Projektas

Nepraėjo nei metai🙂 ir vykdau savo pažadą sukelti projektą. Gėda, visų labai atsiprašau. Kažkaip gavosi atvirkščiai, kas pirmiausia ir svarbiausia atsirado tik kai blogas peržiūrėtas 160.000 kartų…Bet geriau vėliau nei niekada. Taigi, žemiau rasite namo aukštų planus.

Nepamirštant paminėti projekto autoriaus gerb. architekto Mindaugo Matulionio, kuriam esame dėkingi už architektūrinę dalį bei pagalbą su konstrukcine dalimi.

Realiai situacija truputi pakito.

Patalpa Nr.9 iš “pirties” virto “aparatine”🙂 joje bus “protingo namo” smegenys, apsaugos centralė, minimalus darbo kabinetas – kompas, wifi reuteris, etc.

Atsisakėme šiaurinio lango laiptinėje, dėl dviejų priežasčių: šiaurinis langas pasyviam namui “kaip šuniui penkta koja”, per jį tiesioginės saulės šilumos negausime bet turėsime apčiuopiamus šilumos nuostolius dėl lango žymiai didesnio šiluminio laidumo nei siena; antra priežastis daug žemiškesnė – šiam langui valyti reikės aukštalipio sugebėjimų, jis būtų apie 2,5m virš laiptų aikštelės – tikras dantų skausmas šeimininkei. Todėl jis užmūrytas be gailesčio.

Atsisakėme vakarinės (planuose pasaulio kryptys idealiai atitinka puses: dešinė – rytai, kairė – vakarai, viršuje – šiaurė, pietūs – apačioje) laiptinės sienos pirmame aukšte – tai tik pridėjo erdvės. Dar kartą dėkingi arch. Mindaugui ir konstruktorei Birutei už perdangos projekto pakeitimus įvedant siją bei keičiant armavimą.

Šeimininkė nusprendė, kad Ia gyvenamoji patalpa daug lengviau apsistatys ir dekoruosis, jei rytinėje sienoje neliks lango, būtent jo vietoje turėtų atsirasti svetainės baldai ir TV. Didelės skriaudos pasyvumui neįvyko – už šio lango labai netoli kaimyno neišvaizdus statinys, saulės per jį gautume labai mažai dėl šešėlio. Užtaisyta anga jau esant perdangai, dabar apie šį langą prisimename tik iš projekto.

Langų gamintojai įnešė pataisas į vitrinos vaizdą. Suprojektuota iš 4-ų dalių, bet Veka alphaline leido 475 plotį padalint į tris dalis. Nuo to tik pagerėjo bendra vitrinos šiluminė varža (daugiau stiklo paketo, mažiau profilio, kurio Uf<Ug).

Garaže atsisakėme šiaurinio lango, natūralios šviesos sumažėjo, bet nežadame garaže gyventi, o vaizdas būtų į mūsų akliną tvorą, esančia vos už 75cm.

Sekantis mūsų darytas projektas – grindinio šildymo. Už jį ačiū Dalytei.

Dar vienas Dalytės atliktas projektas – vėdinimo:

Lyg jau turime šilumos punkto schemą, ją dar reikia papildyti atbuliniais vožtuvais ir kita santechnine smulkme, bet principas jau aiškus:

148 komentarai straipsnyje Projektas

  1. Gediminas parašė:

    Labai issamus pasakojimas
    Ruosiuosi ir as statyti karkasini pasyvu nama , projektas paruostas tik reikia pradeti.
    As daug duomuosi apie pamatus nes noriu fasada apdengti klinkeriu tai jam reikia pagrindo kuris kuo maziau liestusi su pagrindine namo plokste . Švediskas varijantas kaip ir priimtinas tik su mamo šildymo sistema kiek pjaunasi nes nenoriu grindinio šildymo visur kaip pas tave , noriu naturaliu grindu , o san. mazguosai nezinau kaip atitverti sildomas grindis nuo monolitiniu . Kompensaciniu ir šilumos siuliu nenoriu daryti nes nezinau kaip paveiks pado stabilumui.
    Is tavo nuotrauku matau kad pas tave grindinis sildymas visur bus, bet vazdynai pakloti retokai ar uzteks šilumos .
    Tai tokie mano pastebejimai.
    Sekmes statybose nes pas tave jos matau bus brangios .

    • Vilius parašė:

      Klinkeris fasadui – tikiuosi tai bus klijuojamos plytelės, ne plytos po 2,5Lt/vnt?🙂 nes paties statybos gali drąsiai aplenkti brangumu. Džiaugiuosi, kad esame klinkeriui visiškai abejingi – lėšas galime nukreipti į efektyvumo didinimą, užuot švaistę tradicinei apdailai…
      Kodėl natūralios grindys negali būti šildomos? Grindinis šildymas – tai bene didžiausią komfortą garantuojantis būdas, jokie radiatoriai neprilygs. “Natūralios grindys” suprantu kaip apdailos būdą, ne plūktas ant grunto?
      Retokas šildymo vamzdynas – juk statome pasyvų namą, kuriam nereikės tradicinio kiekio šilumos, todėl ir retokas – pagal šildymo projektą. Namo šildymo poreikis tik ~3,5kW (prie -23C) todėl net retokas vamzdynas paklotas su geroka galios atsarga. Pamatysite, kai pačiam reikės – jei namas bus pasyvus, gal net mažiau vamzdžių dėsite.:)
      Karkasinė statyba – labai tinkamas būdas pasyviam namui, puikus pasirinkimas! Pamąstykite apie panašaus blogo kūrimą – karkasinė statyba daugumos tautiečių sąmonėje vis dar yra neigiamas reiškinys, reklama karkasui tikrai nepamaišytų.
      Pamatų plokštėje jokių kompensacinių, šilumos siūlių daryti nereikia, jos įrengiamos tik grindyse ant perdangos, tarp sienų. Pasyvaus namo šildymo galia nedidelė, grindys įšyla labai nedaug. Kaip pvz užmeskite į Legalett grindų konstrukciją – plokštė ištisinė.

  2. Aušra parašė:

    Mes irgi mastom apie pasyvu, arba gal greičiau mažai energijos suvartojantį namą. Bet pas mus minkštas gruntas, molis, ir konstruktorius siulo daryti juostinius pamatus. Su juostiniais pamatais ne taip lengva išvengti šalčio tiltų, be to ir kaina nemaža. gal jūsų pamatas tiktų ir prastam gruntui…
    Tik mes norime statyti iš keraminių blokelių ir šiltinti putų polistirolu kokiais 30 cm iš lauko. O kaip matosi Legalett psl, kazkaip cia gražiau rišasi su polistirolo liktinių klojinių siena. Bet ji ko gero gaunasi brangiau už įprastą mūrą, o ir polistirolas iš vidaus nelabai žavi…

    • Vilius parašė:

      Gruntas – ne priežastis atsisakyti plokščiųjų pamatų. Po plokšte įrengiat bent 50cm smėlio-žvyro pasluoksnį ir grunto problema išsisprendžia. Konstruktorius neturi patirties su plokšte, todėl siūlo “amžių išbandytą būdą”. Taip, jūs teisi – plokštė labai gražiai jungiasi su sienom.
      Vis tik siūlyčiau atmesti blokelius – tai dar vienas “amžių išbandytas” bet nebepasiteisinantis būdas. Liktinius panaudokite tik išorės sienoms, pertvaras mūrykite iš paprastų blokelių – taip sutaupysite, bet neprarasite kokybės. Dar pasidomėkite karkasine statyba – tai irgi greitas, kokybiškas ir nebrangus būdas, beje plokštė labai tiks prie karkaso.
      Polistirolas iš vidaus: jo niekur nematysite, ir jei kas užeis į svečius – net neįtars🙂 Aš jo visiškai nebijau.

  3. Martynas parašė:

    Laukiame naujienų!🙂

    • Vilius parašė:

      Naujienų yra – baigia sumontuoti ventiliacijos sistemą, pradėtas išorės tinkavimas,vidaus elektra gal po savaitės kitos, gaminamos išorinės žaliuzes… Kantrybės, pats esu ukanotam albione, negaliu padaryti nuotraukų ir sudėti čia. Dar savaitę-dvi:)

      • Aurimas parašė:

        Labas Viliau

        Kur uzsiakinejai Lauko zaliuzes? ar bus automatines saules kontroles ar ne?
        Beja gal Zinai ka apie saules kontroles stikla? as cia siunciau uzklausima langams tai su saules kontrole kaina apie 15proc didesne, bet kiek issiaiskinau ju saules silumos laidumas yra zymiai mazesnis todel vasara neileidzia saules silumos, nuo ko neikaista patalpos, bet ziema kaip suprantu susiduri su problema negauni taip pat saules silumos kas padetu prisildyti patalpas, cia kalbu apie vitrinas orientuotas i pietus. Tai tokiu atveju paprastas paketas 2kameros vienas is stiklu grudintas nes jo silumos laidumo kooficientas geresnis, gauni max saules siluma, ka vasara gali kontroliuoti lauko zaliuzemis. Tai va is kur kyla klausimas del tavo zaliuziu🙂

        • Vilius parašė:

          Apie žaliuzes gali paskaityti čia
          Saulės kontrolės stiklas yra tinkamas tik pietiniams kraštams, o mūsų atveju tai tikriausias “peilis” saulės pritekėjimams. Jokiu būdu nenaudotinas.
          Kaip kokybiškiausią man žinomą stiklų parinkimo atvejį rekomenduoju skaityti Klezio blogą.

  4. Martynas parašė:

    Suprantama, bet gaila, kad taip nutrūko darbų eiga…

    • Vilius parašė:

      ne nenutrūko, darbai vyksta, gal tik ne taip greitai, kaip norisi. Bet kadangi ne palapinėje gyvenam tai ir labai neskubam.

  5. Martynas parašė:

    sorry, turėjau galvoje nutrūko Jūsų daromų darbų pateikimas šiame bloge…

    • Igoris parašė:

      Paantrinsiu Martynui, praktiškai kasdien atsidarau šią svetainę su viltimi rasti kažką naujo ir pasisemti patirties.

  6. Rytis parašė:

    Sveiki,
    dar karta trukdau Jus Viliau.
    Domiuosi skaitau, ieškau, viskas labai įdomu, norisi kuo greičiau viską pradėt judint. Planai labai dideli, ir noras tokiam namui begalinis. Aišku viskas atsiremia i lėšas šiais laikais. Kiekvieną dieną čia apsilankau, laukiu vis naujų pasisakymų, patirčių. Beja dar kartą norėčiau padėkot už tokį gerą puslapį. Turiu vieną klausimą, kiek apytiksliai Jums kainavo šio namo kv.m.(t.y. namas su pilna lauko apdaila, įrengimais (grindinio šildymo sistema, rekuperatorium, šilumokaičiu) ir t.t. ) neliečiant vidaus apdailos, ir gerbuvio aplink namą?
    Norisi susidaryt vaizdą ( turime išsirinkę projektą, vieno aukšto namas, ~ 150kv.m.) kiek apytikriai galėtų viskas atseit. Dėkoju Jums už galimybę bendrauti namo statymo klausimais🙂

    • Vilius parašė:

      Sveiki Ryti,
      Kaip ne kartą minėjau kiekvienas pastatas unikalus, visi mes esame skirtingų gebėjimų derėtis ir rinktis, todėl mano namo kaina neduos jokios praktinės naudos. Beje kai kurie mazgai ir medžiagos įsigyti už neskelbtiną (konfidencialią) kainą ir gerbdamas save ir savo įsipareigojimus negaliu atskleisti finansinės pusės. Bet kas gali gauti pasiūlymus ir sąmatas iš mūsų namui medžiagas tiekusių ir darbus atlikusių būtent savai situacijai- tam ir sudėtos nuorodos.

  7. Marius parašė:

    Sveiki, kas dare jusu namo projekta?

    • Vilius parašė:

      Architektas Mindaugas Matulionis.

      • Marius parašė:

        Tai jusu namas suprojektuotas pagal pasyvio namo reikalavimus? Gal galetumete imesti bent jau pirmo auksto plana (isdestyma)?

