Pagaliau mūsų namas gavo “plaučius“ 🙂
Rekuperatorius – tai vėdinimo įrenginys, grąžinantis šiluminę energiją, į pastatą tiekiamas šviežias lauko oras yra pašildomas šalinamo oro šiluma. Kodėl šiuolaikiniam namui reikalinga mechaninė ventiliavimo sistema:
- Tik RVS (rekuperacinė vėdinimo sistema) leidžia tiksliai kontroliuoti patalpų vėdinimą;
- Pastato šilumos nuostoliai dėl ventiliavimo pasyvaus namo šilumos balanse sudaro labai žymią dalį. Norėdami šiuos nuostolius minimizuoti mes naudojame RVS. Iš rekuperatoriaus tikimės ne mažiau 80proc energijos grąžinimo
- Pastatui esant sandariam (sandarumas yra viena iš pasyvumo sąlygų) RVS būtina užtikrinti tinkamą oro kokybę patalpose, kontroliuoti oro sudėtį(CO2 kiekį ore) ir drėgnumą.
Įrenginio montavimo darbus atliko Vladas ir Egidijus, jums jau žinomi iš “Gartraukio’ ir “Vėdinimo“ postų.
Mes išsirinkome Amalvos naują produktą:
Įrenginio techninės charakteristikos.
Rekuperatorių montavome techninėje patalpoje (katiline šios patalpos vadinti neapsiverčia liežuvis nes nei katilo, nei kamino neturime 🙂 ) nors pats įrenginys yra plokščias – jis gali būti sumontuotas virš pakabinamų lubų. Mes savojo neslėpėme, jo “pramoninis“ vaizdas mus tenkina – o ir parodyti jį bus žymiai lengviau, jau nekalbant apie aptarnavimą. Pirma mintis buvo jį tvirtinti lygiagrečiai nuolaidžiam stogui, bet apžiūrėjus kondensato surinkimo vonią tapo aišku, kad teks montuoti horizontaliai. Vaizdas techninėje patalpoje sudėtingas, vamzdžių daug, bet visi tilpo. Tai mūsų sistemos ypatumai: dviejų atšakų žemės šilumokaitis, gartraukio šalinimo ortakis, šilumokaičio apėjimo ortakis.
Pakabinus patį įrenginį palubėje, buvo patuostos angos sienose oro paėmimui ir šalinimui:
Šiaurinėje pastato sienoje buvo iškirsta šalinamo oro dėžė, į ją bus pajungtas ortakis, kuriuo atidirbęs oras iš rekuperatoriaus šalinamas lauk ir gartraukio ortakis, kuriuo vasaros režime (tuomet, kai patalpų nereikia šildyti recirkuliuotu oru) bus šalinamas oras.
Oro paėmimui pastato rytinėje sienoje (reikia išlaikyti pakankamą atstumą tarp paėmimo ir šalinimo) padaryta kita anga paėmimo dėžei:
Išorės vaizdas toks, paėmimo grotelės:
šalinimo grotelės:
Name po statybos ir apdailos darbų yra labai daug drėgmės. Štai kaip atrodo šalinimo grotos po keleto dienų rekuperatoriaus grumtynių su drėgme:
Esamas ortakynas, žemės šilumokaičio atšakos, paėmimo ir šalinimo dėžės buvo sujungtos ortakiais. Į šalinimo dėžę pajungtas gartraukis ir rekuperatoriaus išmetimas – du ortakiai kairėje, dešinėje – žemės šilumokaičio pajungimas su valdymo sklende. Vėliau ji gaus pavarą:
Žemės šilumokaičio trišakis – čia atšakos sujungtos į vieną ir per papildomą oro filtrą pajungtos į rekuperatoriaus oro paėmimo angą.
Kad apsaugoti oro filtrą, sumontuotą pačiame rekuperatoriuje, įrengėme papildomą filtro kasetę su dideliu kišeniniu filtru 287×287. Kaselė iš Amalvos, filtras – Ekofiltro:
Lanksčiais ortakiais rekuperatorius pajungtas prie ventiliacinės sistemos, šiais ortakiais tiekiamas oras į patalpas ir ištraukiamas šalinamas oras. Šių ortakių paskirtis yra izoliuoti vamzdyna nuo variklių garso ir vibracijos:
Laikinas kondensato rezervuaras 🙂 vėliau šį PET butelį pakeisime žarnele, pajungta į nuotekų sistemą:
Sklendė, sumontuota ant paėmimo iš lauko, ortakio. Jos paskirtis uždaryti paėmimą kai reikia naudoti žemės šilumokaitį ir atidaryti – kai ŽŠ nenaudotinas. Vėliau bus sumontuota elektro pavara, kuri darinė šią sklendę. Sklendė sumontuota kiek galima arčiau sienos – taip sumažinant šilumos nuostolius per ortakį:
Rekuperatoriaus “smegenys“ – valdiklis C4 plius:
V ir V pasyvus namas 
Butu idomu paziureti vedinimo sistemos projekta, aiskiau tada butu kur ir koks vamzdis nueina…
Ar naudosi “OVR“ funkcija? Jei taip, tai kaip ir kur?
