Namų klimato tyrimo rezultatai

Ilgokai KTU tyrė ir apdorojo rezultatus, cituoju:

“Kaip žinia, 2014 metais buvo atliekamas oro kokybės tyrimas energetiškai efektyviuose namuose. Norime pasidalinti šio tyrimo rezultatais. Apibendrintą informaciją bei rekomendacijas rasite priede.

Atsiprašome, kad informacija dalinamės tik dabar. Dėl vieno analitinio prietaiso užimtumo tik dabar gavome paskutinius rezultatus.“

Mūsų namas pažymėtas pirmu numeriu, tėvų – antru. Likusieji namai mums nežinomi, todėl neklauskite kas ten ir kodėl  🙂  naudinga, kai yra su kuo palyginti. Taigi, štai ką gavome iš KTU:

Čia įdedu nuorodą į dokumentą, gautą iš KTU. Nes pilnai visas į posto langą netelpa (arba aš nemoku įkelti; copy/paste deja ne išeitis 🙂 )

 

Oro tyrimų rezultatai-suvestinė savininkams (1)

 

ORO KOKYBĖS TYRIMAS ENERGETIŠKAI EFEKTYVIUOSE NAMUOSE

Tyrimai buvo atliekami 2014 m. vienuolikoje energetiškai efektyvių namų Kaune bei Vilniuje. Namuose buvo tiriami mikroklimato parametrai: temperatūra, santykinė oro drėgmė, anglies dioksido (CO₂) koncentracija ore bei oro apykaita. Taip pat buvo nustatyta azoto dioksido, lakių organinių junginių (benzeno, etilbenzeno, tolueno, ksilenų, stireno, trichloretileno, tetrachloretileno bei formaldehido), policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų ir heksachlorbenzeno koncentracija patalpų ore. Tyrimų rezultatai pateikiami žemiau esančioje lentelėje.

Pagrindinis azoto oksido (NO₂) šaltinis yra transportas, tad jo koncentraciją patalpose daugiausiai rodo galimą jo patekimą iš išorės. Tam tikras azoto oksido kiekis patalpose gali būti iš dujinių viryklių bei kuro deginimo.

Lakių organinių junginių šaltiniai yra statybinės medžiagos, ypač medžio drožlių plokštės, laminatas, klijai, dažai, lakai, buitinės chemijos bei asmens higienos priemonės. Rūkymas – kitas reikšmingas LOJ šaltinis.  Kai LOJ koncentracija per didelė, pastebimas taip vadinamas „sergančio namo sindromas“ – būnant patalpose ima reikštis prasta savijauta, galvos skausmas, dusulys, alerginės reakcijos. Kai kurie iš LOJ, kaip antai benzenas ir formaldehidas, yra kancerogenai, t.y., vėžį sukeliančios medžiagos. Nors transportas taip pat išskiria LOJ, jų koncentracija patalpose paprastai būna didesnė nei lauke.

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) susidaro nepilno degimo procesuose, pvz., deginant iškastinį kurą, medieną. Kūrenant židinius, galimas kambarių oro teršimas PAA. Nemažai PAA  išsiskiria rūkant. Kai kurie iš šios klasės junginių taip pat yra kancerogenai. Didžioji PAA dalis į patalpas patenka iš išorės su lauko oru.

Polichlorintų bifenilų (PCB) naudojimas yra griežtai ribojamas, tačiau tam tikri jų kiekiai vis dar randami sandarikliuose. Į patalpas PCB gali patekti su lauko oru. Heksachlorbenzenas (HCB) yra fungicidas (priemonė pelėsiams naikinti). Jo naudojimas uždraustas, tačiau jo kiekiai aplinkoje mažėja ne taip sparčiai.

PCB, HCB ir kai kurie PAA yra labai sunkiai skylantys teršalai, jie gerai tirpsta riebaluose, todėl gali kauptis organizmuose, pasižymi kancerogeninėmis bei mutageninėmis savybėmis.

REZULTATAI

Daugelyje tirtų namų nustatytas per maža oro apykaita, kas lėmė ir pernelyg didelę CO₂ koncentraciją. Santykinė oro drėgmė atitiko komforto kriterijų (40-60 %), tuo tarpu temperatūra 6,10 ir 11 namuose tam tikrais periodais buvo per aukšta (norma 18°-28° šiltuoju laikotarpiu).

Daugumoje tirtų namų LOJ koncentracija buvo panaši kaip ir pasyviuose namuose Švedijoje. Išimtį sudarė pora namų, kuriuose matavimai buvo atliekami iškart po dažymo, lakavimo darbų. Reikėtų atkreipti dėmesį į formaldehido koncentraciją. Ji praktiškai visuose namuose viršijo Lietuvoje nustatytą didžiausią leidžiamą paros koncentraciją (10 μg/m³). Tuo pačiu reikia pabrėžti, kad pastaroji yra itin griežta, kitose šalyse ji svyruoja nuo 50 iki 100 μg/m³.

Nustatyti nedideli PAA, PCB ir HCB kiekiai, panašūs kaip Švedijoje ar JAV. Azoto oksido koncentracija taip pat nedidelė.

REKOMENDACIJOS

1. Patartina, išsikvietus ventiliacinių sistemų specialistus, sureguliuoti ventiliacinę sistemą, kad būtų užtikrintas pakankama oro cirkuliacija patalpose. Tai leistų sumažinti teršalų bei CO₂ koncentraciją. Optimalus oro apytakos greitis – 0.5 h^-1.