        • Vilius parašė:

          Sveiki Mariau,
          Architektas atliko tik architektūrinę dalį ir paskaičiavo konstrukcijas. Jį apšviečiau apie reikalavimus PN ir jis jų laikėsi, todėl turėjom tik du (liko vienas mažiukas) langus šiaurinėje sienoje, pietinėje sienoje didelė vitrina, patalpos išdėstytos pagal PN rekomendacijas, šiaurėje pagalbinės, pietuose gyvenamos. O konstrukcijas ir medžiagas rinkausi aš pats, todėl prisiimu atsakomybę už visas namo sėkmes ir nesėkmes. Visi reikšmingiausi sprendimai siekiant pasyvumo priimti mano paties.
          Vis žadu planus įdėt bet neprisiruošiu. Iki gruodžio pradžios sėdžiu UK, grįžęs kaip nors sudėsiu, jau net atskiras puslapis yra, tik, deja, tuščias…

      • Žilvinas parašė:

        Sveiki, gal butu galima architekto koki kontakta gauti?

  8. Marius parašė:

    Suprantama, aciu, lauksim!🙂

  9. Simonas parašė:

    Labas, Viliau,
    perskaičiau visą tavo Blogą. Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda žmonių suprantančių apie šiltų namų naudą. Tik vis galvoju, nuliūdinti tave ar ne. Esu architektas ir labai gilinuosi į pasyvių namų technologijas. Pats sau statysiu jau antrą namą gyvenime, bet pirmą energetiškai efektyvų namą. Projektuodamas sau, labai tikėjausi pasiekti PH lygį ir netgi jį viršyti. Sienos pagal projektą turi varžą ne 9,2 kaip pas tave, o 12,7, atitinkamai stogas 16, plokštuminis pamatas ~10 ir langai paskaičiuoti pagal labai gerus parametrus. Namo forma labai paprasta, orientuota idealiai pietų kryptimi, o išplanavimas kruopščiai parengtas pagal visas rekomendacijas. Deja, man teko nusivilti suskaičiavus su PHPP programa, kuri yra būtina pasyvaus namo planavime, kuria aš gavau metinius nuostolius ~25kWh/m2a ir tik programos pagalba sumažinau iki 20kWh/m2a. Man asmeniškai to užtenka, bet tai nebus pasyvus, o tik A+++ namas.
    Kai kurie tavo komentarai tikrai gali suklaidinti, o ir tavo informacija vietomis yra klaidinga. Kita vertus, kas nieko nedaro, tas ir neklysta. Betkuriuo atveju, esi įsigilinęs daugiau nei eilinis statistinis lietuvis, atlieki labai reikalingą, bendrąją švietėjišką misiją, o statyboje padarei gerų, netipiškų sprendimų. Tikiuosi tau pavyks pasiekti pakankamai gerų rezultatų. Žodžiu sėkmės.

    • Vilius parašė:

      Sveiki Simonai,
      Labai džiugu, kad atsirado tikro profesionalo komentaras. Nei jūs manęs nuliūdinsit, nei nudžiuginsit – Pasyvus namas Lietuvos sąlygomis ir Vokietijos/Austrijos tikriausiai turės skirtingus standartus. Jei manote kad gyvenimo tikslas įsisprausti į 15kWh/m2a tai tikrai taip nėra. Kaip pats rašėte – “man to užteks”. Pats pradėjęs dėliotis konstrukcijas nusprendžiau pataupyti 270eur PPHP įsigyjimui nes tai nėra būtina, tada ir kai kurie parametrai buvo neaiškūs, todėl kam įrankis, kuriuo nemoki tinkamai naudotis. Kol kas nesigailiu nei vienu sprendimu, todėl kaži ar PPHP ką pakeistų.
      Dėl PN vs A+++: prieš pusantrų-du metus apie A su pliusais nieko nežinojau, o apie PN informacija kaupėsi…netgi dabar įvedę į google A su pliusais ir “pasyvus namas” tikrai pastebėsite, ko ieškoti yra naudingiau. Todėl blogas taip ir pavadintas – V ir V pasyvus namas. Nemanau, kad vertėtų keisti į V ir V A+++ Kitas reikalas – ko mes siekiame. Ne, A+++ nebuvo, nėra ir ne bus mūsų tikslas, visad norėjome norime ir norėsime PN. Kas iš to gausis – netrukus sužinosime. Jei bus reikalaujančių nuoširdžiai prisipažinti nematau problemų brūkštelti, kad oficialiai mes atitinkame A+,A++ ar A+++, beje, tai greičiausiai patvirtins sertifikuojanti įmonė (manau PSB, greičiausiai). Taip kad kaip pavadinsit – taip nepagadinsit.
      Dėl komentarų, galinčių suklaidinti: jei taip ir įvyktų visų labai atsiprašau. Visa ši informacija pateikiama nuoširdžiai, nesiekiant jokių tikslų išskyrus populiarinti PN idėją. Taip gali įvykti tik dėl mano kompetencijos stokos, deja, bet kasdienis užsiėmimas labai nutolo nuo statybos, jau nekalbant PN. Todėl tai jūsų, kaip sąžiningo profesionalo, pareiga man oponuoti, pateikti tikslesnę informaciją arba maniškę papildyti. Už tai būsiu dėkingas ne tik aš, bet ir visi blogo skaitytojai, kurių, beje artėjant blogo pirmajam gimtadieniui, turime labai solidžiai (žr. lankomumo skaitiklius).
      Pačiam galėčiau patarti aklai nepasitikėti PPHP – ne šventieji puodus lipdo. Kai kurie skaičiukai ten yra abejotini. Vienintelis tikras ir galutinis pastato parametras – skaitiklių parodymai. Nenustebsiu, jei realūs rezultatai ne visai atitiks skaitiklių parodymus. Todėl daugiau drąsos, daugiau optimizmo! Ir jokio skirtumo, kaip pavadinsite savo rezultatą.Ačiū už linkėjimus, tikiuosi jums irgi seksis. Pagalvokite apie savo statybų blogą, padarykite geriau nei aš ir parodykite kitiems.
      Dėl varžų: pagrindinė mano namo problema yra langai. Šilumos nuostoliai per langus sudaro trečdalį viso namo nuostolių. Todėl pirmiausiai dėmesį kreipkite į langų U, sienas, stogą, grindis apšiltinti nėra didelių problemų (tik litinis klausimas ). Nemanau, kad galutiniams rezultatams sienų varžos didėjimas nuo 9 iki 12 turėtų didelės įtakos. Kol neišspręsime langų problemos, per daug išlaidauti likusioms atitvaroms neverta. Įdomu, kaip jūs spręsite savus langus. Nepamirškite pastato sandarumo – čia būtent tas šaukštas deguto, sugadinantis bačką medaus.
      Dar kartą sėkmės, nepamirškite užsukt ir pareikšt savo nuomonės, pasidalint pasiekimais.
      🙂 būsime pasyviais kol neatsiras pasyvesnių!!!🙂

      • Simonas parašė:

        Taip, Viliau, tu visiškai teisus, Vokietijos ir Lietuvos klimato zonos skiriasi. Skiriasi saulės intensyvumas, jos kampas, vidutinės mėnesio temperatūros ir pan., kas labai įtakoja reikalavimus PN projektavimui. Tikiu, kad gyvenimo tikslas nėra pasiekti PN standartus, o tik priartėti kuo arčiau jų ir tikrai nesiūlau pervadinti tavo blogo ar namo į A++ ar pan.🙂 . Dėl komentarų tu irgi teisus, čia svarbiausia PN populiarinimas, kad statistinis lietuvis pagaliau nustotų bijoti pasyvių namų dėl nežinomybės. O va dėl projektavimo, mano nuomone, tu labai klysti. Be PHPP skaičiavimų gal ir galima netyčiom pasiekti gerus rezultatus, bet labai stipriai permokėsi. Būtent šia programa nustatomos atitvaros kurios turi didžiausius nuostolius ir parenkamas jų apšiltinimas, o langai toli gražu nėra didžiausias šilumos nuostolių šaltinis. Sutinku, kad puodus žiedžia ne šventieji, bet žinau ir tai, kad šventieji tik meldžiasi ir nieko nedaro, o dirbančio nei vieno švento nerasi. Vadovaujantis šiais skaičiavimais projektuojami visi PN namai, o norėdamas sertifikuoti skaičiavimus atlikti privaloma net ir jau pastatytam namui (nebent Lietuvoje sertifikuosi, bet turėk omeny, kad jie neturi teisės išduoti tokius dokumentus). Nemėgstu labai oponuoti ar kritikuoti, nes tai yra lengviausia, o va daryti neklystant turbūt neįmanoma.
        Statant pasyvų namą svarbu ne tik šiluminė atitvarų varža ir namo sandarumas, bet ir sienų akumuliacija, jei nori išnaudoti saulės energiją, spindulinės šilumos izoliacija. O dideli skaitiklių parodymai gali būti neteisingai parinktos arba nesureguliuotos šilumos sistemos pasekmė, o ne namo šiluminių poreikių atvaizdas. Aš pats namo projektavimui telkiuosi pakankamai brangius, bet labai profesionalius projektuotojus šildymui, vėdinimui, saulės sistemoms, o židinio sistemą apskritai projektuos Vokietijoje, nes žinau, kad tik taip bus parinktos optimalios sistemos ir tai, ką sumokėsiu už projektą, tikrai sutaupysiu ant įrenginių.
        Dėl langų tu teisus iš dalies. Pas mane nuostoliai per langus sudaro daugiau, 2/3 viso namo nuostolių, t.y. net 2090kWh per metus, bet dėl geros orientacijos per juos gaunamos energijos kiekis siekia 8690kWh per metus taigi visumoje per langus aš gaunu energiją o ne prarandu. Sprendimas langų kaip ir pas tave, yra berėmė konstrukcija, tik labiau detalizuota ir su visomis tarpinėmis ir tik varstomi langai bus su rėmais. Tai iš tiesų geras sprendimas jei viską teisingai padarai.
        Dėl savo blogo, taip, aš ketinu jį rašyti, tiksliau tekstą pradėjau, nes turiu labai daug ką pasakyti jau projektavimo stadijoje, bet va puslapio trūksta🙂. Ačiū už padrąsinimą😉 .

        • Vilius parašė:

          Patiko jūsų mintys apie šventuosius:) nors jūsų minėtieji “žiedžia” yra truputi šventesni už mano lipdančius:):):)
          Nustatyti labiausiai šilumą švaistančią konstrukciją PPHP nebūtinas, tai labai sėkmingai atlikau skaičiuodamas šilumos nuostolius. Aišku kai turi įrankį kodėl juo nepasinaudojus…Taip, projektavimas visad yra naudingas, tai vienintelis inžinierinis būdas teisingai parinkti medžiagas ir konstrukcijas. Bet savo atveju PPHP nenaudojau dėl jo kainos, nemokėjimo naudotis ir vienetinio atvejo – vertėtų įsigyti ir išmokti jei naudočiau bent kartą per mėnesį.
          Sertifikuoti ne Lietuvoje nesiruošiu – nuo gražius pinigus kainuojančio popierėlio namas geresnis netaps. Užteks lietuviško atitikmens, būtino pridavimui.
          Kritika yra varančioji jėga. Konstruktyvi ir argumentuota. Ji niekad netrukdė – linkiu pačiam nuolat turėti kontroliuojančiu ir ant teisingo kelio užvedančių kritikų. Kartais besivaikydami blusos nepastebime dramblio.
          Židinys kaip šilumos šaltinis yra niekam tikęs vien dėl jo aptarnavimo ir reguliavimo, būtent tikslaus reguliavimo galimybių. Jei jo pagrindinė paskirtis interjero puošyba – ką gi, ko dėl grožio nepadarai…Esame abejingi ugnies vaizdui, todėl labai džiaugiuosi neturėdamas ir taip išvengdamas eilės problemų. Vienintelis pliusas – šiukšlių deginimas (ne labai civilizuota – protingi europiečiai recycling naudoja) bet iki šiol viskas kas dega išlėkdavo per kaminą.
          Dėl langų orientacijos irgi galiu pasidžiaugti – vitrina beveik idealiai į pietus. Ne labai džiaugčiausi 8690kWh per metus – ne bent turite planą, kaip vasarinę energiją akumuliuoti ir panaudoti esant neigiamam pritekėjimų/nuostolių balansui. Ar skaičiavote kiek šilumos gausite šildymo sezono metu? Va šis skaičius lyginant su nuostoliais (2090kWh) leistų daryti įdomias išvadas.
          Berėmius langus teko išradinėti pačiam, girdėjau taip yra sustatyti name Šilutėje, bet informacija nepateikė jokių techninių detalių. Kaip man pavyko parodys sandarumo testas.
          Puslapis blogui: dabar populiariausi wordpress.com arba blog.lt. Pats esu tolimas IT bet atrodo, kad su wordpress’u atlikti blogai yra sudėtingesni, su daugiau galimybių. Na tai yra tik eilinio vartotojo nuomonė, ignoruokite ir klauskite profesionalų.