Dar pamirsau pamineti, gal but verta buvo lauko grotas nudazyti pagal namo fasado spalva, ne taip mestusi i akis lauko grotos…
Sveikas,
Idėja verta dėmesio, bet greičiausiai ne bus įgyvendinta: nebeliko fasadinės spalvos, tingėsiu užsakinėti 🙂 dar viena priežastis – ir paėmimas, ir šalinimas ne pagrindiniame fasade, tegul sau blizga. O kad blizga irgi gerai – žmonės pastebės, klaus kam ir kodėl 🙂
Siaip reikia zinoti tik fasado RAL spalva ir nuvezti tas grotas i dazykla. Ten jas nudazytu milteliniu budu pagal Jusu duota spalvos koda, dazas tikrai gerai laikytu.
Na, bet jei norima, kad kiti atkreiptu demesi, tada zinoma, cinko spalva labai tinka 😉
Ačiū Raimundai už gerą idėją, teks apsvarstyti šeimos taryboj 🙂
Sveiki, kiek kainavo ši sistema (neskaičiuojant ŽŠ)? galvoju daryti paėmimą per užkastą vamzdį (1,5m gylyje, kokius 30-40m po žeme) kokia jūsų nuomonė?
Sveikas Mantai,
Užkastas vamzdis yra vienas iš ŽŠ tipų, tik nerašote kas tuo vamzdžiu cirkuliuos, oras ar glikolis. Abu variantai turi savų pliusų ir minusų, bet svarbiausia yra gylis – 1.5m yra neblogai, bet 2-2.5m būtų žymiai geriau. Deja, bet neturiu tokių įrenginių projektavimo metodikos tai sunku komentuoti reikiamą sistemos ilgį, bet yra patartina sistemą daryti dviejų šakų, vienai šakai veikiant antroji ilsisi(regeneruojasi, atgauna grunto temperatūrą) po 4-6val keičiasi vietomis. Ilgai ir nepertraukiant naudojant ŽŠ jo efektyvumas sumažėja dėl grunto temperatūros – gruntas paprasčiausiai atšąla.
Sveiki, Jusu nuomone, kokio dydzio turetu buti patalpa visiems butiniems irengimams (boileris, rekuperatorius ir pan.) sutalpinti?
Sveiki Mindaugaui,
Rekuperatorius ko gero yra mažiausia problema, jis montuojamas palubėje, grindų vietos neužims. Mūsų techninė patalpa yra ~12m2, čia viskas puikiai tilps ne tik boileris, šilumos punktas, rekuperatorius bet ir skalbyklė su džiovykle ir dar šiek tiek sandėliukui liks.
Xm, keista, bet mano postu, kazkodel nepaviesino 😦
Sveikas Raimundai,
Paties postai pastebėti ir labai laukiami, jau paviešinti, tik nebuvo laiko į juos deramai atsakyti. Todėl atsiprašau.
Sveiki,
O žemės šilumokaičio kartais ir nenaudosite? Čia kokiais tikslais gali jis būti nenaudotinu?
Sveiki Gediminai,
Taip, yra sąlygų, kai žemės šilumokaitis dirba “prieš plauką“. Pavasarį staiga atšilus: tarkime šiandien yra -5C, šilumokaitis orą pašildo iki +5C, rekuperatorius tuo labai džiaugiasi. Rytoj pasikeičia oras ir įdienojus turime +10C lauke, kadangi skalda po vakarykščio darbo vis dar šaltoka, rekuperatorius imdamas laiko +10C atiduos tik +6…+8C – užuot šildęs jis orą vėsins. Tuomet, kol lauko oras yra šiltesnis, mes paėmimą jungiame tiesiogai, iš lauko. Neabejoju, vakare vėl atšals ir naktį vėl reikės naudoti ŽŠ. Analogiška situacija galima rudenį staiga atšalus – ŽŠ vietoj vėsinimo ims šildyti.
man irgi kiek kliuvo šita vieta. manau ji nėra išbaigta. o kaip tu žinosi kokia grunto temperatūra ir nejaugi tu bėgiosi kiekvieną kartą sklendę uždaryti? manau čia reikėjo dėti sklendę su elektrine pavara, dėti daviklį žemėje ir daviklį lauke ir pagal jų pateikiamus duomenis kažkokiu būdu suprogramuoti sklendę užsidarinėti. lyg minėjai, kad galvoji daryti protingo namo sistemą, tai galbūt ji galėtų ir suvaldyti šį procesą.
