Ventiliacijos sistema yra labai svarbi pasyviam namui, svarbi jo gyventojams! Kadangi statydami atitvaras kreipėme ypatingą dėmesį į jų ne tik izoliacines savybes bet ir sandarumą, reiškia, mechaninė ventiliacija yra būtina. Įprasti, senos statybos namai dėl savo nesandarumo ventiliuodavosi natūraliai (per infiltracijas). Jei mūsų atitvaros pavyko norimos kokybės (tai patikrinti galima “durų testu“, en. door test) tai reiškia, kad visa ventiliavimo, gero klimato (šviežio oro bei atitinkamo drėgmės lygio) palaikymo atsakomybė tenka ventiliacijos sistemai. Name nenumatyti jokie degimo procesai, todėl namas neturi kamino. Kaminas nereikalingas ir ventiliacijai – viskas vyksta per dvi angas sienoje. Sistemos širdis – rekuperatorius – vis dar nežinomas…Ilgokai bendrauta su Alasca, bet pasibaigus krizei ir atsiradus daugiau užsakymų, Alasca nebenori konstruoti įrenginio pagal mūsų poreikius, likę rinkoje įrenginiai taip pat 100% netenkina. Todėl vis dar neaišku ar rinksimės standartinį įrenginį, ar bandysime patys pasigaminti naudodami atskirus mazgus. Kol kas turime tik sumontuotą vamzdyną, kurio nuotraukas pateikiame. Padavimo vamzdynas yra izoliuotas dėl galimo kondensato atsiradimo ant išorinės vamzdžio pusės – nuotraukose tai juodi vamzdžiai. Visas vamzdynas, esantis nešildomoje palėpėje virš antro aukšto yra apšiltintas 5cm vata su aliuminio folija, po montavimo darbų papildomai apšiltintas 20cm vata. Kas pas mus yra ne “kaip pas visus žmones“ – tai gartraukio sistema. Ši sistema yra dviejų veikimo režimų:
1. Vasarinis – kai oras su garais nutraukiamas nuo viryklės ir šalinamas į išmetimo magistralę už rekuperatoriaus;
2. Žieminis – kai oras su garais nutraukiamas nuo viryklės, išvalomas F7 bei anglies filtrais ir gražinamas atgal į tą pačią patalpą.
Kodėl? Viryklė bus žymus šilumos šaltinis – namo šiluminiai nuostoliai tik ~3,5kW. Vasarą ši šiluma nereikalinga, ji šalinama apeinant rekuperatorių. Žiemą viryklės šiluma bus išsaugojama, viskas, kas šilumos pavidalu išsiskirs gaminant valgį bus panaudota patalpų šildymui: šiltas filtrais išvalytas oras gražinamas į koridorių šalia virtuvės, kur toliau pateks į ventiliavimo sistemą su kitu patalpų oru, taip apsaugant rekuperatoriaus šilumokaitį nuo užteršimo riebalais.
Ventiliacijos sistema sumontuota pagal paruoštą techninį projektą (projektą galima pažiūrėti čia), kurį atliko Dalia, už tiekimą bei montavimą esame dėkingi Vladui ir Egidijui. Riebalų filtrai pagaminti Ekofiltre. Kanalinis ventiliatorius iš Amalvos. Apie rekuperatoriaus montavimą, jo pajungimą prie esančios sistemos bei žemės šilumokaičio parašysime atskirą postą. Ko gero tik už dviejų-trijų mėnesių…
Prie sienos - gartraukio pajungimas, viduryje - virtuvės ištraukimas
Filtrai
Gartraukio filtrai
Gartraukio filtrai
Gartraukio filtrai
Gartraukio filtrai
Gartraukio filtrai
Kairėje - gartraukis išeina, dešinėje grįžta iš filtrų
Padavimas ir ištraukimas iš darbo kambario, buvusios pirties
Difuzorius II a. lubose
Difuzorius IIa. kambaryje
Difuzorius IIa. kambaryje
Difuzorius IIa. kambaryje
Rekuperatoriaus pajungimai - čia sistemos pradžia
Pajungimai
Ia. magistralės. Izoliuota - padavimas, neizoliuota - ištraukimas
Recirkuliuoto gartraukio gražinimo difuzoriai
Koridoriaus ištraukimo difuzorius
Gyvenamojo kambario padavimo difuzoriai
Svečių kambario padavimas
Perdangos sijos apėjimas
Virtuvės ištraukimas
V ir V pasyvus namas 
Tai turbūt smarkiai virsit, jei žiema bus šalta… 🙂
O jei rimčiau, tai kaip spręsit perteklinės drėgmės problemą, kuri aktuali rudenį, jei jau virtuvės garus kreipsi atgal į kambarius. Kišeninis filtras susitvarkys su virtuvės riebalais, ar be jo dar stovės koks nors gartraukio filtras?