        • Rytis parašė:

          Sveikas Simonai,

          Ruosiuosi statyti keliu butu pasyvu nama – pradinis koncepcinis etapas. Gal galetum rekomenduoti tuos “pakankamai brangius, bet labai profesionalius projektuotojus šildymui, vėdinimui, saulės sistemoms…”
          Kaip, ar pasiteisino ju brangumas?
          Siaip idomu butu pasidalinti patirtimi. As 20 metu statybu sektoriuje, siuo metu labai domiuosi PH tema, vazineju i parodas, konferencijas ir pan…
          Aciu uz atsakyma.

          Rytis

  10. Simonas parašė:

    Tarp kita ko, nepasigyriau, bet su PHPP man pavyko sumažinti projektinius namo nuostolius net iki 10kWh/m.

    • Vilius parašė:

      “Kai moki – netrunki”🙂 Belieka tai įgyvendinti, patikrinti praktiškai ir paskelbti rezultatus. Terminas “girtis” sakyčiau atrodo neigiamai, verčiau naudokite “skelbti”. Taip pesimistai ir abejojantys geriau priims informaciją.

      • Simonas parašė:

        kam rūpi, ką pagalvos pesimistai abejojantys ir kritikai (nedarytojai). Jei tau tai būtų rūpėję, nebūtum rašęs šio blogo, nes pastariesiems vistiek neįtiktum.

        • Vilius parašė:

          Jei kalbam apie PN populiarinimą tai būtent pesimistai sudaro daugumą, kas reiškia kad tai didžiausią potencialą turinti auditorija. Jei apsiribojame savų poreikių tenkinimu – taip, visiškai nesvarbu kas ir kaip. Kritikai yra skirtingi. Profai, kaip kad pats, kritikuos ir savo nuomonę pagrįs, iš tos kritikos galima pasimokyti, keisti sprendimus – gauti realios naudos. Kita kritikų rūšis – nesuprantantys apie ką kalba, bet tvirtai žinantys kad “taip niekas nedarė” ir reikia remtis šimtamete patirtim. Čia tik laiko gaišimas ir nervų gadinimas. Bet skaitovų nepasirinksi, todėl tenka tikėtis geriausio o ruoštis blogiausiam🙂

  11. Simonas parašė:

    Matai, skaičiuodamas šilumos nuostolius, daug ko neįvertini. Paprastuoju būdu suskaičiuojamos tik atitvarų varžos ir jų nuostoliai per jas, bet nevertinamos vėjo apkrovos, šešėliai, kartais net šalčio tilteliai. Kuom naudinga pastaroji programa, kurios tau tikrai nevertėjo pirkti, o tiesiog užsakyti skaičiavimus šią programa turinčioje įmonėje, kad apart nuostolių ji įvertina ir gaunamą energiją iš saulės, iš buitinių prietaisų, iš nurodyto gyventojų skaičiaus (kaip žinia žmogus skleidžia šilumą). Gaunami išeitiniai duomenys atsispindi pagal mėnesius, įvertinus mėnesio vidutinę temperatūrą pagal klimato zoną, taigi matomas kiekvieno mėnesio šilumos poreikis. Taip galima labai tiksliai parinkti šildymo būdą.
    Saulės energiją yra kaip akumuliuoti. Vasarinė saulė yra stipriai šešėliuojama ir išnaudojama tik saulės kolektoriais šildant vandenį. O žiemą esant saulėtai dienai net ir prie minusinės temperatūros lauke, per langus gaunama šilumos energija. Ji akumuliuojama sienose ir grindyse jei viskas teisingai padaryta. O teisingai tai reiškia, kad konstrukcijoms parinktos sunkios ir gerą akumuliaciją turinčios medžiagos kaip betonas ar keraminės plytos ir jos nėra izoliuojamos apšiltinant ar prisukant (klijuojant) gipso kartoną. Tokiomis konstrukcijomis ne tik kelioms dienoms galima akumuliuoti saulės šilumą, bet ir sumažinti patalpų temperatūrinius svyravimus.
    Berėmį langą aš irgi išradinėju pats. Su išbraižyta detale dar konsultuosiuosi su pažystamais langininkais ir ją tobulinsiu, o paskui jau tik praktika parodys ar veikia.
    Dėl židinio, tai Lietuvoje mes esame pakankamai atsilikę. Iš jo aš tikiuosi gauti pakankamai daug naudos, nes tai vienintelis numatomas pagalbinis šildymo būdas. Parinkta kapsulė yra daugiau katilas, o ne židinys, kitaip tariant katilas su stiklinėmis durelėmis. Jo naudingumo koeficientas labai aukštas, išeinančių dūmų temperatūra nedaug skiriasi nuo dujinio šildymo. Automatika kuri bus sumontuota valdo visą degimo procesą ir taupo kurą. Kaminas bei oro pritekėjimas į židinį bus su uždarymo mechanizmais kurie sumažins nuostolius iki minimumo. Kitas klausimas yra kaina, apie kurią man pačiam baisu pagalvoti, bet šioje vietoje nesiruošiu aklai taupyti.

    • Vilius parašė:

      Be abejo, kas kūrė įrankį padarė jį universalesniu ir tikslesniu. Prieš du metus, kai man reikėjo, manau labai nedaug įmonių galėjo pasiūlyti tokią paslaugą, iš kitos pusės bandžiau pakalbinti architektą turėsiusį ir galėjusį – paslaugos kainos net nedrįstu paviešinti(kosmosas). Čia lietuviško verslo mada, išskirtinumas, monopolija… Tiek to, nemanau, kad tai būtų labai pakeitę konstrukcijas ar medžiagas. Šildymo būdui parinkti radau savo metodiką🙂 pagyvensim sezoną tik su elektriniu šildymu (mažas katiliukas su tenu) jam pastatant elektros skaitiklį. Tokių tikslių duomenų nesuskaičiuos jokia programa. Aišku duomenis reikėtų susisteminti ir išvadas daryti atsižvelgiant ne tik į skaitiklio parodymus bet ir klimatines sąlygas. Čia labai daug tikiuosi iš protingo namo sistemos, kurios diegimas bent popieriuje yra prasidėjęs…Su PPHP gal būt tiksliau suskaičiuosite nuostolius, bet neabejoju, kad “silpniausios” atitvaros nustatymui rankinio skaičiavimo yra per akis. Kol kas tai neabejotinai yra langai, kurių U nuo kitų atitvarų laidumų skiriasi kartais. Kol nesulaukėme vakuuminių stiklo paketų situacija nesikeis.
      Sienose, ir aplamai konstrukcijose galime akumuliuoti tik trumpalaikiai. Vasarą prisikaitinę rudens tikrai nesulauksime. Čia reikia sudėtingesnių technologinių sprendimų – duomiuosi PCM. Šis būdas yra daug įdomesnis nei akumuliacija konstrukcijose. Todėl ir klausiau kaip sezoniškai pasiskirstys paties suskaičiuoti saulės pritekėjimai. Jei energiją(pritekėjimus) žadate kaupti konstrukcijose verta pamąstyti apie didelį akvariumą.Nežinau ar tai priimtina kaip interjero detalė, bet vanduo turi labai gerą savybę akumuliuoti šilumą, akvariumo temperatūra artima kambario komforto temperatūrai.
      Dėl plytų ir betono: nežinau finansinės išraiškos, bet PCM technologija galima puikiai taikyti ir be jų. BASF ir kitų gamintojų siūlomi medžiagų priedai netgi tiksliau atliktų šią užduotį.
      Židinys kaip PAGALBINIS šilumos šaltinis skamba protingai, čia vėl grįžtu prie jo kaip interjero detalės. Nes tik taip jį įsivaizduoju – juk nežadate turėti amžinos ugnies namuose? Taupyti ar ne taupyti – čia tik jums spręsti, bet finansinė šios užmačios pusė neabejotinai bus nuostolinga. Instaliuotos galios vienetas bus tikrai brangus. Bet jei tai yra neatsiejama namo vizijos detalė – kodėl gi ne? Man ne kartą teko diskutuoti šia tema ir pagrindiniai oponentų argumentai buvo “nėr pigesnės kWh nei iš židonio/kapsulės/kieto kuro katilo”. Čia yra tiesos, tik tam tikromis sąlygomis: kai instaliuojama galia siekia kelias dešimtis o gal kelis šimtus kW biomasės naudojimas atrodo labai perspektyvu. Niekas neįrodė, kad 2-4kW židiniu galima pigiai apšildyti namą, nevertinant instaliavimo kaštų.
      Tėvų name buvo židinys, gal tiksliau tą įrenginį reikėtų vadinti “buržuike” (dėl gana archaiškos išvaizdos ir beveik nulinio galios reguliavimo) net oro padavimas buvo paklotas po pamatų plokšte kad orą imtų iš lauko ir nesirietų su ventiliacija. Sudeginus keletą pliauskų net prie -15C kambaryje buvo nemaloniai karšta, kurenimas priminė balanos gadynę(pjūvenos ir kt. smulkios šiukšlės ant grindų; pelenų valymas; kuro sandėliavimas; dažnas kurstymas ir t.t.) o nauda labai abejotina. Pačiam patarčiau neskubėti ir visus šiuos KKK malonumus gerai apgalvoti, rasti sprendimus, įvertinti sprendimų kaštus.

      • Simonas parašė:

        Taip, laikai keičiasi. Prieš 9metus teko rašyti kursinį darbą apie pasyvius namus. Tuomet informacijos rasti buvo dar sunkiau. Dabar apie PN pagrindinius principus privalo žinoti kiekvienas bent kiek save gerbiantis architektas, juolab, kad nuo 2017m bus labai sugriežtinti reikalavimai pagal kuriuos bus privaloma projektuoti A+++ klasės namus. Taigi tu, Viliau ir visi kiti jau šiandien statantys PN yra žingsniu priekyje.
        Protingo namo sistema yra gerai, jei ji valdo ne tik apšvietimo sistemą. Gaila tik, kad gerai įrenginėjančių ir suprantančių apie tokias sistemas Lietuvoje yra labai mažai ir tai yra ganėtinai brangu.
        Dėl silpniausių atitvarų aš nesutinku. Mat rankiniu būdu skaičiuoji tik varžą. Nežinau kokį tinkamą palyginimą parinkti, tarkim tu išleidi pinigus ir nusiperki kokį niekniekį, tai šis tavo pinigų išleidimas yra nuostolingas (tai ką tu suskaičiuoji rankiniu būdu), bet jei tu išleidi pinigus ir tarkim nusiperki akcijų, kurios tau gali atnešti grąžą (kai diena saulėta) ir atnešti nuostolius (kai diena apsiniaukusi) bet suskaičiavus metinį balansą tu uždirbi, tai šios tavo išlaidos nėra nuostolingos, taip yra ir su langais, jei juos gerai suorientuosi bus gudri investicija kuri tau neš šiluminį pelną taigi jie nėra silpniausia atitvara. Dėl vakuuminių stiklo paketų labai neišprotėčiau, jų laidumo koeficientas nėra stebuklingas ir siekia dviejų kamerų užpildytų kriptono dujomis lygį. Vienintelis jų privalumas yra saulės pralaidumas. Dėl savo mažo storio jie praleidžia daugiau saulės energijos kurią mes ir bandome išnaudoti. Jei kalbėsime apie energijos akumuliaciją, tai čia akvariumas nėra būtinas, saulės kolektoriais gaunamą energijai skirta akumuliacinė talpa, o akvariumas nėra pastato konstrukcinis elementas. Betonas ir mūras kainuoja tiek kiek tau reikia pastatyti pastatą, aš galvoju naudoti keraminę plytą, tu panaudojai betoną. Vienintelis tavo naudotų blokelių minusas yra tas, kad iš vidinės pusės betonas izoliuotas putplasčiu kas panaikiną jo akumuliacines savybes. Sienose šilumos tikrai neakumuliuosi nuo vasaros iki žiemos, čia veikimo principas yra truputi kitoks. Įšilusios sienos nuo vasaros sezono tiesiog neduoda staigių šilumos svyravimų patalpos viduje rudens sezonu atvėsus orui, o rudenį bei žiema išlindusi saulė jas vėl įkaitina. Čia turbūt reikėtų paminėti, kad saulė šildo kūnus o ne orą, taigi karkasiniuose namuose saulės energija į orą perduodame tik nuo grindų. Vasara šis procesas yra atvirkštinis, per žiemą atvėsusios sienos neleidžia perkaisti namui. Lietuvoje tokia statyba yra žinoma nuo seno, tik niekas neatkreipė į tai dėmesio. Turbūt visiems yra tekę matyti molinius tvartus kaime. Jie pakankamai ilgai neatšąla žiemą, nors jų šiluminė sienų varža yra tikrai nedidelė, o vasarą juose būna pakankamai vėsu. Ištrauka iš interneto: „There are two ways to store heat and even out the diurnal or daily temperature swings in buildings. One is with massive material’s like stone, brick, and concrete the other is with phase change materials or PCM’s.” Aš neturiu nieko prieš naujas technologijas, jei jos įkandamos finansiškai ir/arba nėra kito būdo gauti tam pačiam efektui.
        Kieto kuro katilas/židinys pas mus numatytas dėl kelių priežasčių: židinys kaip interjero elementas ir mūsų pomėgis jį kūrenti, pigus kuras (jei turi savo mišką tai yra nediskutuotina), nepriklausomybė nuo išorinės energijos. Degimo proceso reguliavimas ir kita automatika yra tikrai brangus reikalas, bet jis skirtas kuro taupymui, efektyviam jo panaudojimui ir ilgesniam degimo procesui, taip pat nuo užšalimo kai židinys nenaudojamas. Dėl patalpų perkaitimo, tai čia labai skirtingi šildymo būdai. Buržuikė ir statistinis židinys tiesiogiai kaitina patalpos orą, o mes degimo procesu gautą energiją panaudosim akumuliacinės talpos kaitinimui iš kurios bus paimama šilumos tik tiek, kiek reikia namo pašildymui ir karštam vandeniui ruošti. Betkuriu atveju, visu KKK malonumus, kaip pats išsireiškei esam labai apgalvoję.