Sveikas Simonai,
Pats užbėgi įvykiams už akių 🙂 nebegalėsiu nustebinti savų skaitytojų 🙂 Sklendės jau stovi, pavaros (beje, jau turiu 3vnt ventiliacijoje kitur) bus sumontuotos. Elsis po truputi dirba diegdami protingo namo sistemą (kol kas tik kambarių termostatai sumontuoti ir patikrinti) kuri valdys ŽŠ darbą, kaitalios šakas, reikiamu momentu paleis per apylanką.
nuosirdziai atsiprasau
🙂 kitam niekad neatleisčiau…
Labas,.
Labai džiaugiuosi dėl jūsų ŽŠ, net nustebino tokie rezultatai,tai turiu vilties kad ir mano paklotas “patobulintas “ŽŠ kažkiek veiks ,bet ta sužinosiu tik kitą žiemą.
Sveiki Mindaugai,
Taip, kai pamačiau +10C iš skaldos labai nustebau, nežinau kaip tai įmanoma 🙂 Na bet yra kaip yra, ypač kai yra geriau nei tikėtasi.
Nepamirškite pasidalinti savo ŽŠ veikimo rezultatais, kas tie metai – mes visi labai lauksime!
Matyt ŽŠ veikia kaip geoterminis temperatūrų reguliatorius, žemės gilumoje panašiai +10 temperatūra laikosi 🙂 Įdomu kaip greitai atšala skalda kai per ją filtruojamas į rekuperatorių paduodamas oras?
Sveiki Gediminai,
Kaip greitai atšąla skalda priklauso nuo skaldos kiekio, jos gylio (kaip giliai ji yra) nuo oro debito (kiek m3/h prakošia skaldą) ir be abejo lauko, t.y. oro temperatūros. Ruošiuosi tam skirti puslapiuką, yra pasikaupę truputis duomenų – kol kas viskas buvo liuks, žemiausia pastebėta temperatūra buvo +3.3C prie ~300m3/h. Jei pats ŽŠ yra tinkamo dydžio ir kokybiškai įrengtas – jokie šalčiai nebaisūs, maniškis atlaikė berods -25C lauke nekrisdamas žemiau +3.
labas, Viliau, pradejau ir as su tais lenkais bendrauti. Su vienu geru specu pasikalbejes nusprendziau, kad tavo pasirinktas zemes silumokaitis yra labai idomus ir kogero pasiteisinantis variantas. bandziau skaiciuoti kaina, kas gautusi vedziojant kanalizacijos vamzdziais, tai jei 200 diametro tai apie 5000 jei 250 tai 10000 lituku, o efektas kelia abejoniu del didelio oro greicio tuose vamzdziuose ir silumos is grunto pasisavinimo. ar nebandei tu skaiciuoti, kiek tau atsistojo tas silumokaitis? ar bent gal pameni kiek m3 skaldos suberei i duobe ir kiek metru vamzdyno bei kokio teko pakloti? idomu tokio silumokaicio irengimo kaina. ar taves lenkai irgi klausinejo del vedininimo agregato galingumo ir laikotarpio kuriuo turetu dirbti irenginys? jie sakosi pagal tai parinks man reikalinga silumokaicio dydi ir pan.
Sveikas Simonai,
Ot sutapimas – šiandien pro Myslowice pravažiuodams pagalvojau apie juos…:)
Nenorėčiau sau kelti kainos, bet su manim jie nesiterliojo – duokš PLN, va tavo tipinis projektas. Bus klausimų – skambink, bet dabar jie žymiai labiau stengiasi, man tik teko krūvą autorinių teisių apsaugos dokumentų pasirašyt, bet dabar, kai aš jiems padariau ne mažai reklamos ir daviau ne vieną klientą jie pradejo rimtai žiūrėti į lietuvius ir jų norus. Šiaip tai labai norėčiau sužinoti ŽŠ projektavimo metodiką – tai įlietų labai daug aiškumo kur ir ką daryti, nes dabar gavau tik principą ir apytikslius matmenis (nuo…iki) kuriuos pritaikiau savo atvejui, t.y. ilgis ir plotis – pagal garažo kontūrus, gylis – kiek leido drenažas. Bet kol kas savo tvariniu esu ptenkintas.
Vienas iš mano oponentų, turįs gilų įsitikinimą mano ŽŠ bevertiškumu, priėjo kritiškos išvados, kad mano ŽŠ turėjo kainuoti ~8000. Čia labai drąsiai skaičiuojant, jei tiksliau – manau bus truputi mažiau.