Su drėgme tvarkysis rekuperatorius – tai jo darbas. Perteklinė drėgmė nebaisi, nes žemės šilumokaityje rekomenduotas drėkinimas neįrengtas, tada atrodė nereikalingas…dabar bijau turėti per sausą orą patalpose, todėl rekupas bus su celiulioziniu šilumokaičiu – kad gražintų dalį drėgmės atgal į patalpas.
Ant paties gaubto joks filtras nenumatytas, viskas dėžėje, sumontuotoje palubėje: F7 ir anglis. Pabandysiu padaryti dėžės vidaus foto, gal bus aiškiau.
Labai idomus jusu blogas, pats statu nama ir taip pat stengiuosi ji padaryti kuo energiskai efektyvesni. Kai rinkotes sildyma-vedinima ar nesidomejote tokia taupiaja ventiliacija:
http://www.beril.lt/lt/taupioji_ventiliacija
ar jusu irengiamoji ventiliacija taip pat ora pirmoje stadijoje sildys is zemes energijos?
Sveikinu bendramintį! Šaunu, kad siekiate efektyvaus, taupaus, pasyvaus namo.
“Taupioji ventiliacija“ čia lyg lietuvių išrastas terminas 🙂 Šiaip pateiktas pavyzdys man žinomas jau senai, galvojau tiesiogiai iš gamintojo pirkti rekuperatorių, bet geriau pastudijavus nutariau kad niekuo jis neypatingas, nebūtina dėl jo vykti į Opole, PL. Dirvos šilumokaitis, siūlomas kartu su rekuperatoriumi yra gana unikalus, neteko rasti kitų įmonių gaminamų analogų, bet pasirinkau žvyrinį – pigiau ir paprasčiau pasirodė įrengiamas. Todėl finale sistemą turėsiu nė kiek ne blogesnę. Jei norite įrenginio “iš pirmų rankų“: http://www.pro-vent.pl/
Ar vėdinimo projektą darėte kartu su namo techniniu projektu ar atskirai? Jei atskirai gal galite nurodyti kas projektavo. Ar jūsų pagrindinis namo šildymas bus rekuperacinė sistema, ar joje bus šie komponentai: gruntinis šilumokaitis, šilumos siurblys, rekuperatorius?
Vėdinimas atskirai, specelizuoto projektuotojo darbas, Dalia 861136080.
Rekuperacinė gali buti tik ventiliacija, šildymo rekuperacinės matyti neteko.
Šilumos siurblys nenumatytas, tikiuosi išsiversti be jo. Gruntinis yra, rekuperatorius bus.
O tai visgi kokia bus pagrindinė namo šildymo sistema ir naudojamas kuras?
Ar nesvarstėte galimybės prie rekuperacinės sitemos su žemės šilumokaičiu prijungti šilumos siurblį, manau nebereikėtų kitų šildymo sistemų.
Šilumos siurblys – tai jau šildymo sistema. 🙂 Nelabai suprantu, kaip šilumos siurblį galvojate “prijungti“ prie rekuperacinės su ŽŠ. Manau tai atskiros sistemos, galinčios dirbti lygiagrečiai ar integruotis, bet kaip jas sujungti nežinau.
Pirminiam variante numatytas šildymas elektra, čia kiek truks nuo saulės kolektoriaus ir šilumos pritekėjimų. Tikiuosi, kad pagrindinė sistema bus šilumos pritekėjimai, kai pritrūksime – elekros šildymas, per grindinį šildymą. Sezoną pagyvenę, matysime realias elektros sąnaudas ir darysime išvadas: ar šildymas elektra pakankamai pigus ar verta investuoti į šilumos siurblį. Šie du variantai labai skiriasi investicijų dyžiu, pirmasis variantas gali papildomai kainuoti kelis šimtus litų, kai siurblys realūs tūkstančiai, jei ne dešimtis tūkstančių.
Amerikoje pora metų dirbau prižiūrėdamas rekuperacines sistemas. Nepaisant įvairiausių filtrų ir valymų metams bėgant vėdinimo vamzdžiuose susikaupia dulkes, sienos aplink ortakius nuo to patamsėja arba išvis pajuoduoja. Kai eksploatuojama neišvalyta rekuperacinė sistema Kambariuose ant baldų gan greitai pradeda kauptis dulkės, žmonėms prasideda alergijos ir kvėpavimo takų ligos. Valydavom mes tuos ortakius visokiausiom specializuotiom priemonėm (galingais siurbliais, ant gyvatuko besisukančiais siurbenčiais šepečiais ir t.t.) bet rezultatas niekada nebudavo idealus. Ar jus ka nors esate numate tokiu problemu sprendimui?