        • Vilius parašė:

          Labai nustebau dėl 9 metų, maniau PN į Lietuvą atėjo žymiai vėliau. Iš kitos pusės labai pikta ir apmaudu, kad turint informaciją PN pradėti realiai statyti tik prieš keletą metų. Gal nujaučiate to priežastis? Per pigi iškastinė energija?
          Protingo namo sistemos yra labai skirtingos, teko sulaukti sąmatų siekiančių 90.000 jau su nuolaidom. Bet yra gyvų pvz kai panašios sistemos kainuoja iki 10.000. Todėl nenurašykite SM (Smart House) vien dėl kainos – situacija sparčiai keičiasi. Apšvietimo reguliavimas yra paskutinėj eilėj, kaži ar mes turėsime – yra aibė vertingesnių sferų: šildymas ir vėsinimas, apsauga, energijos taupymas.
          Kai rašiau apie langus kaip silpnas atitvaras būtent ir turėjau omeny laidumą / varžą. Jūsų pritekėjimų optimizmas mane irgi truputi drąsina, diskusijose buvau oponentų sugiuždytas…Pagyvensim-pamatysim. Kaip pritekėjimų per langus alternatyva gali būti saulės kolektorius: truputi mažesnius langus kompensuojame papildomu bloku ant stogo. Todėl galvoju nevertėtų šokti aukščiau architektūros – langai tiek, kiek atrodo gražu. Kolektoriai brangesni, bet efektyviau kontroliuojami. Dėl vakuuminių paketų mano informacija žymiai optimistiškesnė, prognozės, kad technologija leis iki R-20 ką pasiekti net pažangiausiom šiltinimo medžiagom nėra paprasta ir paketai bus naudojami ne tik kaip lango dalis, bet ir kaip šiltinimo paneliai atitvarose.
          Paties žodžiuose apie akumuliavimą logikos yra, bet aš to nesureikšminu. Jei pavyks pasiekti sandarumą bei mažą laidumą šilumai akumuliavimas ne bus labai svarbus. Būtent dėl šios priežasties rinkausi ICF ir didžiausią privalumą prieš mūrą matau sandarumo užtikrinime, monolitas yra monolitas. Dėl izoliuoto betono irgi labai nepergyvenu, GKP irgi turi savitą šilumą, kaip ir EPS, ir betonas, ir keramika. Tik mano atitvarose procesai vyks truputi lėčiau dėl mažesnio laidumo.Manau neverta nei kalbėti apie vasarinės šilumos akumuliaciją iki šildymo sezono dėl pakankamai mažo sienų šiluminio talpumo – juk neprisikaitinsite namo iki +26..+28? Va čia atsiskleidžia PCM privalumas – akumuliacija nekeičiant temperaturos. Realiai sienos duos efektą paros-dviejų laikotarpyje: šiandien saulėta o rytoj apniukę, poryt sienos jau viską atidavę. Akvariumą paminėjau dėl didelio vandens šiluminio talpumo, visiškai nesvarbu, kad jis nėra konstrukcijos elementas – kol jis šildomame tūryje jis dirbs nė kiek ne blogiau nei plikas betonas/keramika.
          Keista, kad turėdamas tiek informacijos apie PN ruošiatės užsikrauti KKK jungą. Net ir nemokamam miške granulės neauga, o jei ir augtų jas reiktų surinkti, sandėliuoti, pilstyti – analogijas su malkomis išsiveskite pats tik pridėkite dar daugiau darbo sąnaudų. Ir visa tai tik dėl 3-4kW šildymo poreikio (spėju nes nežinau jūsų namo dydžio; pagal langų nuostolius sprendžiu, kad stiklo turėsite daug – o tai perša mintį apie didesnį nei vidutinį namą) ? KKK+akumuliacinė yra protingas sprendimas, bet PN jis stipriai per brangus. Įvertinus investicijas tiesioginis šildymas elektra pasirodys pigesnis nei brangi KKK sistema gaminanti labai mažą kiekį energijos. Jei Ignalinos AE vietoj 3600MW dirbtų 500MW arba 100MW galia, kokia būtų 1kWh savikaina? Jūsiškę sistemą išplėtojus iki nors 50kW ir nuo jos pajungus 10 PN efektas būtų pasiektas – kWh atpigtų labai stipriai. Labai įdomu, pratęskite savo mintį apie KKK, raskite mano tvirtai nuomonei pakeisti rimtų argumentų.

  12. Simonas parašė:

    Prieš 9 metus pasyvus namas ir Vokietijoje buvo gana didelė naujovė, tam pasitelktos aibės įvairiausių sistemų, beje veikiančių tik fizikinių dėsnių pagalba. Lietuvoje šiandien jau įmanoma pastatyti pasyvų namą, kadangi labai ištobulėjo technologijos, bet oficialiai, net ir Veikmės pastatyti namai nėra pasyvūs, nes sertifikuoti tik Lietuvoje, kur niekas neturi teisės išduoti tokius sertifikatus.
    Mano projektuojamas namas yra mažesnis nei vidutinis ir siekia vos 136m² su garažu, o langų plotas yra apie 30m². Nepasakyčiau, kad labai didelės vitrinos, viskas pakankamai racionaliai atrodo.
    Dėl vakuuminių paketų tai matomai skiriasi mūsų informacija. Juokingiausia tai, kad aš klausiau pakankamai rimtų lankininkų, kurie apskritai apie tokią naujovę nieko nežino.
    Dėl akumuliavimo, tai mane neteisingai supratai. Aš apie vasarinės šilumos išsaugojimą iki žiemos net ir nekalbu. Bet žiemos saulės paėmimas yra labai svarbus, o giedrų dienų žiemą pasitaiko net ir Lietuvoje. O akumuliacija pasiteisinti gali tik tada, kai yra geras namo sandarumas ir šilumos laidumas.
    Kieto kuro katilas pas mane bus ir židinys, be kurio aš savo namų neįsivaizduoju. O jei židinį galima paversti geru energijos šaltiniu, tai kodėl gi ne. Jei kalbam apie namo šilumos poreikį, taip jis yra labai nedidelis, pagal programą man reikia lapkritį 278kWh, gruodį 535kWh, sausį 464kWh ir vasarį 89kWh papildomos energijos namui pašildyti. Tai tikrai labai maži skaičiai, o šildymo kainą galima suskaičiuoti tiesiog padauginus šiuos skaičius iš elektros kainos. Bet tokiam name didesnį energijos kiekį suvartoja ne šildymo poreikis, o karšto vandens paruošimas. Vasarą jį pilnai patenkina saulės kolektoriai, o žiemą reikia šildyti elektra arba užsikūrus židinuką ir mėgaujantis ugnimi gamintis ir šilumos energiją karštam vandeniui ir namo šildymui. Taigi jei skaičiuoji energijos sąnaudas, paskaičiuok kiek tos elektros sunaudosi karštam vandeniui paruošti (4asm šeimai boileris su elektriniu tenu sunaudoja energijos vidutiniškai už 200Lt). Pasikartosiu ir apie dar vieną labai svarbų kriterijų, tai priklausomybę nuo kitų energijos tiekėjų. Kai bus pinigų, aš galvoju ir elektra pilnai apsirūpinti ir tapti visiškai autonomišku. Tai niekada neatsipirks finansiškai, bet psichologinis komfortas yra viskas.
    Pagaliau apie atomine energiją kalbėti nepradėkime, nes esu tos nuomonės, kad tai viena brangiausių energijos rūšių su labai rizikingu saugumo balastu. Bet čia turbūt ne vieta apie tai diskutuoti.

    • Vilius parašė:

      Iš pateiktų langų nuostolių supratau, kad langų bus daug, o iš tikrųjų lygiai tiek pat kaip mūsų name. Ir pats projektuojamas namas yra labai protingo dydžio, mūsiškis truputi didesnis: grubiai 7,5 x 10 gyvenamas + techninė patalpa ~12m2(nekyla ranka pavadinti katiline :)) + garažas dviems skarbonkėms.
      Atominė elektrinė paimta tik kaip palyginimas: kaip nieks nestato 100kW AE taip ir KKK turi minimalią galią, nuo kurios jo eksploatacija tampa rentabilia. Pats tikrai neagituoju už atomą kai aplinkui tiek atsinaujinančių šaltinių. Truputi jus blogai supratau, negi ir KKK ir židinys? Atrodo visiškai nerealiai, todėl tikriausiai tik židinys – bent jau taip spėju, o likusi energijos dalis bus dengiama elektra, ar teisingai?
      Kalbant apie kurą, labai įdomios naujienos pasiekia ausis apie skalūnų dujas ir skalūnų naftą. Vakar teko matyti prognozę, kad 2015-2016m dėl visuotinio paplitimo nafta bekainuos tik 25-30USD…aš taip bijau, kad iš dabartinio dyzelio teks persėst į elektromobilį.
      Nepriklausomybė nuo tiekėjų yra ir mano tikslas! Vien tam beveik visas namo apšvietimas suprojektuotas ir sumontuotas 12V (ne 230V) kad galima būtų naudoti nekonvertuotą PV elektrą ir šviestis išskirtinai LED. Taip pat domiuosi vėjo jėgaine, gal realiai tai ne bus rentabilūs sprendimai, bet turėti savo energijos labai vilioja. Po dešimties metų šie sprendimai bus taip nuvalkioti, kad atrodys taip ir turi būti…
      Grįžtant prie židinio, įdomu kada jums nusibos jį kurstyti. Manau kai sąskaitos už elektrą nesieks kelių šimtų litų židinys taps tik savaitgaline/mėnesine pramoga. Čia sprendžiu pagal savo tingumo lygį:)
      Dėl sertifikavimo jau minėjau – popierėlis gal paglosto savininko savimeilę ir suteikia ramų miegą projektuotojui+rangovui. Nuo jo realiai nieks nesikeičia, tai kam išlaidaut? SAM’o statyti namai berods turi feistininkų popierėlį ir žymą internetiniame puslapyje, bet tuo viskas ir baigiasi…Taip pat puikiai galime turėti pvz SN (Simono namas) arba VN/VVN – susikuriame savus standartus ir tikriname pastato atitikimą jiems, kuo mudu blogesni?