 

2. Nerekomenduojama patalpose rūkyti.

 

3. Jei kartais vėdinate patalpas atidarydami langus, šildymo sezono metu patartina tai daryti ryte, jei kaimynystėje yra namų, šildomų kūrenant kietą kurą. Paprastai tokie katilai kuriami antroje dienos pusėje, o per naktį jau būna užgesę.

 

Parametras	Ribinė vertė*	Namo numeris											Intervalas	Vidurkis	Variacijos koeficientas , %	25 procentilis	75 procentilis	Mediana
		1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11
Tyrimų laikas		Balandis	Balandis	Balandis	Balandis	Balandis	Gegužė	Birželis	Birželis	Birželis	Rugpjūtis	Rugpjūtis
Temperatūra, °C		21.0	21.6	22.1	20.6	16.2	23.4	23.4	23.9	23.8	24.0	23.8	16.2-24.0	22.2	10.0	21.0	23.8	23.4
Santykinė drėgmė, %		51	44	50	51	50	48	52	52	51	58	55	44-58	51	7	50	52	51
CO2, ppm		655	1117	562	765	439	636	845	691	572	451	669	439-1117	672.9	27.0	562.0	765.0	655.0
Oro apykaita, h-1		0.11	0.21	0.11	0.69	0.09	0.39	0.26	0.37	0.12	0.08	0.15	0.08-0.69	0.2	70.3	0.1	0.4	0.2
NO2,μg/m3	40	4.6	2.8	4.0	5.1	1.2	5.3	5.3	1.9	3.1	1.0	5.4	1.0-5.4	3.6	45.0	1.9	5.3	4.0
Benzenas, μg/m3	100	0.8	0.8	0.6	8.8	6.4	0.6	2.3	1.3	1.2	0.2	0.3	0.2-8.8	2.1	127.1	0.6	2.3	0.8
Etilbenzenas, μg/m3	20	2.1	1.4	1.1	521.7	8.4	0.1	1.1	1.1	0.5	0.2	0.8	0.1-521.7	49.0	305.4	0.5	2.1	1.1
Toluenas, μg/m3	600	5.2	2.8	4.1	18.5	33.6	3.8	8.0	1.4	4.2	0.1	1.9	0.1-33.6	7.6	124.4	1.9	8.0	4.1
o-ksilenas, μg/m3	200**	0.9	0.4	0.2	328.9	6.5	0.2	0.9	0.4	0.5	0.1	1.1	0.1+328.9	30.9	304.7	0.2	1.1	0.5
p- ksilenas, μg/m3		0.9	0.3	0.5	214.5	11.6	0.3	1.5	1.3	0.9	1.1	1.4	0.3-214.5	21.3	287.2	0.5	1.5	1.1
BTEX, μg/m3		10.0	5.8	6.5	1092.4	66.4	5.0	13.8	5.5	7.3	1.8	5.5	1.8-1092.4	110.9	280.3	5.5	13.8	6.5
Stirenas, μg/m3	2	0.3	0.4	0.3	419.8	0.7	0.1	0.5	0.1	0.1	0.9	1.0	0.1-419.8	38.6	312.7	0.1	0.9	0.4
Trichloroetilenas, μg/m3	1000	5.5	8.2	7.6	29.7	21.9	7.4	7.0	5.6	6.2	0.1	0.7	0.1-29.7	9.1	93.2	5.5	8.2	7.0
Tetrachloretilenas, μg/m3	60	1.1	1.7	1.1	4.5	2.8	0.9	1.1	1.2	1.0	0.5	2.8	0.5-4.5	1.7	66.7	1.0	2.8	1.1
Formaldehidas, μg/m3	10	17.5	30.8	20.8	37.1	28.8	40.5	52.3	37.5	26.7	3.3	42.2	3.3-52.3	30.7	42.0	20.8	40.5	30.8
Suminis PAA, ng/SPMDxd-1		43	57	79	86	94	56	31	44	34	30	35	29.7-94.3	53.5	41.2	34.4	78.8	43.9
Suminis alkol-PAA, ng/SPMDxd-1		148	141	142	269	187	127	116	120	154	127	90	89.5-269.1	147.4	30.6	119.5	154.3	140.6
PCB, ng/SPMDxd-1		3.5	3.2	3.8	2.8	2.1	2.5	2.5	3.7	2.1	1.8	2.1	1.8-3.8	2.7	25.0	2.1	3.5	2.5
HCB, ng/SPMDxd-1		2.1	1.9	3.1	2.2	1.2	1.3	1.5	2.1	1.6	0.7	1.2	0.7-3.1	1.7	36.1	1.2	2.1	1.6

* Didžiausia leidžiama paros koncentracija, μg/m³, Lietuvos higienos norma HN 35:2007

** ksilenų suma

 

Namų klimato tyrimas

Pasitaikė puiki proga laboratoriškai ištirti mūsų gyvenimo sąlygas. KTU aplinkosaugos katedra ieškojo energetiškai efektyvių pastatų, kuriuose tiria patalpų orą.

Pirmadienį mūsų gyvenamose patalpose buvo sudėta testavimo įranga, kuri matuoja oro drėgnumą, CO2 koncentraciją, taip pat oro cheminę sudėtį.