Teoriškai esant kokybiškiems ir laiku keičiamiems filtrams vamzdynas neturėtų terštis, bet kaip bus – pamatysim. Nieko ypatingo nėra numatyta, kai bus problema ieškosim sprendimo būdų. Pirmam aukšte numatytos įtempiamos lubos, tai gal palengvins priėjimą prie vamzdyno, rekupo pajungimai techninėj patalpoje visad liks pasiekiami, gal tik vamzdynas palėpėj bus sunkiai pasiekiamas per šiltinimo sluoksnį.
Andrius gerai sako – prieš savaitę teko matyti 10 metų veikusių buro patalpų ortakius, vaizdas nekoks, filtrus keisdavo reguliariai. Po savaitgalio, kai ventiliacija išjungta, biure jaučiasi “drėgnų dulkių“ kvapas. Dulkės vamzdyje kaupiasi dėl elektrostatinio krūvio – įelektrina judantis oro srautas, bent taip sakė aptarnaujantis “specialistas“. Sprendimas – ortakių keitimas, valymo varianto nesiūlo. Ar aktualu nuosavam name – nežino, biure plius gamykloje gerokai didesnis vent. sistemos našumas.
Prieštarauti negaliu, teko ne kartą nete matyti įmones, atliekančias valymą ir jų pateiktus pvz. Paguodžia tik tai, kad biuruose ir gamykloje tikriausiai nebuvo kreiptas ypatingas dėmesys į filtrų klases ir jų dydį. Kaip valymo būdas gali būti pasitelkti probiotikai – bakterijos, mintančios dulkėmis. Užtektų preparato karts nuo karto papurkšti į paėmimą. Yra naujoviškų valymo priemonių, kurių veikimas paremtas probiotikais ir enzimais – nete yra ne tik informacija bet ir gyvi pavyzdžiai internetinėse parduotuvėse. Po keleto metų išbandysim.
Jūs antram aukšte vamzdžius vedžiojote virš lubų ir juos vėliau apšiltinsit vata. O kodėl nesirinkote varianto vamzdžius kabinti po lubomis, tada nereikėtų jų papildomai šiltinti ir sandarumas būtų didesnis. Ar lubų auksčio pritrūko ar pakabinimas nėra toks paprastas?
Kodėl virš lubų – nes jei vamzdžiai po lubomis tektų palikti erdvę apie 250mm vamzdžiams. Racionaliau atrodo vamzdžius pakloti ant šiltinimo ir papildomai šiltinti, nes tai bus ir papildomas perdangos šiltinimas. Sandarumas tikiuosi nenukentėjo – vamzdžiai gausiai apipurkšti Penosil putomis. Vatos kūbas vos 100Lt betraukia, tai 5-6m3 pirkau lengva ranka.
Sveiki, Viliau, čia kažkuriame poste minėjote, kad pirmame aukšte darysite įtempiamas lubas, o kokias planuojate antrame (nes kaip ir ventiliacijos vamzdžiai jau paslėpti)?
Sveiki Mindaugai,
Gal pamiršau GKP puslapyje nuotraukas sudėti ar paminėti – IIa lubos GKP ant profilių karkaso, jau nudažytos.
Sveiki,
Turiu klausimėlį apie vėdinimo sistemą. Rašote, kad “Žiemą viryklės šiluma bus išsaugojama, viskas, kas šilumos pavidalu išsiskirs gaminant valgį bus panaudota patalpų šildymui: šiltas filtrais išvalytas oras gražinamas į koridorių šalia virtuvės, kur toliau pateks į ventiliavimo sistemą su kitu patalpų oru, taip apsaugant rekuperatoriaus šilumokaitį nuo užteršimo riebalais.“
Kaip neleidžiat iškart išvalyto oro iš viryklės per rekuperatorių siekiant neužteršti ko riebalais. Bet jis vistiek praeis pro rekuperatorių, kad ir ne iš karto, ar kažką ne taip supratau?
Žemės šilumokaitį naudosite žiemą įeinančio oro pašildymui, vasarą įeinančio oro atšaldymui. Tokiu atveju kaip ir nebelieka poreikio turėti kondicionieriaus, ar ne?