      • Simonas parašė:

        Tave galėjo suklaidinti tai, kad aš daviau metinius per langus patiriamus šilumos nuostolius (2368kWh/m) kai bendrai per atitvaras prarandama 5906 kWh/m.
        Nežinau kaip tu mane supratai dėl židinio. Taip ir Kieto Kuro Katilas ir Židinys, tik viename kūne, daugiau informacijos http://www.brunner.de/ jei kam bus įdomu. Yra židiniai su vandens kontūru ir labai aukštu naudingumo koeficientu, degimo proceso reguliavimu ir pan. teoriškai juos galima vadinti mažo galingumo kieto kuro katilais, nes savo technine sudėtimi ir veikimo principus jie artimesni katilui o ne židiniui. Vienintelis židinį primenantis elementas yra stiklinės durelės, nors pastarosios irgi yra kiek kitokios nei tipinio židinio ir turi netgi stiklo paketus o ne viengubą stiklą. Žodžiu geras daikčiukas. Elektra ar bus deginama dar nežinau, iš principo planuoju minimalizuoti jos kaštus ir elektrinį šildymą naudoti tik išvykstant ilgesniam laikui. Dėl židinio deginimo esu visiškai ramus, tai nėra pirmas mano statomas namas ir jau turėjau židinį kurį labai mielai kūrendavau bei šildydavau namus rudens ir pavasario sezonu, nors tai buvo tik židinys, dabar aš kalbu apie žymiai šiltesnį namą ir žymiai efektyvesnį kieto kuro panaudojimą. Be to, manau, kad naudodamas jį tik savaitgaliais galėsiu užkrauti akumuliacinę talpą visai savaitei ir turėti pigaus karšto vandens ir šiltus namus. Tikiuosi..
        O pasyvių namų paklausa augs geometrine progresija atsirandant atsiliepimams iš gyventojų. Taigi kažkam reikia būti „pionierium“.

        • Vilius parašė:

          Na pagaliau išsiaiškimon dėl paties KKK. Technologiškai sprendimas atrodo teisingas, bet ne racionalus. Pasilieku prie savo nuomonės: instaliuotos galios vieneto kaina bus labai didelė, investicijos neatsiperkančios. Nors aš irgi žadu paišlaidauti “diengi na vietier” PV, vėjo jėgainė, gal būt PCM. Kaip rusai sako “každyj po svoemu s uma schodit”🙂 Linksmų, laimingų, sėkmingų Naujų 2012 metų, o svarbiausiai – PASYVIŲ 2012 METŲ!!!!

  13. Marius parašė:

    Sveiki, ar nemanot, kad “virs bambos sokat” ir per akis padarete siltas namo konstrukcijas? Kiek cia tos ziemos…

    • Vilius parašė:

      Sveiki Mariau,
      Statistiškai žiema Lietuvoje 205 paros – tiek trunka šildymo sezonas. Esant sandariam ir šiltam namui šildymo sezonas sutrumpės, tai jau yra papildomo šiltinimo rezultatas, bet tikrai ne iki dešimt ar dvidešimt parų. Todėl žiemas mes vis dar turėsime. Iš kitos pusės šiltinimas saugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo karščio – šiltinimas bedarbiu nebus net ir vasarą. Nespręskite apie Lietuvos žiemas iš šiemetinio oro, dar prieš akis pusė sausio ir visas vasaris, dar galime išvysti įdomių skaičiukų termometruose. Jei paimti šiltinimo kainą ir palyginti su viso namo sąmata išleista suma tikrai akių nebadys. Tiesiog namas, kuris statomas pagal pasyvaus namo standartus ir rekomendacijas privalo pasiekti tam tikras šilumines varžas – būtent todėl ir yra kaip yra.

  14. Tadas parašė:

    Viliau, didelis didelis “respect” už tokį blogą, ir mūsų tautiečių švietimą.
    Labai įdomu skaityti naujienas apie PN, ar bent jau artimą tam, nors savo namo artimiausiais metais dar nepradėsiu, bet domėtis jau pradedu, kad pasimokyčiau iš klaidų, ar pasisemčiau gerų idėjų.

    Iš savo pusės norėčiau pasakyti, kad akvariumas kaip interjero detalė yra puikus dalykas (nesupranta, ir nenori dažniausiai tie kas niekada jo neturėjo), bet nereikėtų jo laikyti kaip a kumuliacinės talpos.
    Trumpai kodėl: Akvariumą visada stengiamasi statyti į vietą kuri negauna tiesioginių saulės spindulių, dėl dumblių ir kitų nepageidaujamų dalykų.
    Akvariume pageidautina palaikyti pastovią temperatūrą, vasara akvariumistai dažnai suka galvas, kaip ataušinti akvariumą, na o šaltuoju periodu jis paprastai pats šildomas elektra….

    Palinkėsiu sėkmės, ir paprašysiu nepamiršti savo blogo.
    Dėkui.

    • Vilius parašė:

      Sveiki Tadai,
      Aš pats kažkada buvau “užkietėjęs” akvariumistas, keldavausi naktį ir lėkdavau į slabotkės žuvų turgų🙂 Bet tai buvo senai ir netiesa, dabar gal žinios “atšipę” ar technologijos keitėsi…kiek pamenu akvariume laikydavom +22C kas labai panašu į kambario komfortišką temperatūrą. Nesakiau, kad akvariumą reikia statyti saulėtoj kambario vietoj, jis puikiai kaip akumuliatorius dirbs ir tamsiame kampe. Saulei per langus pašildžius patalpų orą akvariumas sugers perteklinę energiją, nuo to jo vanduo gali laipsniu pakilti (tikiuosi flora ir fauna dėl to labai nepergyvens? :)) o saulei nusileidus/apsiniaukus akvariumas vėsdamas iki +22C šilumą atiduos pastatui. Tai puikiai veikia, jei oro ir vandens temperatūra sutampa, bet jei kokiomis spec. sąlygomis(jūrinis akvariumas?) vanduo reikalingas šiltesnis nei patalpų oras gausime tik didesnę problemą. Vasara pasyvus namas gali labai pagelbėti akvariumui dėl to, kad patalpų temperatūra labai nesikeis ir akvariumas ne bus perkaitinamas. Akvariumo šildymas elektra nėra jokia bėda, aš ruošiuosi visus namus šildyti tik elektra, todėl akvariumas iš konteksto neiškristų – čia jei temperatūros sutampa.
      Jokiu būdu neteigiu, kad akvariumas idealiai tinka akumuliacinės paskirčiai, bet teorinės prielaidos tam yra. Reikėtų pasitikslinti temperatūras, paskaičiuoti akvariumo šiluminę talpą (jei susidaro temperatūrų skirtumas) it t.t.
      Ačiū kad domitės, užsukite dažniau🙂

      • Tadas parašė:

        Šiuo metu auginu Afrikos ciklidus, jiems tinkamiausia temperatūra ~26 laipsnius.
        Jūriniuose temperatūra irgi panaši +/- tiesa ten galingas apšvietimas generuotu irgi nemažai šilumos, gal vertėtu pasidomėti tuo ir grįžti prie seno pomėgio ?

        • Vilius parašė:

          26C pjautųsi su kambario temperatūra, jei jau pasiryžti toniniam akvariumui, tai vertėtų galvoti apie šiltesnį dangtį ir sieneles iš selektyvinio stiklo…
          Apšvietimo šiluminį spinduliavimą labai nesunkiai išsprestumėm naudojant LED, čia jokios problemos, nebent ciklidai mėgsta kokį nors specifinį spektrą – net ir čia įmanomos variacijos parenkant LED.
          Pomėgis visiškai nesunykęs, vaikams stovi 45l akvariumas, bet rezultatai apgailėtini…nežinau kodėl, bet žolės visiškai neauga, nepadeda nei tabletės po šaknim. Žuvys irgi ilgai netraukia. Gal vanduo problema (iš šulinio, per rimtus filtrus) nežinau…bet kas 2-3 mėn tenka viską pirkti iš naujo, ir florą ir fauną.

  15. DarVar parašė:

    Simonai ir Viliau jus abu shaunuoliai🙂
    Be visu jusu nuopelnu labiausiai man patinka Viliaus uzsidegimas padaryti 12v LED apsvietima. Laukiu atskiros temos tam. Nes cia taip pat mano kaip ir svajone.
    O Simonas uzvede ant brunner zidiniu. Butu labai saunu su Simonu pasneketi asmeniskai. Labai idomu kaip jam sekasi bendrauti tiesiai su vokieciais, ar vistik pasirinko lietuvius tarpinikus. Kad kainos bus kosmines jau itariu, bet idomu ar bent musu galaktikoje.
    Viliui galiu dar pridurti, kad kol nevelu pagalvotu apie zidini🙂 No offence, man asmeniskai neisivaizduojamas namas be zidinio🙂

    • Vilius parašė:

      Sveiki,
      Nepykite, židinys mūsų name – tik per mūsų lavonus🙂 No way:) Yra aibė priežasčių: šalčio tiltas per kaminą, rizika sandarumui, galios reguliavimo nebuvimas/nelankstumas, kurenimo “džiaugsmai” – šiukšlės nuo malkų, pelenų valymas ir t.t. Liepsnos vaizdui esu abejingas, ačiū dievui žmona pilnai pritaria. Laisvalaikiu geriau blogą parašinėsiu nei kirviu mojuosiu:) o mojuota daug – dabar gyvenu su 35kW KKK, jau dvidešimt pirmas sezonas – tikrai paskutinis. Vienintelė vieta kur malkos nepakeičiamos – lauko grilis/šašlykinė. Esame neprasti steiko žinovai, mielai kuriu – rezultatai būna mmm…:)

  16. Simonas parašė:

    12v LED apsvietimas jau isbandytas reikalas. 3 mano projektuoti namai naudoja/siuo metu instaliuoja toki apsvietima, tai veikia, PATIKRINTA! del brunner zidiniu, tai as be abejo einu per lietuviu tarpininkus, jie kaiptik mane informavo, kad pasiulymas jau yra, kita savaite bandysiu su jais susitikti. su manim pasneketi galima asmeniskai, visi kontaktai http://www.klezys.lt. netrukus per Viljiu, tik jam leidus, aisku, pareklamuosiu ir savo pasyvaus namo bloga, bet kolkas reikia ji uzpildyti visa informacija, kuri yra surinkta iki sendienos. Juk leisi Viliau, taip?🙂

    • Vilius parašė:

      Sveiki Simonai,
      Džiaugiuosi kad neprapuolėt ir vėl užsukot.
      Mano tikslas yra populiarinti PN, suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos bei praktinės patirties, todėl profesionalo projektuotas ir statomas namas tiesiog privalo būti reklamuojamas! Taip, be abejo jūsų nuoroda iškart atsidurs šiame bloge, nors ir nepatinka man jūsų KKK’iškumas:)
      Nekantriai lauksime pasirodant jūsų blogo!
      Ačiū už palaikymą dėl 12V LED, nesitikėjau būti pirmas pasaulyje su tokia sistema, bet reiškia manęs inžinierinė nuojauta neapgavo, pasirinkau teisingai.

  17. Aleksandras parašė:

    Vyrai lenkiu galva !!!
    Planuoju statytis PN. Ir renku info. tam dalykui , laaaaabai informativus Jūsų blog. Didelis ačiū už ji !!!! Lauksiu naujienų !!!!! Pagarba!!!

    • Vilius parašė:

      Sveiki Aleksandrai,
      O jūs taip negirkit, negirkit – dar užmigsim “ant laurų”🙂 Sėkmės pačiam besišviečiant!

  18. Simonas parašė:

    o klausyk, kodel 12 ir 15 patalpos langai i pietus mazesni, o rytus vakarus didesni? cia kazkokia mintis, ar tiesiog..?

    • Vilius parašė:

      Va čia dabar man klius nuo architekto…🙂 Kadangi komentaras “projekto” postui, o jame fasadų nėra, tai truputi atsidusau – tikriausiai fasadų nuotraukų nematei (fasado apdailos poste) o apie langų dydį sprendi tik iš plano. Pietiniai langai yra iki žemės, prancūziški balkonai, todėl dėl 12-os patalpos drąsiai galiu prieštarauti – rytinis tikrai mažesnis. Su 15-ta patalpa reikalai prastesni, ten balkoninis langas ir durys, todėl rytinis tikrai didesnis. Minties specialios nėra, tiesiog architekto darbo vaisius, jam taip atrodė gražiau, nors dabar situaciją keisčiau ir pietinius daryčiau didesnius. Šiandien saulė įspaudė 3-4C į patalpų orą, tam net puoliau dulkes nuo vidinės stiklų pusės valyti, nauda akivaizdi. Ačiū už pastabas!