Tarp stypų įtempta polietileno juosta su žuvies taukais, kurie kažką absorbuoja iš oro:

 

“Lesyklėlė“ ir ant jos prikabinti trys oro sudėties testai:

Ši lėkstelė renka patalpų dulkes, kurios vėliau bus tiriamos laboratorijoje. Tokias turime tris, skirtingose patalpose:

Šie du prietaisai kol kas vieninteliai, apie kuriuos žinome ką jie matuoja. Kairėje – drėgnomatis, dešinėje – CO2 koncentraciją ore matuojantis prietaisas:

Drėgmė 41,3% (hm, mažoka… kažkodėl nesijaučia oro sausumo), CO2 koncentracija – 439ppm (pavojinga – virš 1000ppm). Gal būt šie prietaisai fiksuoja ir daugiau oro parametrų, bet apie tai sužinosime ir paskelbsime kai KTU atiduos tyrimo rezultatus. Kol kas pasižadėjome nenaudoti aerozolių, minimaliai naudoti arba visai nenaudoti buitinę chemiją, nesiurbti ir nevalyti dulkių – savaitę tikrai išgyvensime ir be to. Be to kasdien pildome ataskaitą, kas buvo veikiama namie. Ataskaita nuobodoka, nes ji labiau pritaikyta senos statybos gyvenamoms patalpoms ir į beveik visus dienos klausimus tenka atsakyti neigiamai – židinio, krosnies nekūrename 🙂 dūmtraukio neturime 🙂 nei namuose, nei balkone, nei aplamai niekur nerūkome 🙂 langų vėdinimui irgi nedarinėjame.

Kadangi prietaisai matavimus atlieka nuolat, eksperimento dėlei išvykdami iš namų išjungėme vėdinimą – įdomu, ar tai atsispindės ir kiek atsispindės tyrimo rezultatuose?

Viena iš dulkių lėkštelių patalpinta labai arti po tiekiamo oro difuzoriumi – įdomu, koks oras mus pasiekia iš žemės šilumokaičio?

Vienas iš ant “lesyklėlės“ pritvirtintų testų renka informaciją apie formaldehidus – įdomu kokia bus jų koncentracija. Masyvo baldų neturime, viskas iš presuotų drožlių plokščių, bet taip pat neturime ir jokių dirbtinių medžio grindų dangų – tik kiliminė danga ir keramika.

Belieka sulaukti KTU tyrimų ataskaitos ir tuomet tiksliai žinosime ar kokybiškoje aplinkoje gyvename.

Saulės elektrinė

Skaitantieji mūsų blogą tikriausiai jau suprato, kad mėgstame naujoves ir eksperimentus. Sekantis eksperimentas – nuosava elektros energija, gaminama fotovoltinėje elektrinėje. Kaži ar šis įrenginys turi realų ekonominį pagrindą, skaičiuojant investicijas bei atsipirkimą mūsų gaminamos kWh kaina nelabai galės konkuruoti su tinklais…bet tai mūsų elektra, mes bent iš dalies būsime nepriklausomi nuo energijos iš tinklo. Iš dalies – nes bent jau kol kas nesitikime 100% patenkinti mano elektros poreikio, kuris žiemos metu yra apie 1200-1500kWh per mėnesį. Kol kas ši energija vartojama tik LED apšvietimui: labai patogu gaminti 24V srovę ir 24V vartoti.  Iš kitos pusės, stengiamės truputi pirmauti – esame visiškai įsitikinę, kad labai netolimoje ateityje PV panelės bus ant kiekvieno pastato, tiesiog bus gėda jų neturėti 🙂 todėl mes, nors ir nėra aiškiai ekonomiškai prasminga, imamės šio eksperimento.

PV paneles nusprendėme montuoti ant pietinės namo sienos, vertikaliai. Tai nėra ideali orientacija iš kurios reiktų tikėtis maksimalaus energijos kiekio per metus, bet kol galimybės energiją sandėliuoti tinkle yra labai miglotos mes norime maksimalaus kWh kiekio žiemą, kuomet energijos poreikis didžiausias. Todėl panelės montuotos vertikaliai, kas labai artima optimaliam 78laipsnių kampui. Dar du argumentai kodėl ant sienos tai apsauga nuo sniego – nesenai atostogaudami Italijos Alpėse matėme daug apsnigtų kolektorių. Kita priežastis – lengvas ir pigus montavimas, panelės tiesiog prisuktos prie sienos, panaudojant aliuminio kampuotį bei sraigtus:

Sraigtai – tai specialūs tvirtinimo elementai, pardavėjų vadinami “putplasčio inkarais“:

Tokie poliuretaniniai sraigtai įsukti į sienos putplastį, į juos susukti įprasti metaliniai sraigtai, kurie laiko aliuminio kampuočius. Panelės įdėtos tarp dviejų kampuočiu ir pritvirtintos kniedėmis.

Teko truputi pavargti, kol suradome tinkamą būdą išdėstyti paneles fasade, nemanau, kad labai meniškai pavyko, bet tai tikrai nenuvylė 🙂 Tiesiog prioritetas buvo turėti elektrinę, nesvarbu kaip tai atsilieps pastato eksterjerui. Panelių matmenys, sienos matmenys bei stogo metamas šešėlis darė įtaką, todėl teko montuoti trimis grupėmis, 3+1+2.

Šios šešios panelės turėtų maksimaliai gaminti apie 1,5kW energijos. Nebuvo dar saulėtų dienų, bet net 9val ryte krovimo reguliatoriai jau rodė krovimą, neaišku kokia galia, bet užtenka apniukusio ryto, kad sistema pradėtų veikti. Panelės sugrupuotos po dvi, todėl turime tris krovimo reguliatorius:

Iš arčiau jie atrodo taip:

Tiksli markė ir modelis yra LandStar LS2024R.

Kol kas naudojame du senus automobilinius akumuliatorius, bet netrukus turėsime tam tinkamesnius gelinius.

Sekantis žingsnis – protingai išspręsti energijos pertekliaus panaudojimą. Jei pavyktų inverterio pagalba transformuoti į 230V, tai galėtume pajungti keletą nuolat veikiančių, bet ne itin galingų prietaisų, pirmiausiai mintis kyla apie rekuperatorių, šaldytuvą bei šaldiklį. Kaip pasiseks – sužinosime netrukus.