Beje, puikus blogas, daug padės mano namo statyboms.
Sveiki Algimantai,
Paprasčiau sakant oras iš gartraukio bus gražinamas į patalpą,jei liks jame riebalų, tai po išpūtimo difūzoriais turėsim slidžias riebaluotas grindis, bet į rekupą riebalai nepaklius. Tikiuosi filtrai veiks kokybiškai, bet nesiryžau filtruoto oro paduoti į bendrą ventiliacijos sistemą.
Taip, vasarą žemės šilumokaitis pilnai užtikrins vėsą name, freoninis kondicionierius nereikalingas, sutaupysime begalę elektros energijos.
Sveiki,
neseniai atradau šį blogą. Tikiuosi daugeliui bus ko pasisemti, tiek idėjų tiek statybinės patirties, tiek klaidų. Esu labai glaudžiai susidūręs su vėdinimo sistemomis. Nepykite, bet jau projekte yra užprogramuota nemažai klaidų. Nenoriu pamokslauti, tik štai keletas nuorodų, pagal kurias galite patys atrasti sistemines klaidas. Taigi vėdinimo sistemoje kiekvienas elementas sukelia pasipriešinimą, o šiuos pasipriešinimus turi nugalėti ne kas kitas o rekuperatoriaus ventiliatorius. Šiame projekte ir faktiškai sumontuotos yra reguliavimo sklendės, kurios prie tokių oro kiekių tikrai nereikalingos (gal būt porą reiktų palikti, reikia gilintis į projektą), o būtent jos bus rakštis (bereikalingas keliamas triukšmas ir 40% sistemos pasipriešinimo). Motorizuotos sklendės – visiškai nereikalingas elementas net esant protingo namo elementams, verčiau investicijas panaudoti rekuperatoriaus valdymui (teko ne vieną sistemą matyti, jog jos taip ir liko gražiame projekte, o gyvenamajame name tik papildoma problema). Priešgaisriniai vožtuvai (nuotraukoje čia sistemos pradžia) sukėlė juoką, nes priešgaisriniai vožtuvai apipurkšti montavimo putomis, kurios tikrai nedidina pertvaros atsparumą. O apskritai ten jų nereikia ir net projekte nenurodyta. Logiškai pamastykite visas namas kaip vienas gaisrinis skyrius, nuo ko jie apsaugos? Reguliavimo sklendės sudėtos visiškai kitokios (pagal konstrukciją) negu projekte nurodyta, siūlyčiau pasidomėti kodėl tokias sumontavo. Dar viena pastaba dėl bendro rekuperatoriaus oro kiekio. Pasiskaičiuokite savo namo tūrį ir pasižiūrėkite kiek kartų ši sistema bus galingesnė. Ar to reikia? Tikrai suprantu, kai suprojektuota pagal STR, kuris skirtas daugiau administracinėms patalpoms ir tikrai neatsižvelgiama į PN kriterijus. Rekuperatorius nurodytas su šildymo elementu, kuris bus pagrindinė jo nenaudojimo priežastis (apie 1,5 – 2kW/h elektros žiemą). Tikrai yra rekuperatorių su 95% šilumokaičiais ir jose nėra jokių šildytuvų. Ir pabaigai – tikrai sureguliuokite sistemą su specialiais prietaisais ir tikrai įsitikinkite patys pamatę prietaise faktinį oro srauto skaičių (bent turėtų tai atlikti sumontavusieji sistemą). Tikrinkite, kai oras imamas per žemės šilumokaitį. Po reguliavimo nueikite į miegamąjį kambarį ir patys pamatysite, jog tikrai negalėsite miegoti prie tokio rekuperatoriaus darbo režimo, nes visą tai įtakos vaukščiau išsakytos pastabos ir dar į dugną gramzdins tie vadinami lankstūs triukšmo slopintuvai, nes jie neatitinka gamintojo montavimo reikalavimų, o to pasėkmėje neduos triukšmo slopinimo garantijų. Dėl gartraukio mintis nebloga, tik ventiliatorius tam netinkamas, nes variklis su ventiliatoriumi yra tame pačiame trauiamame oro sraute, o kadangi oro srautas bus užterštas riebiomis dulkėmis (nepaisant filtrų per ilgą laiką vistiek užsiterš, nes filtrų rėmai su filtrų dėžės korpusu tikrai turės nesandarumų) ir tikrai nelinkėčiau tokios situacijos, bet jeigu variklio dalyje kartais susidarytų kibirkštis…..? Palikite priėjimą prie jo, tam kad išplauti ar pakeisti kitu.