  19. Simonas parašė:

    na, jei rimtai imciausi tai pirmiausia ne del langu kliutu🙂, betkuriuo atveju darbar jau velu ir tikrai nekritikuosiu, tik del langu pasitikslinau, nes kiek panasu i Veikmes namu sprendima, tai sakau gal as truputi kazko nesuprantu. bet dabar jau aisku🙂

    • Vilius parašė:

      Nu tu čia pavarei…”panašu į veikmės namų sprendimą” – smūgis žemiau juostos.🙂
      Tuos namus mačiau gal 3-4 kartus nete, ne daugiau, jų įtaka mano sprendimams lygi nuliui. Ten manau nėra ko pasimokyti – man asmeniškai jų sprendimai nepatinka, trūksta ar tai drąsos, ar kokybiško projektavimo(pirmasis namas) – čia nesiginčysiu. Bet tobulėjama bandant ir klystant, kaip jų namai vis gerėja, taip ir mano sekantis būtų tikrai geresnis. Ypač jei statyčiau šiame pagyvenęs bent porą sezonų.

      • Simonas parašė:

        ne ne, as ne apie planine schema, as apie langu sprendima. niekaip nesuprantu, kam veikme deda langus i visas puses, jei imanoma deti tik i pietus, tai kam dar reikia i rytus ir vakarus? as suprantu, kai patalpa neturi pietinio fasado, bet vienam kambary uztenka lango i viena puse, ypac kai siekiama energetinio efektyvumo.

        • Vilius parašė:

          Esmė paprasta – namo pasyvumas ir techniniai parametrai nublanksta prieš komercinį patrauklumą. Kai namą statai sau ir supranti šiaurinių langų beprasmiškumą jų atsisakai, o kai koks papimpintas pinigų maišas atvažiuos pirkt namo ir neras šiaurėje langų – pravalas garantuotas.
          Veikmė apsidraudžia, nors ir praranda kWh, iš kitos pusės jau minėjau – trūksta drąsos/sugebėjimų?

      • Simonas parašė:

        nematau aš tame komercinio patrauklumo. ypač kai pagrindinis akcentas uždėtas ant energetinio efektyvumo.
        kiekvienas aišku savaip tą mato.

        • Vilius parašė:

          Nors mano kasdienė veikla nesusijusi su statybomis/NT, bet esu įsitikinęs tradicijų ir nuvalkiotų įpročių svarba…kažką drąsaus ir išskirtinio galėtų pirkti tik labai išskirtinis, nestandartinis, nestatistinis pirkėjas, o didžioji rinkos dalis reikalaus “gyvenimo patikrintų sprendimų”. Todėl su ekskliuzyvu gali apsiženyti (čia tokis terminas – kai negali parduoti iki grabo lentos, kaip žmonos🙂 ) o langai į šiaurę tikrai išeis į plačiąsias mases🙂
          Akcentas uždėtas ant mados! Kiek teko girdėti atsiliepimus apie veikmės rezultatus mintis dėl mados tik stiprėja ir vis labiau pasiteisina. Na dalinai – net ir nevykę PN yra žymiai geriau nei rinkos vidutiniokai, bet vadinant juos PN komercinis patrauklumas tik didėja.

  20. DarVar parašė:

    I ka sis projektas tikrai panasus tai i mano :)))) Ziauriai nustebau pamates. Mano 100 kvadratu didesnis, bet labai panasus.
    Simonas maniski mate, gal kiek prisimins, o Viliui galeciau savo idomumo delei atsiusti tik nezinau kur. Viesai skelbti grieztai negaliu😦

  21. DarVar parašė:

    Nevieta gal diskutuoti, bet kamsti lyg pramusem. Vienok statybos leidimo atidavimo target day fist day of may…🙂

    • Vilius parašė:

      Tai congratulations! Iki šalčių palysite po stogu.

    • Simonas parašė:

      liux. Aš tai panašu, kad užstrigau, nes detalus planas bus padarytas tik vasaros pabaigoje.

      • Vilius parašė:

        Nėr to blogo, kas neišeina į gerą: turi rezervuoto laiko, lyg banko seifo spyna🙂 per tą laiką dar ne kartą guosies architektūrinėmis kančiomis, bet tai bus tik į naudą – projektas bus ne tik nušlifuotas iki smulkmenų, bet ir nupoliruotas iki blizgesio. Todėl nerk į kančias – per aspera ad astra (🙂 per kančias nusipirksi “Astros”🙂 )

  22. Ayubowan parašė:

    Sveiki Viliau,
    visų pirma norėčiau padėkoti už visuomeninį (!!!) darbą populiarinant šiltą namą ir, kas svarbiausia, tuo mokant besistatančius šiuolaikinės statybos! Čia viskas yra vienoj vietoj – žingsnis po žingsnio, su visais keliais ir klystkeliais (ką daugelis apie savo statybą slepia:/ ).
    Jūsų dėka apsisprendžiau daryt plokščiuosius pamatus ir atsisakiau name židinio. Pamatęs Jūsų projektą, net šyptelėjau – labai jau panašus, net identiškas su manuoju su kai kuriais niuansais, sakyčiau. Dabar esam baigiamojoj projektavimo fazėj – statybos leidimas išėmimas. Didžiajame kambaryj anksčiau taip pat rytinį langą panaikinom, kad tv pastatyt ten. Nes paskutiniu metu architektai mažai beskiria dėmesio televizoriui. Ir Jūsų architekto versijoj žiūrėt tv dieną būtų nekomfortiška – tv būtų šviesios akinančios vitrinos fone. Ir laiptinėj langą panaikinom, nes nuo palangės 210cm aukštyje valyti dulkes nėra visai paprasta🙂 Kad ir kaip stengėmės pirtį į namą įkišti (esam pirties mėgėjai), nesigavo. Galų gale nusprendėm, kad mums patogiau bus atskiras statinys.
    Projektavom patys su architekto pgalba. Iš aukščiau esančio komentaro matyti, kad daug kas taip projektuoja:/ Neveltui pagal projektą gali pasakyti, kokio laikmečio statinys🙂 Bet man tai nesvarbu (kad individualus projektas kaip “pas daug ką tokie”), svarbu kad MUMS jame gyventi būtų patogu.
    Vienas išminčius yra pasakęs, kad “Klausdamas žmogus rizikuoja atrodyti kvailas penkias minutes, o nepaklausęs rizikuoja likti kvailas visą gyvenimą”. Tad užduosiu klausimą, gal ir juokingai jis skambės. Kodėl patalpoj Nr.8 šildomos grindys? Ar neužtektų tų minimalių šilumos nuostolių nuo ten esančio šilumos šaltinio, kad palaikyti teigiamą temperatūrą, net per šalčius?
    Kiek suprantu toj patalpoj bus šilumos šaltinis grindinio vandeniui šildyt ir boileris. Būtų įdomu išgirsti Jūsų nuomonę. Ačiū.

    • Vilius parašė:

      Na va, dar vienas panašus projektas🙂 jau tryse – o tai jau minia🙂 reiks registruoti kokią “panašių projektų organizaciją”.
      8 patalpos šildomos grindys todėl, kad ten kažkada buvo priešpirtis, ar popirtis🙂 Pirties virsmas įvyko palyginti labai nesenai, todėl viskas buvo atliekama pagal pradinį planą “su pirtim” – net vidinės pertvaros yra 450mm pločio. Bėda labai maža – kolektoriuje tą kontūrą užsuksim ir nebešils, natūralių pritekėjimų ten bus net per daug, vien kai pagalvoju apie skalbinių džiovyklę jau nekalbant apie likusius šilumos šaltinius.
      Su klausimais nesigėdykit – po tokios dramatiškos įžangos klausimas skambėjo nuviliančiai protingai🙂
      Sėkmės statybose!

      • Ayubowan parašė:

        Na ką gi, prisiprašėt🙂
        Ar darėte temperatūrines siūles pirmame aukšte, kaip nurodyta šildymo projekte?

        • Vilius parašė:

          Aišku, kad ne. Monolitinė plokštė net jei ir termiškai deformuosis nieko neišvers. Kita reikalo pusė – dėl itin mažos šildymo galios plokštės temperatūra kis labai mažai.
          Projektuotojai nebuvo nei matę nei girdėję apie pamato plokštę, todėl dėl savo ramaus miego nupiešė siūles.

          • Ayubowan parašė:

            O aš jau sunerimęs buvau:)
            Gal pamenat langų plotą gyvenamojoje dalyje (tuose 160m2)?

          • Vilius parašė:

            Viso pagaminta ir sustatyta apie 30m2 langų, tik vienas garaže ir nedidukas tech patalpoje.

  23. Olegas parašė:

    Sveiki, ar ne per daug lauko durų suprojektavote? Neracionalu atrodo, o ir per kišenę krito? Ar statybas jau baigėte? Gal įdėsite postč, ką kitaip ar ko nedaryčiau, jei kitą namą statyčiau? Kada jūsų naujas puslapis startuos?

    • Vilius parašė:

      Durų – kodėl per daug? Tiek, kiek reikėjo ir nė vienom ne daugiau🙂
      Per kišenę – pats suprantate, ne iš dangaus durys krenta, bet per langą juk nelaipiosi?🙂
      Statybų nebaigiau, bet kaip tam tunely – matosi šviesa gale.
      “Ko nedaryčiau” – čia ne taip paprasta, ne prisėsi ir neparašysi, reikia įvertinti praktiškai atliktus darbus ir pamatyti jų naudą. Yra gal kokie 3-4 punktai, bet reikia sukoncentruoti daugiau informacijos kad postas būtų padorus. Todėl kantrybės ir ne mažos.
      Puslapių naujų artimiausioje ateityje nenumatyta, bet postų bus pabaigus darbus: plytelės, vidaus durys, tapetai, šilumos punktas, laiptai, balkonai – prie to intensyviai dirbama, bus rezultatai – arsiras ir postai. Vėlgi – kantrybės🙂

      • Olegas parašė:

        Saunu butu, kad posta idetumete apie LED apsvietima ir jusu namo sildymo sistema (kuris atrodo tikrai netradicine ir paini), aciu

  24. RR parašė:

    Viskas gražu čia, bet gerbiamas architektas greičiausiai būtų nepatenkintas, kad jo projektinė dalis su matmenimis viešai platinama internete. Ar atsiklausėte Mindaugo ?

    • Vilius parašė:

      Prisipažinsiu – ne. Bet nežinau, kodėl gerb. Mindaugas turėtų būti nepatenkintas. Nemanau, kad šis projektas labai išskirtinis, kad yra grėsmė jo kopijavime, o ir nukopinus tik planus kaži ar intelektinės nuosavybės vagys labai praturtės…Iš savo pusės matau šiokią tokią reklamą, nemokamą vardo populiarinimą.
      Nenoriu nieko įžeisti, bet jei architektas atliko savo darbą, už tai gavo atlygį o aš gavau projektą, tai negi su savu projektu aš negaliu daryti to, ko aš noriu? Jei aš neteisus – pateikite savo argumentus.
      Internete yra aibė projektų, jie pateikti žymiai plačiau – ne tik planai. Todėl manau aš tikrai ribų neperžengiau.

  25. Helmutas parašė:

    Niekur neradau paaiškinimo kaip bus šildomos patalpų grindys, t.y. kokį šildymo katilą planuojate sumontuoti?

    • Vilius parašė:

      Sveiki Helmutai,
      Turiu jus nuliūdinti🙂 katilo, kaip paprastai įsivaizduojamo, nebus. Pakentėkite truputi, greit atsiras šilumos punkto postas, ten bus viskas smulkiau. Užbėgdamas truputi į priekį,parašysiu, kad “katilas” kainavo 200Lt.:)
      P

  26. Zilvinas parašė:

    Sveiki, vis apie ta samata, mano namas dar tik galvoje, bet jug viskas prasideda minciu lygi ir svajone norint paversti realybe reikia skaiciuku. Ka patartumet? Kokia suma pinigu reiketu turet galvoje norint pradeti PN statybas arba tiksliau nuo kokios sumos galima pradeti planuoti statybas kokiu 130 kvm gyvenamo ploto aisku jau turint savo sklypa nors mazdaug tavo nuomone Viliau?