Nepamirškime paminėti Vaidoto – būtent jo dėka turime nuosavos elektros energijos. Vaidotas jau žinomas iš ankstesnių postų, bet jei kas norės susisiekti: 8 611 39362.

2012 apžvalga

The WordPress.com stats helper monkeys prepared a 2012 annual report for this blog.

Here’s an excerpt:

About 55,000 tourists visit Liechtenstein every year. This blog was viewed about 360,000 times in 2012. If it were Liechtenstein, it would take about 7 years for that many people to see it. Your blog had more visits than a small country in Europe!

Click here to see the complete report.

Saulės kolektorius žiemą

Senokai nebuvo tokio gero oro kaip šiandien! Šiaurinėje sienoje turime išvestą daviklį oro temperatūrai matuoti, dabar, 12:02 Lietuvos laiku (GMT+2) lauko oras yra -9,8C. Džiaugsmas visai ne dėl lauko oro temperatūros, bet dėl saulės, kurios beveik nebuvo – neskaitant vienos dienos lapkritį ir dviejų pusdienių gruodį. Šiandien galima atlikti šiokią tokią  kolektoriaus darbo apžvalgą ir rezultatus paskelbti.

Kadangi šilumos punktas iki galo nepabaigtas, todėl vis laukiu kol jis bus ne tik veikiantis, bet ir gražus, ir apie jį bus galima parašyti atskirą straipsnelį. Jo schema jau senokai paskelbta puslapyje “Projektas“, o dabartinis vaizdas yra toks:

Saulės kolektoriaus glikolį varinėja cirkuliacinis siurblys, kurį matote kairėje, jo fone – plokštelinis šilumokaitis, kuris glikolio šilumą perduoda grindinio šildymo termofikatui. Cirkuliacinis pagamintas Kinijoje, kaip matyti ant jo aprašymo, jis maitinamas 12-24V srove – daiktas specialiai pritaikytas mūsų 24V elektros tiekimo sistemai su būsima PV elektrine. Iš arčiau:

Kolektoriaus sistemos valdiklis:

Dabar valdiklis rodo, kad ant stogo, kur šiuo metu oras -9,8C, glikolis sušilęs iki +43C, žalias indikatorius rodo, kad cirkuliacinis siurblys veikia ir nuiminėja šilumą iš kolektoriaus.  Valdiklio markė ir modelis: SKV-9/1, jis sukurtas “Žaliosios šilumos“.

Šilumos punkto termometras, esantis prieš šilumokaitį ir matuojantis glikolio temperatūrą, rodo dar gražesnią temperatūrą, na čia gal prietaisų kalibravimo problemėlė:

Beveik +50C 🙂 . Toliau – termometras, matuojantis grindinio šildymo šilumnešio (vandens)  temperatūrą, jis sumontuotas už elektrinio šildytuvo, kuris dabar yra išjungtas. Jis mums rodo +40C:

Na ir iki pilno vaizdo, reikia dar grįžtamo šilumnešio temperatūros, ~25C:

Bendras vaizdas kaip atrodo grindinio šildymo mazgas:

Čia matome: kairėje – grįžtamo šilumnešio termometras, centre, apačioje – cirkuliacinis 230V siurblys DAB Evotron, dešinėje – paduodamo į kolektorius šilumnešio termometras, viršuje – elektrinis šildytuvas, kažkada buvo skirtas momentiniam vandens šildymui duše…

Gaila, nežinau tikrojo šilumnešio debito, kurį pumpuoja DAB, turint debitą būtų labai lengva suskaičiuoti sistemos šiluminę galią – būtent vatus, kuriuos beveik nemokamai mums dovanoja Saulė!

Kalbant apie saulę ir jos šilumą, labai verta paminėti mūsų pietinius langus. Per pusantros -dvi valandas, saulė kilstelėjo svetainės temperatūrą vienu laipsniu, čia tiesioginiai pritekėjimai per vitriną ir pietinį langą virtuvės zonoje ir pagalba iš grindų, kurias irgi šildo saulė. Apgailestauju, kad antrame aukšte mūsų pietiniai langai (prancūziški balkonai) yra tokio mažo ploto 😦 šiandien per juos saulė būtų labai šauniai pasidarbavus. Amžių gyveni – amžių mokaisi!

Berašant šį postą, saulė pasiekė šiandienos savo aukščiausią tašką zenite, ir termometrų parodymai dar šoktelėjo dviem laipsniais, valdiklis jau pusantros valandos nestabdo cirkuliacinio – tai reiškia kolektorius išlaiko pastovią pakankamą galią. O jei tokių dienų būtų bent keletas savaitėje… Deja, lapkritis ir gruodis buvo nors ir ne šalti, bet debesuoti, saulė taip kaip šiandien lepino vos keliolika valandų. Sulaukime sausio ir vasario, kurie nors ir šaltesni, bet saulėtesni nei lapkritis ir gruodis, pamatysime, kaip veiks kolektorius tuomet.

Tambūras

Tambūras tai ir buferinė zona prieš įeinant į namo šildomą tūrį, ir architektūrinis akcentas.  Dar viena svarbi paminėti tambūro funkcija – įėjimo durų apsauga, lauko durys atsidūrė tarpinėse sąlygose: ant jų niekada nekris tiesioginiai saulės spinduliai, jokių kritulių, ir kas svarbiausiai oro skirtingose durų pusėse temperatūrų skirtumas sumažėja tuo švelnindamas durų eksploatavimo sąlygas – durys “nesikraipys“, nebluks, išlaikys sandarumą, šilumos nuostoliai per duris irgi sumažės.  Kad mūsų namas turės lengvų konstrukcijų tambūrą mes žinojome dar prieš pradedant projektuoti patį namą – tai buvo labai senai 🙂 o dabar jau varstome tambūro duris ir džiaugiamės vykusia konstrukcija. Apie  viską iš eilės.