Jei bus klausimų pasistengsiu atsakyti.
Sveiki Rolandai,
Ačiū kad nepatingėjote ir surašėte tiek pastabų. Kai kurios yra labai specializuotos, atsakymo teks ieškoti iš montavusių/projektavusių, bet keletą sugebėsiu atsakyti pats. Taigi iš eilės.
Motorizuotos sklendės – mano išmyslas. Kam jos bus naudojamos jau minėta poste, o ar liks “popieriuje“ ar realiai veiks – parodys ateitis. Kantrybės.
Priešgaisriniai vožtuvai sukėlė juoką visai be reikalo. Jų paskirtis ne izoliuoti atitvarą(šiuo atveju perdangą) o gaisro atveju atkirsti degimo produktų, karščio išnešiojimą po pastatą. Jų veikimo principas paprastas – temperatūrai ortakyje pasiekus tam tikrą lygį, išsilydo stabdis ir iš anksto įtempta sklendė užsidaro, tai stabdydama oro/dujų apytaką ortakyje o ne sandarindama perdangą. Todėl montažinės putos perdangos – vožtuvo siūlėje yra visiškai normalu, jų paskirtis tvirtinti ortakį ir sandarinti perdangą. Vietoj jų betonas ne ką būtų pakeitęs.
Rekuperatoriaus galia: nominalus debitas 500m3/h, neįvertinus sistemos pasipriešinimo. Vien ŽŠ pasipriešinimas gali sudaryti 100-200Pa, plius jūsų minėti ortakyno pasipriešinimai, todėl nesiimu net prognozuoti, kiek m3/h jis tieks dirbdamas pilnu pajėgumu. Ankstesniame komentare jau pateikiau standartinį, kasdienį vėdinimo debitą 200m3/h. Dėl EC variklių ir valdiklio, įrenginys nuosekliai reguliuojamas 1% tikslumu, tai leis labai tiksliai reguliuoti ir gauti reikiamą debitą, tuo taupyti elektros suvartojimą varikliuose. Įrenginys duos geriausius rezultatus dirbdamas ne ribiniu maksimaliu režimu, bet apkrovimu 60%-70%, tuomet tikiuosi geriausios šilumogražos. Todėl manau, kad įrenginio maksimali galia yra beveik optimali.
“Rekuperatorius nurodytas su šildymo elementu“ – čia truputi nesupratau, kur nurodyta – projekte ar įrenginio aprašyme? Bet kokiu atveju, tai visiškai ne bėda, šis šildymo elementas niekada ne bus naudojamas. O kad jis yra – nieko nepadarysi, įrenginys standartinis, pritaikytas “visiems gyvenimo atvejams“ kuriems mes turime savo sprendimą – žemės šilumokaitį.
Dėl sistemos reguliavimo – tai dar neatlikta, neatėjo darbų eilė. Nežinau, kodėl padarėte išvadą, kad orą imant iš ŽŠ miegamuosiuose bus neįmanoma miegoti…komentarų nėra.
Ačiū už pastabą dėl gartraukio ventiliatoriaus, pasikonsultuosiu su Amalva dėl jo. Dėl filtrų kasetės sandarumo – pradėjus nuodoti patikrinsiu ortakio švarą už kasetės ir viskas bus aišku.
Dėl priešgaisrinių vožtuvų – per perdangą einantys ortakiai taip supratau turite omenyje, jog iš palėpės? (nes nuotraukose lygtai matai kad per sieną). Vistiek nesuprantu prasmės tada sandarinti putomis, nes jos degios, o ugnis staigiai sunaikintų šį barjerą ir tie ugnies vožtuvai liktų šalia. Skarda suyra ir šlept tas vožtuvas, bet užsidaręs. Šiaip iš tikrųjų šiam reikalui yra spec priešgaisriniai užpildų mišiniai. O dėl gaisro išnešiojimo – tai spėju turite mintyje, jog rekuperatorius juo galėtų būti, jei taip, tai ugnies vožtuvai ne į tą pusę žiūri, išsilydantis elementas turėtų žiūrėti į galimą ugnies šaltinį. Jeigu jie liks palikite priėjima prie rankenėlių ir to elemento, nes būna laikui bėgant užsidaro, o juos atidaryti reikalingas priėjimas (ne šiaip mažas liukelis, o tokio dydžio, kad patys sugebėtumėte jį atidaryti). Ir dar viena pastaba – jei priešgaisriniai vožtuvai perdangoje tarp palėpės ir antro aukšto, tuomet ar liukas patekimui į palėpę taip priešgaisrinis?