    • Vilius parašė:

      Sveiki Žilvinai,
      Namo kaina – labai varijuojantis dydis. Čia reiktų labai daug duomenų, kad sudaryti bent apytikslią sąmatą, kuo mes tikriausiai neužsiimsime. Pasyvaus namo finansinė pusė labai paprasta: kadangi pastatas sandarus, aukštos atitvarų šiluminės varžos, rekuperacinė aukšto efektyvumo vėdinimo sistema kas lemia mažus šilumos nuostolius. Tokiam namui nereikia tradicinės šildymo sistemos, kurios kaina kompensuoja papildomas investicijas į šiltinimą, vėdinimą ir sandarumą. Todėl profesionaliai projektuojant PN bus beveik tos pačios kainos kaip ir įprasti namai, o jei bus brangesnis tai tik labai mažai – keliais procentais.

  27. Jonas parašė:

    Sveiki, Viliau, turiu Jums komercinį pasiūlymą🙂, siūlau organizuoti ekskursijas į Jūsų namą, kad galima būtu susipažinti kaip, kur, kas padaryta! Manau eilės stovėtu prie Jūsų namo🙂

  28. Igoris parašė:

    Sveiki Viliau,

    Jūsų techninė patalpa 12 kv.m. Ar užtenka joje vietos? Kokia įranga jau apsigyveno ten?

    Jei projektuotumėt kitą namą, kokio dydžio šią patalpą pasirinktumėt?

    Pas mane įranga bus analogiška jūsiškei, gal tik bus du rekuperatoriai, tad poreikiai labai neturėtų skirtis.

    • Vilius parašė:

      Manyčiau kad užtenka, įranga tilpo, o kaip daryčiau sekančiam name paklauskite po poros metų, pagyvensiu – sužinosiu.

      • Igoris parašė:

        O jei dar reiktų ten patalpinti dvi skalbimo mašinas, džiovyklę ir lyginimo lenta? Ar tilptų?

        • Vilius parašė:

          Palikta vieta vienai skalbyklei ir džiovyklei, antra ir dar dvi tilptų ant praėjimo:) Kaip minėjau – įvertinkite savo situaciją nes nuo m2 ne viskas priklauso: jei patalpa 1m x 12m joje netilps niekas nors ji ir 12m2.

  29. Giedrius parašė:

    Labas Viliau,

    prisijungsiu prie kitų, dėkojančių už tokį įdomų ir informatyvų puslapį apie PN! TIkrai daug naudingos informacijos.
    Turiu tokį klausimą: šiame poste teigiamai atsiliepei apie pasyvų karkasinį namą, bet pats tokio nestatei. Įdomu, kodėl?🙂 ką blogo, gero gali pasakyti apie tokį variantą, nes man norisi statyti būtent karkasinį, bet aplinkiniai labai atkalbinėja.

    Dėkui už nuomonę!

    • Vilius parašė:

      Nestačiau, nes liktiniai klojiniai su monolitine konstrukcija garantuoja sienų sandarumą. Karkasinis man patinka tuo, kad išorės sienos labai lengvos, minimum konstruktyvo ir daug šiltinimo, bet sandarumą tenka užtikrinti labai, ypatingai kruopščiai klijuojant plėveles. Dar vienas niuansas – termomasė. Dėl lengvų konstrukcijų karkasinis pastatas labai greit sušyla, greit atšąla, todėl reiktų jam pridėti sunkių medžiagų – betoninė pamatų plokštė, sunkaus mūro pertvaros pagerintų akumuliavimo charakteristikas. Pasyvus karkasinis namas Slovakijoje

  30. DarVar parašė:

    Turiu draugą “medinuką” iki kaulų smegenų. Žinoma namą pasistatė karkasinį. Stovi namas, gražus, šiaip apsilankius rodos nieko jam netruksta. Tačiau pašnekėjus draugas sako, kad vėl karkasinio nebestatytų. Senokai šnekėjome, neprisimenu visų argumentų. Tačiau vienas jų buvo, Viliaus paminėtas, masės/akumuliacijos nebuvimas.

    • Vilius parašė:

      Na masės nebuvimas dar nieko, kad tik nebūtų kiauras – jei naudojo vatą (o tai beveik 100%) ir blogai sudėjo, suklijavo plėveles tai namas bus labai imlus šilumai ir neišgelbės čia net termomasė. Labai slidus punktas, ant plėvelių pastatyta viskas.

  31. Giedrius parašė:

    Pamatus daryčiau kaip pas tave, plokštę. Bet liktiniai klojiniai tik viduje turi betoną. Aplink putplastis, jis juk neakumuliuoja šilumos. Vidines sienas lyg irgi darei iš liktinių.

  32. Simonas parašė:

    va kokia diskusija iškilo🙂. statant pasyvų namą aš neįsivaizduoju kaip išlaikyti komfortą nedarant šilumą akumuliuojančių sienų. iš esmės lygtiniai klojiniai iš vidaus apšiltinti 5cm ir kiek kalbėjau su konstruktoriumi per tokį storį betonas šilumą akumuliuoja, tik tiek, kad dalis akumuliuotos energijos dėl vidinės šilumos atitvaros atiduodama į lauką, o kita dalis veikia su uždelsimu. mano nuomone geriausia turėti sunkią sieną vidinėje namo pusėje, bet lygtiniai klojiniai yra geriau nei karkasinis namas. bet kuriuo atveju, jei apsisprendėte daryti lygtinius klojinius ar karkasą, rekomenduočiau pertvaras daryti mūrines, o ant plokštuminių pamatų dėti plyteles o ne medį ir taip kompensuoti akumuliaciją.

    • Vilius parašė:

      Pertvaras reikėtų mūryti ir dar dėl vienos labai paprastos priežasties – kainos. Liktinių naudojimas pertvaroms neturi prasmės. Kol nepabandai -nesužinai🙂
      Vidinis 5cm EPS sluoksnis didins inerciją, bet aš manau man turi užtekti dviejų didžiulių g/b gabalėlių – pamato plokštės ir perdangos akumuliacijai. Medžio apdailoje turim visišką nulį🙂
      Karkasas su vidinėmis sunkiomis betono blokų pertvaromis ir dar ant PP turi būti pakankamai talpus akumuliacijos atžvilgiu.

  33. Giedrius parašė:

    Simonai, nesu prie statybų, tai gal ir durnus klausimus uždavinėju🙂 tiesiog noriu teisingai pasirinkti. Bet jei grindys bus šildomos gindinio šildymo sistema, tai jos neatliks akumuliacinio vaidmens? Jos ir taip bus prisotintos šilumos nuo šios sistemos. Tada lieka sienos.

    • Simonas parašė:

      grindinis šildymas yra inertiškas tik dėl to, kad betoninės grindys suakumuliuoja nemažai šilumos kurią spinduliuoja kai šildymas išjungtas. jei teisingai sumontuosi automatiką, tuomet viską galima sureguliuoti.

      • Vilius parašė:

        Iš savo patirties – PN niekada šildomų grindų nedaryčiau. Tik “post heat’į” vėdinimo sistemoje!

        • Giedrius parašė:

          Turėjau galvoje tokį sprendimą kaip pas tave, Viliau. Ar nesi patenkintas juo?

          • Vilius parašė:

            Tėvų name, pastatytame analogiškai, grindinis šildymas nesijaučia, t.y. grindys nėr šaltos, bet nepasiekia temperatūros, apčiuopiamos kojoms🙂 Todėl reiktų ieškoti pigiausio galimo PN šildymo būdo – elektinių mini radiatorių, kloti elektrinius kabelius grindyse arba įrengti tiekiamo į patalpas šviežio oro šildymą iki reikiamos temperatūros. Paskutinį variantą rekomenduoja pasyvaus namo institutas ir nepriklausomi mokslininkai. Sekančiame PN tikrai vamzdžių nekločiau.

    • Vilius parašė:

      Termomasė reikalinga balansuoti energiją, kurią pagrinde pastatas gauna iš saulės ir vidinių pritekėjimų. Šios energijos perteklius sušildo masyvias pastato konstrukcijas, baldus ir visą kitą kas yra pastate o vėliau nutrūkus šios energijos tiekimui (pvz naktį) termomasė po truputi atiduoda sukauptą šilumą patalpų orui ir neleidžia pastatui labai greitai atvėsti. Žiūrint iš akumuliavimo pusės labai rekomenduotinas yra didelis akvariumas – vanduo yra pats geriausias natūralus termoakumuliatorius. Tik kad kažką apčiuopiamo akumuliuotų jis turėtų būti nuo 1000l ir daugiau🙂 Primeskime, kaip gerai pasitarnauja Megos akvariumas🙂

      • Jonas parašė:

        Sveiki, grindys ziema be vamzdziu gali buti saltos (tai tam tikras diskomfortas), bet kita vertus ant grindinio sildymo galima sutaupyti. Dar grindinio sildymo sistema vasara galima panaudoti vesinimui (paleidus vesesni vandeni), kas irgi aktualu PN. Arch. Simonas vamzdzius taip pat issivedziojo!

        • Igoris parašė:

          Jei kalba eina apie Simono Klezio plokšte, tai kiek aš spėjau pamatyti prieš betonavimą, grindinio šildymo nėra. Yra nuvesti vamzdžiai radiatoriams, bet ir tai tam atvejui, jeigu kažkas atsitiktų ir tektų įrenginėti alternatyvią šildymo sistemą.

          • Vilius parašė:

            Gal ir pigesnis sprendimas radiatoriai…bent jau reguliavimas labai paprastas, grynai mechaninis.

          • Simonas parašė:

            viliau, radiatoriai turi ir labai automatini reguliavima, ne tik mechanini🙂

          • Vilius parašė:

            “Labai automatinis” ir “mechaninis” yra suderinami, paprasčiausia termo galva yra ir “mechaninis” ir “labai automatinis”, o pavaros, valdomos laidiniu arba wifi būdu elektroninio programuojamo valdiklio ir patalpų termostatų pagalba irgi yra “labai automatinis” tik jau ne mechaninis bet “elektromechaninis būdas”🙂
            Rašydamas “mechaninis” tikrai neturėjau omeny kad Simonas ranka ventilius sukios🙂 to tikrai nelinkiu!

        • Simonas parašė:

          Igoris visiškai teisus. grininio šildymo nevedžiojau, nes tai gana sudėtinga ir abejotinai naudinga. dėl šaltų grindų yra keli alternatyvūs būdai: 1. medinės grindys; 2. kilimas tose vietose kur dažniausiai būnama; 3. tobulas būdas – “šlepetės”🙂 o vasara šaldyti grindis taip vėsinant patalpas yra lygiai toks pats diskomfortas kaip ir žiema, jei panagrinėsite tarkim “blatnų” dujinių katilų darbo principus, tai jie vasara netgi palaiko komfortabilias grindis leisdami šiltą vandenį net ir vasarą.

          • Vilius parašė:

            Manau kombinuojant tas tris alternatyvas tikrai pasieksi komfortą. Kaip jau minėjau grindų temperatūra beveik nesiskirs nuo oro temperatūros patalpose, juk 0.4C skirtumo tikrai galime nepaisyti🙂

        • Vilius parašė:

          Nepainiokite senų kiaurų pastatų grindų su PN, ir ypač grindų ant PP. Jos tiek apšildytos, kad vargu ar bus 1C vėsesnės nei oras patalpose! Vėsinimui PN tiek daug jėgų dėti nereikės – tam yra didelės atitvarų šiluminės varžos ir langų šešėliavimas, šių dviejų sąlygų turi pakakti – tai įrodo bandymai su PN Vokietijoje. Dar vienas vėsinimo būdas – vėsus oras iš žemės šilumokaičio. Taigi, šildomos grindys PN yra per brangus ir per daug griozdiškas sprendimas.

        • Simonas parašė:

          AČIŪ

  34. Giedrius parašė:

    Viliau, turi galvioje, kad reikia statyti rekuperatorių su oro pašildymo tenu (dedu kaip naują įrašą, nes negaliu atsakyti į paskutinį postą “… Sekančiame PN tikrai vamzdžių nekločiau”)?

    • Vilius parašė:

      Oro pašildymas turi būti po rekupo, tas tenas rekupe pašildo tik tiek, kad neužšaltų rekupo šilumokaitis (apsauga nuo užšalimo) – nors tam yra ir pigesnių sprendimų. O patalpų šildymas turi prasidėti už rekupo, kuris jau atiduos ~+16…+18C orą kurį reikės papildomai šildyti nuo 0 iki 10-25 laipsnių priklausomai nuo esamų pastato šiluminių nuostolių ir tiekiamo šilto oro kiekio.