Mūsų tambūro konstrukcijas pagamino ir sumontavo “Stikmeta“, apie kurią dar ne kartą sužinosite šiame bloge, panaudojant aliuminio fasadų sistemą Ponzio. Konstrukcijos planas:

Tambūro konstrukcijos yra iš dviejų dalių: aliuminio rėmas, ir ant jo montuojamas stiklinimas. Pradžioje sumontuotas rėmas:

Kur stovi ir kaip tvirtinta ši konstrukcija? Stovi ji ant plokščiojo pamato, bet ne ant konstrukcinio betono, bet ant pamato plokštės perimetrinio šiltinimo. Taip, visa ši konstrukcija remiasi TIK Į EPS100 POLISTIRENĄ. Kad EPS  neatlaiko nieko – tai labai gajus mitas, net profesionalai nedrįsta nieko statyti ant EPS. Kadangi mūsų visas namas stovi ant EPS (plokštieji pamatai) tai tambūrą pastatyti ant putplasčio yra labai paprasta 🙂 Aliuminio konstrukcija tvirtinta horizontaliomis aliuminio juostomis, kurių vienas galas pritvirtintas prie konstrukcijos, o kitas gręžiant ir naudojant sraigtus pritvirtintas į sienos bei grindų betoną:

Šioje nuotraukoje puikiai matome ne tik tvirtinimą į grindis, bet ir aiškią EPS ir betono sandūrą:

Kampe esanti kolona liko tambūro viduje, tikrai nenorėjome daryti “kampinio lango“ ir palikti didžiulį šalčio tiltą per plieninę koloną – tai pasyviam namui nepriimtina net nešildomam tambūrui 🙂 Grožis ir patogumas truputi nukentėjo, bet ne tai yra prioritetai.

Viršuje tvirtinimas analogiškas, tik aliuminio juostų jau nepamatysime, montuotojai baigę montažą jas iškart paskandino montažinėse putose:

Noriu atkreipti dėmesį į panaudotas sandarinimo juostas – net ir nešildomo tūrio langai sumontuoti naudojant pažangiausias medžiagas ir technologijas. Taip atrodė rėmas pilnai jį sumontavus ir pasiruošus stiklinimui:

O čia jau rėmas su stiklinimu:

Durys, dabar jau pirmosios, paradinės namo durys, varstosi sunkokai – tai dėl tikslios ir labai sandarios konstrukcijos. Varčios vaizdas:

Stiklinimui panaudoti trijų stiklų paketai, du stiklai selektyviniai,  stiklų apatinės dalys yra grūdintos – atsparios mechaniniams smūgiams. Panaudoti šilti paketų rėmeliai, šiltesni nei likusių namo langų! Amžių gyveni – amžių mokaisi 😦   :

Taigi, konstrukcija labai sandari ir šilta – būtent tokia ir turi būti. Problemos su klimatu tambūre: kadangi mechaninė vėdinimo sistema tambūre neįrengta, tikiuosi užteks vėdinimo tik natūraliai varstant duris; saulės kontrolė – nuo pietinės saulės turime puikų šešėlį nuo virš tambūro esančio balkono, rytinė saulė užstojama namo  kampo, o pietvakarinei saulei kontroliuoti teks naudoti dirbtinius šešėlius, greičiausiai tai bus fasadinės žaliuzės arba fasadiniai roletai.

Gartraukis

Mūsų name sumontuotas gartraukis, ir jis pilnai veikia. Gartraukio veikimo principus pristatėme “Ventiliacijos“ poste, o gartraukio filtrai pateikti “Filtrų kaselės“ poste. Trumpai dar kartą: oras, traukiamas gartraukio, yra išvalomas filtrų kasetėje ir, vasarą šalinamas apeinant rekuperatorių, o žiemą gražinamas (recirkuliuojamas) į namo šildomą tūrį. Taip taupome šiluminę energiją, bet neleidžiame namui perkaisti vasarą. Pats įrenginys, gartraukis pasirinktas atsižvelgiant tik į dizainą ir mūsų akimis žiūrint, modernią išvaizdą. Techninės charakteristikos, t.y. ištraukiamo oro kiekis (debitas)  buvo visiškai nesvarbu, nes pirmas darbas, kurį padarė montuotojai, buvo gartraukio variklio demontavimas – mes jau turime garaže sumontuotą kanalinį ventiliatorių, kurio veikimo negirdėsime. Gartraukio gamintojas yra Lenkijos įmonė MAAN – nieko ypatingo, kaina gera, išvaizda tenkina, valdymas sensorine panele integruota pačiame gaubte. Maloniai nustebome, pakuotėje radę distancinio valdymo pultelį 🙂 nors tai labiau “žaislas“ nei kokią realią naudą duodantis įrenginys. Valdymo panelė: Atsiprašome už “celofanuotas“ nuotraukas – name dulkini procesai dar neibaigė, dar ne laikas lupti apsauginę plėvelę. Gartraukiui dirbant didžiausiu galingumu, gartraukio gaubtas padidėja atverčiant priekinę panelę: Kaip matyti nuotraukoje aukščiau, gartraukis turi savo grubaus valymo filtrą, kurio neišėmėm, nors jis yra didžiausias triukšmo kaltininkas. Tas triukšmas nėra stiprus ir erzinantis, todėl matysime naudojimo eigoje, ar liks filtras, ar bus išimtas. Vaizdas iš po truputi pilnėjančio elektros skydo: Čia atsirado transformatorius, kurio pagalba keičiame kanalinio ventiliatoriaus sukimosi greitį ir taip gauname tris skirtingus gartraukio veikimo galingumus. Liko tik vienas dalykas, apie kurio keitimą vis pagalvoju – apšvietimas. Dabar standartiškai yra sumontuoti du LED šviestuvėliai, kurie maitinami 230V įtampa, o noras perdaryti į 24V ir  užmaitinti nuo būsimos foto voltinės elektrinės. Paprasčiausiai reiktų išmesti tuos du šviestuvus, o jų vietoje priklijuoti LED juostas. Pakankamai paprasta. Taip galėtume pasirinkti norimo spektro šviesą – esanti šilta geltona atrodo ne moderniai…