Dėl 200 m3/h tai normalus ir geras noras, tik dar neradau kur tai rašėte. Tik vienas praktinis patarimas, nežaiskite su zoninėmis sklendėmis WC ir vonios patalpu saskaita, ten siūlyčiau palikti konstanta o zonuoti/reguliuoti oro tiekimą. O dėl pasipriešinimo tikrai turi atsakyti projektuotojas, nes rekuperatorius būtent pagal du pagrindinius kriterijus parenkamas t.y. pagal našumą prie tam tikro pasipriešinimo. Būna ir tokių atvejų, jog įrenginys yra 500 m3/h, tačiau sistema sugeba tiek priešintis, jog realus jo srautas ant maksimumo vos siekia 230 m3/h.
Rekuperatorius parodytas su kaitinimo elementu aksonometrinėje vėdinimo schemoje. O kad bus naudojamas, tai tikrai, nes jeigu jį fiziškai atjungsite, tuomet įrenginys nepasiekęs nustatytos temperatūros tiesiog sustos, o dažniausiai tokius aliarminius sustojimus reikia vartotojui numesti. Patikėkit ir jis tai stos tol, kol atšils lauke. Tikrai nemalonus dalykas kaskart prisiminti patikrinti. Ir tikrai yra ne vieno gamintojo standartinis gaminys, kuris turi aukšto efektyvumo šilumokaitį, kuris sugeba dirbti be kaitinimo elemento.
ŽŠ nuotraukose mačiau yra plastikinis vamzdis. Jis duoda aidėjimą. Kuo jis ilgesnis, tuo tas aidėjimas stipresnis. Teko jau susidurti su panašia sistema. Patalpose buvo girdimas taip vadinamas fabriko garsas.
Priešgaisriniai yra ir sienoje (iš techninės patalpos; netoli įrenginio) ir perdangoje tarp I ir II aukšto. Turiu jus nuraminti, kad bet kokių nedegių medžiagų naudojimas sandarinti ortakius sienose yra beprasmis bėl pačios sienos konstrukcijos. “Santechnikos“ poste yra gerai matoma siena pjūvyje, užmeskit akį, suprasite kodėl.
Dar pasikartosiu, kad vožtuvų paskirtis atkirsti ortakyną, bet ne izoliuoti patalpas.
Apie 200m3/h rašiau čia
Nee, elektrinis tenas TIKRAI NIEKADA nebus naudojamas. “Kol atšils lauke“ – tokia situacija yra nuolat, net kai prieš keletą savaičių lauke rodė -25C oras į rekuperatorių buvo tiekiamas “iš atšilusio lauko“ – žemės šilumokaičio! Per didžiuosius šalčius laikant 60proc rekupo galios paduodamo oro temperatūra buvo žemiausiai nukritusi iki +3.2C, primenu, lauke laikėsi ~ -20C. Dabar turiu stabilią +6C. Beje, nuotraukoje, kur matote C4plius, galite pastebėti, kad rekupas dirba vasariniu režimu – tam, kad nejungtų elektrinio teno. Realiai reikia prasiardyti įrenginį ir teną atjungti.
Teko nagrinėti rekuperatorių pasiūlą, žinomi įvairūs apsaugos nuo užšalimo būdai, bet pasirinktas pats efektyviausias – žemės šilumokaitis. Jis sukuria darbo sąlygas, artimas laboratorinėm, kuriomis gamintojai deklaruoja aukšto naudingo veikimo koeficientus, pvz PAU 99% pasiekia kai į įrenginį tiekiamas +7C oras.
Dar šiek tiek aiškumo įliesiu dėl nuostolių. Pirma, niekas nežino iki šiol, kiek Pa suėda ŽŠ, to nežinojo ir projektuotojai. Antra, jei pamenate iš ventiliacijos posto, mūsų name turėjo būti Alasca, bet, deja taip nėra. Sistema projektuota būtent Alascai 500EC, bet turime Domekt. Taigi, sistemos projektas ir įrenginys nėra kompleksinis sprendimas, esančiai sistemai pastatytas Domekt.
Dėl ŽŠ plastikinių vamzdžių aidėjimo – sunku pasakyti, kiek jie aidės jei yra po skalda, po grindimis apspausti iš visų pusių, kirstami grindis įbetonuoti į 30cm stogio g/b pamatų plokštę. Rytoj išbandysiu: paleisiu rekupą 100% galia ir pasiklausysiu prie būsimų difuzorių. Labai abejoju, kad plastikas kažką duos, ypač kai kolektorius(surinkimo nuvedimo vamzdis) yra d250 su iš tuo išplaukiančiu nedideliu oro greičiu. Neturiu prietaiso decibelams matuoti. Teko matuoti į patalpas paduodamo oro temperatūrą, į ortakį kišant kanalinį termometrą – rekupui dirbant 60% galingumu garsas ~50cm nuo ištraukimo vamzdžio visai nekrito į ausį, ta prasme girdėjosi tik silpnas šniokštimas – čia ištiestos rankos atstumu.
