar kitais būdais padaryti garo barjerą.
      Ar reikėtų šiltinimo medžiagų – čia klausimas ką jūs norite pasiekti. Jei tik atitikti galiojantį STR tai bemaž U-0,17 yra pakankama. Jei norite šilto namo – toli gražu ne. Aš nenaudočiau plačiausių blokelių – geriau maksimaliai siauri + efektyvios šiltinimo medžiagos, EPS arba NEPS. Rezultatas bus tikrai geresnis!

  21. Stanislavas parašė:

    Oooho, pasirodo vargo daugiau dirbant su Aeroc…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s