Va taip atrodo demontuotas gartraukio variklis, gal kam reikalingas 🙂  ?

Pabandžiau nufilmuoti gartraukio veikimą, gal pavyks perduoti triukšmo lygį? :

LED

Šiandien mūsų name sužibo pirmieji šviestuvai. Kaip jau minėjome “Elektros“ poste, apšvietimui norime naudoti kuo daugiau LED ir atsisakyti ne tik kaitrinių, bet ir taupiųjų bei halogeninių lempučių. Eksperimentai su LED prasidėjo dar prieš metus ir apie tai truputi rašėme “Elektros“ poste. Šiandien LED sužibo pilnai sumontuoti – tiesiog surizikavome, pirkome ir montavome. Pirkti padrąsino LED charakteristikos: 7-8W su 770Lm ir 120 laipsnių apšviestumas, labiausiai bijojome, kad LED skleidžiama šviesa bus koncentruota. Taigi,  virtuvės lubose sumontavome 7vnt viena kryptimi reguliuojamų šviestuvų, kurie atrodo taip:

Sudėtinga telefono kamera padaryti kokybiškas šviečiančių šviestuvų nuotraukas, todėl atsiprašome už kokybę:

Apšviestumas geriau matyti fotografuojant bendrą virtuvės vaizdą:

Kaip matome LED šviesa yra pakankamai išsklaidyta, apšviestumas pakankamai tolygus. Gal tik šviesos spalva truputi per šilta, per gelsva – čia dar prisideda geltoni baldai. Norėtųsi šiek tiek baltesnės, šaltesnės spalvos. Dar pastebėta, kad šių šviestuvų diodai labai jautrūs tiekiamai įtampai, norint gerų rezultatų reikia aukštesnės įtampos – pradinį planą šviestuvus maitinti 12V srove teko skubiai keisti ir dabar šviestuvai gauna 24V. Virtuvės šviestuvai nuo 12V beveik neveikė – iš septynių sužibo tik vienas o ir tas labai silpnai. Nuotraukos darytos su 24V maitinimu.

Koridorius, prie įėjimo durų, gavo 5vnt “tabletes“ o prie san mazgo – 3 analogiškus šviestuvus:

Vėlgi atsiprašome už nuotraukų kokybę, taip jie atrodo veikiantys:

Šie šviestuvai skleidžia šaltesnę šviesą, todėl atrodo, kad jie šviečia žymiai stipriau. Ši šviesos spalva mums labiau patinka, atrodo modernesnė. Tokie apšviestumo rezultatai, 5vnt prie įėjimo:

Ir trys šviestuvai:

Prieš metus bandę LED šviestuvus ir pastebėję jų trūkumus, truputi padauginome galios, manau tie 5vnt koridoriuje galėtų būti arba mažesnės galios, arba pilnai užtektų 4vnt. Keist jau nekeisime, bet likusioms patalpoms šviestuvus rinksimės nebe tokius galingus. Šie šviestuvai yra mažiau jautrūs maitinimo įtampai, visai neblogai švietė ir nuo 12V (tiksliau nuo vieno akumuliatoriaus, kuris kraunant davė 14V) o užmaitinus juos 24V (tikslią įtampą pamatuosiu vėliau)  jie šviečia tikrai stipriai. Vienintelis trūkumas (akmenėlis į gamintojo daržą 🙂 ) iš aštuonių vienodų šviestuvų turime tris šaltesnius ir penkis šiltesnius, sumontavus ant baltų lubų jų skleidžiamos šviesos spalvos skirtumas nėra labai didelis, bet nesunkiai pastebimas. Teks tris ir penkis montuoti atskirai, gerai, kad sutapo ir taip galime padaryti.

Dabar apie maitinimo šaltinį. Jau senai minėjome, kad žadame turėti fotovoltinę jėgainę, kuri gamins ir kaups elektros energiją namo reikmėms. Kol kas jėgainės neturime, todėl maitinimo šaltinis laikinas ir labai paprastas:

Tai du nenauji automobiliniai 12V akumuliatoriai, sujungti nuosekliai ir tiekiantys apie 24V. Jiems krauti naudoju 12V tinklinį krautuvą, tenka karts nuo karto jungti tai vieną, tai kitą akumuliatorių. Bet kaip laikinam šaltiniui to pakanka – elektrikai gali pasitikrinti laidų komutavimą, teisingai pajungti LED ir jungiklius.

Dar turime nupirkę LED 22W “monstrą“, kuriam patikėsime įėjimo tambūro apšvietimą. Apie tai – netrukus papildysime šį postą.