Tik po to kai parašiau komentarą pastebėjau jog yra dalis Rekuperatorius. 🙂 Ten daug suradau kas buvo neaišku. Jei tikrai laiko tokias temperatūras ŽK, tuomet dėl teno tikrai nėra ko nerimauti. Manau tada tikrai nebūtina jo atjunginėti. Jei tikrai viską su vamzdžiu atlikote teisingai, tai tikrai sveikinu ir džiaugiuosi. Oro kiekį galima pažiūrėti pultelyje porą kartų spustelėjus rodyklę aukštyn ar žemyn. O dėl slėgio – ateinančią savaitę ruošiuosi į Kauną važiuoti, manau atrasčiau valandėlę patikrinti slėgio nuostolius, kuriuos generuoja ŽK. O dėl garso – geriausia vakare klausytis. Ne decibeluose esmė, o ar ramiai gyvensite.
Kurį vamzdį turite omeny? ŽŠ pajungimo? Kad kažko neteisingo ten padaryti sudėtinga – palaidotas prieš betonuojant pamato plokštę.
Temperatūras laiko kol kas labai pavyzdingai, bet galutinės išvados tik po viso eksploatacijos ciklo – pilnos žiemos ir visos vasaros, taigi sekantį pavasarį.
Pultelis rodo tik galios %, kūbų deja ne (nebent nemoku naudotis?)
Jei jums įdomu – galite viską apžiūrėt gyvai, slėgio nuostolius tikiuosi matuos ir sistemą reguliuos montuotojai.
Pilnai sutinku dėl decibelų – nesvarbu kiek jei kambariuose išlieka komfortas garso prasme.
Šiaip užsukčiau ir slėgį tikrai pamatuočiau, tik adreso reiktų, nes Kauno raj. tai labai plačiai apibrėžta (brėžiniuose) 🙂 O dėl reguliavimo reikia nesitikėti, reikia paklausti ar turi kas pamatuos ir sureguliuos, nes jau kaip ir laikas tai daryti ar paslėpsite po gipsu reguliavimo sklendes taip ir nesujudintas?
Kodel jus pasirinkote skardinius venteliacijos vamzdzius, o ne pvz. lansciuosius 12cm diametro?
Skardiniai vamzdžiai parinkti dėl jų lygaus paviršiaus,tai užtikrina mažus pneumo nuostolius. Lankstūs vamzdžiai gal būti panaudoti tik trumpom atkarpom, ten, kur sudėtingas montažas, bet ne visai sistemai
O kokia nuomonė apie plastikinius ortakius?
Jei jie nenusileidzia diametru ir pavirsiaus lygumu skardiniams – tuomet nuomone teigiama 🙂
Viliau, o jeigu vietoj gartraukio oro filtravimo ir gražinimo į patalpas jį tiesiog šalinti į lauką. Bet ne tiesiogiai, o pvz praleidus pro žemės šilumokaitį. Žinoma ne atviroje formoje, o per vamzdį. Taip žemės šilumokaitis gaus šilumos ir nereikės žaisti su filtravimais įvairiais.
Taip pat galbūt galima ir orą, kuris jau sušildė įeinantį išmesti ne tiesiai į lauką, o taip pat per vamzdį žemės šilumokaityje, juk jis bus teigiamos temperatūros?
Gartraukis veikia nuo min 300m3/h o kartais siekia ir 800m3/h – tokio oro kiekio praleidimas per vamzdį žemės šilumokaityje pareikalaus vamzdžio ilgio 50-100m kitaip tas oras nespės atiduoti energijos. Kitas klausimas – to vamzdžio užteršimas taukais, kondensato susidarymas vamzdyje – kaip su tuo kovosite? Ir kiek toks vamzdis kainuos – neabejoju trigubai nei rimta filtravimo kasetė.
Oras, kurį šalina rekupas bus teigiamos temperatūros tik jei lauke bus ne šalčiau nei -4…-5C. Jei lauke šalčiau – rekupas šalins neigiamos temperatūros orą.
tai kaip suprantu ištraukimo oratkių nešiltinote, padavimo taip, kodėl
O jūs užmeskite akį dar kartą ir į nuotraukas, ir į tekstą – ten viskas yra paaiškinta.