      • Igoris parašė:

        Viliau, o gal turite tokio pašildymo sprendimo(už rekuperatoriaus) pavyzdžių.

        • Vilius parašė:

          Va schema, čia dar pridėtas šilumos siurblys, bet vietoj jo gali būti bet kuris kitas šilumos šaltinis, netgi nupiešto boileryje elektrinio teno pilnai užtektų.
          Toks mazgas, kaip nupieštas schemoje, gaminamas realiai, tik jo kaina kažkada buvo ~40.000Lt

  35. Mindaugas parašė:

    Sveiki, Viliau, o Jus nemastete apie alternatyva pvz. oras-oras silumos siurblio savo name isirengima? Kokie argumentai uz ir kokie pries?

    • Vilius parašė:

      SEnai mąstyta ir atmesta – PN ir oras-oras prasilenkia technologiškai. Pagal šilumos nuostolių skaičiavimą sprendžiu, kad namą minimaliai reikės šildyti tik kai temperatūra nukris žemiau -5C, o maksimaliai – tik per didžiuosius šalčius. Kai man reikės šilumos – jos išorės ore paprasčiausiai beveik nebus. Todėl tūkstančius, sutaupęs nepirkdamas oras-oras, po truputi leisiu elektros sąskaitoms apmokėti. Tikiuosi tūkstančių man užteks ilgam – kaip bus netrukus sužinosime. Kol kas tik saulės dėka (kolektoriai + tiesioginiai pritekėjimai per langus) name stabiliai laikosi ~+22C.

      • Igoris parašė:

        Viliau, o kaip saulės kolektorius prie šildymo prisideda? Per vonios gyvatuką ar į grindinį šildymą pajungei?

        • Vilius parašė:

          Pajungtas ir grindinis, ir gyvatukai, bet prie tokių temperatūrų jie dar nedirba, užtenka kiek šilumos atiduoda kol kas neizoliuotas šilumos mazgas, šiluma atiduodama techninei patalpai o rekupo vėdinimo pagalba (iš tech. patalpos padarytas ištraukimas) ta šiluma paskirstoma po likusias patalpas. Dar į dušą nueinu, ir skutuosi ryte🙂 vis šiltą vandenį leisdamas🙂

      • Mindaugas parašė:

        Cool, sveikinu! O koki el. irengini sildymui naudosite?

        • Vilius parašė:

          Momentinį dušą🙂 iš mokvežos, 200Lt! Ar matėte, kad namo šildymo katilas kainuotų 200Lt???
          Bus tam atskiras postas, pakentėkite, apie viską paeiliui ir smulkiai.

  36. Mindaugas parašė:

    Sveiki, kaip garaze zadate naikinti dregme? Nes kaip suprantu is breziniu ten joks sildymas nenumatytas, tik naturali ventiliacija.

    • Vilius parašė:

      Niekaip, drėgmės ten beveik nebus, atidarinėjant 5m pločio vartus 4k paroje vėdinimo daugiau nei pakanka. Skarbonkės ir taip bus labai pagerbtos – po stogu🙂

      • Mindaugas parašė:

        Na taip vedintis turetu, bet ziema del dregmes nebuvimo abejoju, ‘skarbonkes’ turi tendencija rudyti.

        • Igoris parašė:

          Skarbonkėms labiausiai kenkia, kai garažas yra šildomas. O jei tiksliau atšilimo-užšalimo ciklai.
          Jeigu garažas nešildomas, tai du variantai:
          Esant teigiamai temperatūrai, vanduo nuolydžio pagalba turėtų pasišalinti.
          Esant neigiamai temperatūrai, viskas bus sušalę ir drėgmės nebus.

          Jeigu nėra stovinčio vandens balų, natūrali ventiliacija susitvarko su drėgmės kiekiu. Čia iš turimo garažo patirties.

        • Vilius parašė:

          Per šalčius oro drėgnumas labai sumažėja, todėl atverdami vartus mes pašaliname grėgną šiltesnį, o į patalpą įsileidžiam sausą šaltesnį orą, taip mažinama drėgmė. Garaže nieks nekvėpuoja, vienintelis šaltinis – nuo automobilių lašantis vanduo/nukrentantis sniegas. Kol skystas jis nubėgs į trapą, likutis – išgaruos.
          Dėl skarbonkės galvos neskauda – nebe tarybiniai laikai, kai jas pirkdavo vieną visam gyvenimui. Aš su savom daugiau nei 4 metus nesinaudoju – keičiu. Todėl visiškai nusišvilpt kaip ten ta drėgmė jas veiks🙂

  37. Mindaugas parašė:

    Ar norėtumėte ką nors pakeisti savo namo išplanavime/, jei viską pradėtumėte iš naujo??

    • Vilius parašė:

      Truputi per ankstyvas klausimas, reiktų pagyventi, kad surast kažkokius plano trūkumus. Gal tik didesnius langus daryčiau IIa pietinėje pusėje. Daugiau kaip ir viskas gerai.

  38. karkasinis parašė:

    Tikrai saunus straipsnis. Taciau vertetu nepamirsti ir karkasiniu namu. http://karkasiniai….

    • Vilius parašė:

      Nepamirstam karkasiniu tikrai, technologija tinkama siltiems namams statyti jei bus tinkamai pasirupinta sandarumu. Jusu nuoroda pasalinta kaip komercine reklama, sorry cia jai ne vieta.

  39. Mindaugas parašė:

    Sveiki, norėjau pasiteirauti, kai įjungiate ir naudojate grindinį šildymą, ar vaikštant jomis yra jaučiama šiluma?

    • Vilius parašė:

      Kolektoriai nereguliuoti, galia labai maža – jaučiasi tik šalia kolektorių spintos, kur tankiai sukloti pajungimo vamzdžiai. Kai sistema susireguliuos ir automatizuosis, bus kiti rezultatai – abejoju, kad grindys bus juntamai šiltos…

  40. Helmutas parašė:

    Jeigu grindys mažai šyla, ar užtenka tada name šilumos, ypač per didesnius šalčius? Ar pilnai šildymo poreikius patenkintų kokių 2-2,5 kw kanalinis oro šildytuvas už rekuperatoriaus?

    • Vilius parašė:

      Didelių šalčių dar ne buvo, -12C kol kas sezono rekordas. Šalčiai pas mus dažniausiai su anticiklonu ateina, o tada saulėta – čia turėsim labai ženklių pritekėjimų. Grindų temperatūra apsprendžia šildymo galią, jei galios reikia mažos tai ir grindys sušyla iki tik +22…+23C ko beveik nesijaučia. Ne, nešalam, šilumos užtenka.
      Kanalinis šildytuvas už rekuperatoriaus yra gera mintis, tik galia priklauso nuo oro temperatūros ir oro kiekio (debito). Temperatūros nepakelsite daugiau nei +50C (tuomet oras bus labai sausas; gali kvepėti degėsiais) o debitą riboja vėdinimo sistema, ir rekuperatorius(jei nėra recirkuliacijos) ir ortakių diametrai. Juk nenorite triukšmo ir skersvėjų? Jei pavyks pasiekti mažus pastato šilumos nuostolius tai užteks ir debito, ir temperatūros – tuomet orinis šildymas yra gera alternatyva. Ar tai bus taip pat komfortiška kaip ir grindinio šildymo atveju bijau prognozuoti.

  41. Mindaugas parašė:

    Kaip suprantu is ankstesniu Jusu pasisakymu statysite silumos oras-vanduo siurbli. Kokio pajegumo jo Jums reikes?

    • Vilius parašė:

      Pagal šilumos nuostolius ir karšto vandens poreikį reitkų apie 4-4,5kW bet tokios galios efektyviai dirbančio iki -25C nepavyksta rasti, 8kW yra mažiausias iki šiol rastas.

  42. Ramūnas parašė:

    Sveiki,
    Dėkui už išsamią informaciją . Daug norėjau klaust , bet vėliau radau daug atsakymų jūsų komentaruose. Norėjau paklaust ar ne perbrangiai išeina už rekuperatoriaus kai šalta pašildyt orui jungt teną, ar negeriau vandeniui ir pašildymui papildomam statyt, kad ir negalingą sakykim granulinį pečiuką

  43. Jonas parašė:

    Laba diena, projektuojames beveik pasyvu nama ir matau kad jums puikiai suprojektavo sildymo ir vedinimo sistemas, mes savo name taip pat planuojame grindini sildyma ir rekuperacini vedinima per ŽŠ. Norejau jusu paklausti ar galetumete pasidalinti Dalytės kontaktais, kuri jums projektavo sias sistemas? Aciu

  44. Jonas parašė:

    Sveiki dar karteli, turbūt įkyrėsiu, bet labai labai prašau Dalytės kontaktų. Norečiau pasirinkti tokį projektuotoją, kuris jau yra susiduręs su ŽŠ, akumuliacinem talpom ir kt sumanymams įgyvendinti. Nes kiek kalbėjau su projektuotojais, tai aš kabu apie ŽŠ o jie “klapsi” akim ir neturi žalio supratimo apie jį. O brėžinių ir projektuko man laabai skubiai reiktų.

  45. Andrius parašė:

    Ar galėtumėte idėti projekto plano dalį iš profilio/šono labai norėtusi pažiurėti į antro aukšto sienų aukščius ir gegnes su stygom ir viska kas susije su aukščiais… Ačiū!

  46. Airidas parašė:

    Sveiki, pirmame aukšte šildomos grindys ir grindų danga plyteles, viskas atrodo gerai, bet antrame aukšte nenorėčiau plytelių. Po medžio danga šildomoms grindims kiek skaitęs ne daugiau kaip 27C, o medis dar plius šilumos izoliatorius geras. Kokę antrame aukšte alternatyvą galima būtų pasirinkti šildomoms grindims ?

    • Vilius parašė:

      Medzio danga ir sildomos grindys tikrai nera problema, ypac jei pastatas energetiskai efektyvus. Neturime ne laselio medzio dangos, ne trupucio medzio interjere. Ir be jo yra daugybe grindu dangos variantu. Labai patenkiti kilimine danga.

  47. skaitytojas parašė:

    Draugas tokia technologija state tai dziaugiasi labai

    Lietuvoje kazkokia firma rado kurie gamina tokias plokstes tik jis 40cm storio pirko stogui o sienoms 30cm su neoporu viduje

  48. lee parašė:

    nieko neizeidziant nelabai pagaunu investuojama i namus A su N pliusu, isleidziama begale pinigu ir , gyvenama neramiai kad tik ne perdauk eksploatacijai isleidziam,, bet kaip ka bedarytume po dvidesimt metu tie namai neisvengiamai bus senienos. po desimt metu visokius siurblius katilus atnaujinti vis tiek reikia,pav. nuperki skalbenke uz 3000 o kt uz 1000 jos atidirba abi 1o m. ir abi buna pasenusios moraliskai ir kitaip. ir perkame vel naujas… bet to mes neskaiciuojame nesvarbu, kad uz 5 pliusus zymiai daugiau sumokame ir ir tie atsiperkamumai su did ???? as uz viduri tose vietose nereikia lazdu perlenkti. tai tik nuomone. o uz statytoju pasiekimus nuosirdziai dziaugiuosi ir jums pagarba…..

  49. Kamile Ko parašė:

    Na kadangi matau, kad šiame forume susirinkę apie statybas ir įrengimą nusimanantys žmonės, noriu paklausti jūsų visų patarimo. Neseniai pasistatėme namą ir galvojame apie grindų įrengimą. Labai daug mąstėme apie parketą, bet mums pasirodė tai gana brangu ir nepatogu. Ką manote apie šio tipo grindis- polimerines grindys ? Ar turint šunį ir mažų vaikų šios grindys tiks mums, ar jos lengvai plaunamos? Ačiū iš anksto už patarimus

  50. Sergejus parašė:

    Sveiki,esu medinukas,stipriai ismanau karkasinius namus,turite klausimu-klauskite,mielai patarsiu.
    Pastebejau ,kad lietuvoje daug statybininku pabuve skandinavijoje laiko save karkasu specialistais, deja,labai daug daro klaidu statydami karkasinius namus -medis ne betonas.
    Mediena ne tik reikia ismanyti,bet ir jausti😉

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s