Rekuperatorius ir ŽŠ vasarą

Mūsų name yra nestandartinė, naujoviška situacija: rekuperatorius dirba kartu su žemės šilumokaičiu (ŽŠ).  Rekuperatoriai, kurie tiekiami į Lietuvos rinką, nėra pritaikyti darbui su ŽŠ, manau juos projektuojant dėmesys kreipiamas pagrinde (o galbūt tiktai) į kuo didesnį šilumos grąžinimą dirbant žiemą ir vargu ar buvo galvojama kaip jie dirbs vasarą – laikotarpį, kai pastatui reikia ne šildymo (šilumos atstatymo), bet vėsinimo… Pirmieji įtarimai kilo pavasarį, kai saulė pakankamai greit prišildė patalpas (žaliuzės dar neveikia ir saulės kontrolės beveik nėra), o rekuperatorius toliau tiekė šiltesnį orą nei reikėtų. Todėl vakar nusprendžiau atlikti eilę eksperimentų, surinkti duomenis ir jais pasidalinti.

Vakar, 2012 07 07, orai buvo labai karšti, labai saulėti, lauko temperatūra žemės šilumokaičio paėmimo vamzdyje viršijo +32C:

Vėdinimo sistema nebuvo naudojama (laikiau išjungtą – dėl tos pačios priežasties – neefektyvus darbas) keletą savaičių, tai reiškia, kad žemės šilumokaitis nebuvo įtakotas lauko oro temperatūros, buvo visiškai atgavęs natūralią grunto temperatūrą, kas mano nuomone turėtų būti ~+6…+8C. Rekuperatorius ir pagrindiniai vamzdynai sumontuoti patalpoje, kurioje po truputi baigiamas montuoti šilumos punktas – boileris, elektrinis šildytuvas, cirkuliaciniai siurbiai ir t.t. Kadangi montažas nebaigtas, nemažai vamzdynų dar ne izoliuoti, o esant tokiam tropiniam orui saulės kolektoriaus glikolinio kontūro temperatūra buvo apie +90C, ko pasekoje oras techninėje patalpoje siekė +30C. Eksperimentavau prie atidarytų lauko durų, kad bent truputi sumažinti patalpos oro įtaką eksperimento rezultatams.

Mano įtarimas pirmiausiai krito į rekuperatoriaus konstrukciją, kad rekuperatorius net dirbdamas režimu, kai nustatyta tiekiamo į patalpas oro temperatūra yra mažesnė už realiai tiekiamą, dalinai atstatinėja oro temperatūrą. Tam priežastis – palyginus juokingai mažas apylankos skermuo:

Nuotrauka ne labai informatyvi, bet pabandysiu paaiškint: ruda dėžutė – tai sklendės elektrinė pavara, dabar matome, kad sklendė į kurią remiasi pavara, yra atidaryta, už jos esanti anga truputi matosi. Sklendės eiga yra ~3cm, apačioje sklendė sukasi ant ašies, o viršuje ji atsitraukia nuo angos plokštumos per tuos ~3cm. Sutikite, lyginant su ortakiais, kurių diametrai 160-200mm šis tarpas, šis plyšys yra juokingai mažas ir sistemoje turėtų sukurti nemažus pneumo nuostolius…Bet tai tik dalis mano įtarimų. Kadangi apylanka turi didelį pasipriešinimą, ar dalis oro vis dar ne keliauja per rekuperatoriaus šilumokaitį? Nedrįsau ardyti įrenginio ir ieškoti, ar yra koks mechanizmas, nutraukiantis šalinamo iš patalpų oro tekėjimą per šilumokaitį, taip jį šildant. Nusprendžiau pabandyti šią problemą išspręsti mechaniškai uždarant šilumokaičio išėjimą į angą, per kurią tiekiamas šviežias (ir vėsus) oras į patalpas, užklijuoti šilumokaitį lipnia juosta:

Baigus klijavimą, šilumokaitis buvo visiškai užblokuotas, manyčiau hermetiškai:

Dabar turiu sąlygas, kai praktiškai turi būti išvengta šilumogražos, kai vėsus oras iš ŽŠ tiesiogiai tiekiamas į pastato vėdinimo sistemą aplenkiant rekuperatoriaus šilumokaitį. Beliko pasitikėti paties įrenginio sandarumu. Dėl eksperimento nustačiau maksimalų tiekiamo oro į patalpas oro kiekį 100%, šalinamo iš patalpų oro kiekį maksimaliai sumažinau, iki 20% (mažiau neleidžia valdiklis), kad patalpose nesusidarytų viršslėgis atidariau daug langų:

Tokiu būdu tikėjausi greičiausiai pasiekti temperatūros kitimo, o mažindamas šalinamo oro kiekį tikėjausi sumažinti rekuperatoriaus kaitinimo šalinamu oru. Paleidimo metu situacija tokia:

Rekuperatorius nustatytas tiekti +15C orą (skaičius viršuje, kairėje), laikas matomas dešinėje (laikrodis nenustatytas; bandyta po 18val, vakare) kairėje apačioje matome temperatūrą, kurią rekuperatorius tiekia į patalpas, režimas “vasara“ kas reiškia, kad oro šildymo tenas neveiks. “0“ – rekuperatorius išjungtas, čia kairėje esantis rodmuo. Paleidžiu įrenginį, po ~10min fotografuoju termometrus. Žemės šilumokaičio padavimo atšakoje (tik vienoje; kita atjungta kaip ir padavimas tiesiogiai iš lauko) turiu laaabai džiuginančią temperatūrą:

Tiesiog norisi sušukti “oho“ kai lauke tropiškai virš +32C, bet nepamirškime, kad ŽŠ nenaudotas ilgesnį laiką ir visiškai “pailsėjęs“, ilgiau veikiant sistemai tie magiški +10,9 gali kilti iki +15…+17C. Rekuperatoriaus pultelis taip nedžiugina:

Nors iš ŽŠ gaunu tik ~+11C (įvairiais momentais stabdant ir vėl paleidžiant sistemą rodmenys svyravo tarp 10,7 ir 12,2) bet į patalpas vis tiek tiekiamas +24C oras, akivaizdu, kad su vėsinimu yra ne kas… Gal kanalinis termomentras, kurį vis kaišioju tai šian, tai ten, ir rekuperatoriuje gamykliškai sumintuotas skirtingai sukalibruoti? Pasirodo taip, bet džiaugsmo ne per daugiausiai:

Praėjus beveik valandai nuo eksperimentų pradžios, tiekiamas į patalpas oro temperatūra truputi pasitaisė, C4 rodė +23C, kai maniškis kanalinis, kurio matavimo zondas tuo metu buvo įkištas į įrenginį, šalia tiekimo ventiliatoriaus, rodė +20,7. Taigi, rodmenys skiriasi dviems laipsniais, sunku pasakyti, kuris teisingiau rodo – kažkodėl labiau pasitikiu kanaliniu (ne todėl, kad palankesni skaičiukai 🙂 kambaryje kabo senas gyvsidabrinis termometras, rodantis labai panašiai kaip ir kanalinis), bet rezultatai vis tiek prasti – oras už įrenginio vis tiek per šiltas, lyginant su tiekiamu į jį.

Tuomet nusprendžiau rekuperatorių paleisti pilna galia, t.y. šalinamo oro kiekį padidinti iki 100% kaip ir tiekiamo.  Mano nuostabai, rekuperatoriaus termometro parodymai pradėjo mažėti, ir po gero pusvalandžio darbo nukrito iki +20,6C. Šis pokytis labai netikėtas, kodėl taip įvyko – negaliu paaiškinti. Bet rezultatas vis dar blogas.

Pamatavau oro temperatūras ir kituose sistemos taškuose, rekuperatoriaus apylankoje:

Rezultatas netikėtas, vamzdyne su filtrų kasete oras pašyla keturiais laipsniais – nežinau kaip ir kodėl, vamzdynai izoliuoti 5cm vata ir folija…O gal čia jau ir įrenginyje yra kažkokie šilumos nuostoliai, ne tik vamzdyne, negali būti, kad max. 5m ilgio izoliuotame vamzdyje greitai (100% rekupo galios; debito neturiu kuo pamatuoti) tekantis oras pašiltų ~4C.

Oro temperatūra ištraukimo difūzoriuje – +27C. Tikėtinai teisinga, nes kitoje patalpoje maždaug 1.5m aukštyje kabantis gyvsidabrinis senukas irgi rodo apie +27C.

Kanalinis, patalpintas oro šalinimo angoje, išorinėje sienoje, rodė ~+25C. Prisiminus, kad iš patalpos ištraukiamas oras buvo virš +27C peršasi išvada, kad rekuperatoriuje TEBEVYKSTA ŠILUMOGRĄŽA, arba įrenginys nėra sandarus ir vyksta oro srautų maišymasis. Kitokių argumentų šių temperatūrų skirtumui paaiškinti nežinau.  Tikėtinesnė yra pirmoji versija, norisi tikėti gaminio kokybe, nors prisiminus užklijuotą lipnia juosta šilumokaitį ši versija neatrodo labai galima.

Gal po dviejų valandų sistemos testavimo, pasiektas geriausias rezultatas – į patalpas tiektas oras atvėso iki +20,2C, kai žemė tiekė vėsų ~+12C orą. Kol kas turime problemą, kurios sprendimas gali būti papildomos išorinės apylankos, su dideliu bent d160 skerspjūviu montavimas, nors tai sudėtinga atlikti dėl įrenginio konstrukcijos – oro padavimą tektų daryti per aptarnavimo duris, jose darant įvadą.

Tikiuosi pagalbos iš gamintojo, gal kažkas atlikta neteisingai, todėl iš anksto dėkingas už konstruktyvius komentarus.

Papildysiu šią temą paskutiniais rezultatais. Palikau sistemą dirbti nuolat, nustačiau ir paduodamo, ir ištraukiamo ventiliatoriaus galias po 50% ir palikau beveik penkioms paroms. ŽŠ dirbo tik viena atšaka. Eksperimento pabaigoje iš ŽŠ oras sušilo iki +14,2C, įrenginio valdiklis rodė tiekiamą orą į patalpas +20,6C. Manau per penkias paras sistema turėjo galutinai nusistovėti. Taigi, problema vis dar yra.

Tapetai

Tapetai – tai vienas iš sienų dekoravimo būdų. Santykinai tapetų name turime nedaug, bet tapetus pavyko rasti gražius ir kokybiškus. Čia turime padėkoti internetinei parduotuvei Wall paper direct už kokybiškus, gražius ir pigius tapetus – kai kurie tapetai daugiau nei du kartus pigesni nei Kauno parduotuvėse, o perkant didesnį kiekį gavome nemokamą atsiuntimą. Vienintelė bėda – pardavėjų puslapyje esantis tapetų kiekių skaičiavimo įrankis toli gražu ne tobulas ir patartume juo nesinaudoti, tapetų kiekį skaičiuoti patiems ar patikėti klijuotojui. Tapetus klijavo Oksana, jos darbu esame labai patenkinti. Klijavo labai lėtai, kartais tik po keletą juostų per dieną, bet kokybė – super. Visiems rekomenduojame. Rezultatai, siena prie lauko durų: Svetainės siena: Miegamasis: Vaikų kambario siena, su pasaulio architektūros šedevrais 🙂 :