Atgalinis pranešimas: Gartraukis veikia | V ir V pasyvus namas
Namelis neatitinka gaisrines saugos reikalavimus.makrofleksas turi buti raudonas.
Nebeperdažysime makrofleso, teks amželį nugyventi su tokiu, koks yra 🙂
O kodėl antrajame aukšte kambariuose nenumatytas oro ištraukimas?
Todėl, kad ištraukimas padarytas san mazguose, miegamuose – tik padavimas. Durys tarp šių patalpų turi 10-15mm tarpą prie slenksčio oro cirkuliacijai.
Sveiki Viliau. Norėjau pasiteirauti, ar neturite namo perkaitimo vasarą? Ar užtenka ŽS ir langų šešėliavimo sprendimų, kad užtikrinti komfortišką vidaus temperatūrą?
Esu isitikines, kad zs, langu seseliavimas ir naktinis vedinimas yra pakankamos priemones perkaitimo kontrolei , su salyga, kad vedinimo irenginys yra tinkamas darbui vasara. Savo komfoventu esu tikrai ne patenkintas, bet tam bus atskiras postas. Trumpai – prie zs duodamos temperaturos rekupas prideda minimum 2-2,5 laipsnio net po drastisku priemoniu, nuo kuriu gamintojui turi buti labai geda, nezinau su kuria kuno vieta projektavo ta deze… jei be drastisku priemoniu rekupas pridedavo beveik 5 laipsnius.
Renkantis rekupa butina atkreipti demesi ne tik i jo ziemini darba, bet ir vasarini – sitam mano komfoventas paprasciausiai negimes
Gal esate nuziureje koki tinkama vasaros rezimui rekuperatoriaus varianta? Planavau irgi imti is amalvos bet kad jau tokios problemos tai.. Pas mane kiek panasus variantas, tik zemes silumokaitis ne orinis, bet uzkasiau plastmasini vamzdi 2.5m po sandeliuku kuri glikoliu zadu uzpildyti. Idomu kas gausis..
Nesidomejau tinkamais modeliais, bet dabartinis amalvos yra apverktinas. Kas projektavo matomai galvojo, kad rekupas dirbs nuolat ziemos salygomis, nors ir cia iskyla klausimu del paties irenginio sandarumo ir nepriekaistingo srautu atskyrimo… Patarti negaliu, bet manojo tikrai nesirinkite, vasara jis niekam tikes, apylankos dydis ir silumokaitos atjungimo nebuvimas visas pastangas vesinti pavers niekais! Gamintojo geda.
Jau ne karta teko girdet nusiskundimu del Amalvos gaminiu. Beje, pats esu susidures su tokiu irenginiu darbovieteje – nuolatines problemos ir visiskas lukesciu neatitikimas. Savo namui siandien rinkciausi Mitsubishi Lossnay irengini.
Na jei jūsų namas UK – Lossnay puikiai tiks, o Lietuvos sąlygomis be tiekiamo oro pašildymo kaži kaip ten bus žiemą… Aš ilgai svarsčiau, Lossnay tikrai realiai pretendavo vien dėl kainos, bet paskutiniu momentu išsirinkau Amalvą ir dėl to tikrai nesu patenkintas. Losnay atkrito sužinojus atsarginio šilumokaičio kainą, ten celiuliozinis šilumokaitis už kurį Lietuvoje norima apie berods 1000Lt.
Rolandai, gal galite duoti savo kontaktus?
roliuxas@gmail.com
rašykite, pasistengsiu atsakyti.
Sveiki Viliau. Kai gyvenau ankstesniame bute, turėjau tiesiog buitinį gartraukį su anglies filtrais. Kadangi uogienių daug neverdam, tai tam butuke tokio gartraukio visiškai pakadavo (oras patekdavo atgal į virtuvę, visiškai nepatektavo į ventiliaciją). Kažkokių problemų su kvapais ar riebalais ant grindų nebuvo. Filtrai keičiami, patį gartraukį irgi galima lengvai pakeisti. Ar nesvarstėte tokio elementaraus sprendimo, arba kodėl šis sprendimas galėtų būti blogas?
Mūsų sprendimas buvo ne tik dėl skylės sienoje ir dėl to atsirandančių šilumos nuostolių, bet ir dėl ventiliatoriaus keliamo garso – tegul triukšmauja garaže, ne prie virėjos galvos 🙂 atmetus garso problemą, jūsų aprašytas atvejis yra tinkamas būdas, įdiegtas ne vienuose namuose.