Pats nesunkiai susiskaičiuosi savą sąmatą gavęs bent tipinį projektą. Jei nuspręsi rizikuoti, galėsiu padėti – tuose kraštuose būnu gana dažnai, jei nepabrango – suma beveik simbolinė, manau verta.
Sekantį ŽŠ darydamas galvočiau kaip jį padaryti gilesnį.
Sakai Lietuvos specai pradėjo vertinti ŽŠ? Norėčiau keletam specų į akis pažvelgt – jų pastangomis tėvų namas liko be ŽŠ – vyrai puikiai skaičiukais žongliravo ir pirštu smilkinį sukiojo…
visokiu zmoniu siam sviete yra, tame tarpe visokiu specu. yra vedintoju kurie netiki ZS, yra architektu kurie netiki PN. blogus konsultantus pasirinkote ir tiek.
del ZS as jau apsisprendziau, dabar tik laukiu saskaitos is lenku, nezinau ar jie cia man internetu sugebes parduoti, jei ka kreipsiuos 😉
Gerai, kad asmeniškai konsultantais nesirinkau, turėjau savo tvirtą nuomonę, galėjau diskutuoti – laiko pritrūko, tipo vėluoja…bet įkišo trigrašį ne laiku ir ne vietoj. Dabar patys greičiausiai trimituoja kaip ŽŠ yra gėris…
Teoriškai pervesi zlotus, o jie paštu išsiųs brėžinius. Iš jų pusės būtų šaunu visą beletristiką išversti į lietuvių kalbą, nes ne vieną projektą yra pardavę į LT, ypač puslapį apie biologinius tyrimus. Na jei bus tau bėda – kitą savaitę tikrai būsiu Silezijoj.
Sveiki, gal galetumete apibendrinti is ko susideda jusu namo sildymo sistema? Aciu
Sveiki Mindaugai,
Kol kas – ji nebaigta, tik grindinis išvedžiotas (matėte pamatų plokštės nuotraukas?) ir sumontuoti aukštų kolektoriai. Ne už ilgo tikiuosi tam bus skirtas atskiras puslapis – būtent šilumos punktui.
Sveiki, o oro salinimo groteles pas jus kurioje puseje (pagal saule)?
Atleiskit, aptikau info, kad rytineje 🙂
Rytinėje – paėmimo, čia tam atvejui, kai oras lauke yra šiltesnis arba šaltesnis nei žemės šilumokaityje – bus tokių dienų pavasarį, kai staiga atšyla ir rudenį, kai staiga atšąla. Šalinimas yra šiaurinėje sienoje.
Sveiki.
Noriu pasiteirauti ar su pasirinktu vedinimo irenginiu pasiekiate projektinius oro kiekius patalpose (jei neklystu pagal jusu projekta bus +-430m3/h)?
Klausimo esme tame, kad paskaicius lenkiskus aprasymus radau jog jusu zemes silumokaicio pasipriesinimas gali siekti 100-120Pa. Is profesines puses idomu ar sis rekuperatorius susitvarkys su tokiu pasipriesinimu.
Kitas klausimas del patalpu vesinimo. As manau jog jus tikrai neatvesinsite patalpu taip kaip su buitiniu kondicionieriumi, jus tiesiog i patalpas paduosite gal 1-2oC zemesne temparatura nei lauke, neprisipusite karsto oro i vidu. Teoriskai tai nera vadinama patalpos oro vesinimu. Zinoma jums labai pades pastato sandarumas ir sienu bei stogo izoliacija. Bet atejus karstai vasarai bus idomu isgirsti apie realias oro temperaturas.
Siulau apsvarstyti ir placiai naudojama naktinio vesinimo funkcija. Bet turbut jau velu apie tai sneket, nes turbut nera oro apvedinimo rekuperatoriuje (ar as klystu?). Tai jusu norimam vesinimui vis trukdys plokstelinis rekuperatorius.
Mano nuomone nakciai tai jums reiktu ora imti pro sienines groteles tiesiai is lauko, nes oras bus atveses pakankamai, tuo paciu jus nenaudosit ir leisit atsalti (pailseti :)) savo zemes kolektoriui, kuri pilnai galesit isnaudoti per pati saules pika.
Sveiki Giedriau,
Malonu, kai sulaukiu profesionalo dėmesio ir komentarų. Taigi, iš eilės:
430m3/h??? iš kur ištraukėte tokį debitą? Vėdinimo kiekį parenku šitaip, trys sąlygos:
1. Minimalus pasikeitimas per valandą 0,3karto: 160m2 x 2,6 x 0,3 ~ 125m3/h
2. Minimaliai 30m3/h gyventojui, 5 x 30m3/h ~ 150m3/h
3. Minimaliai 40m3/h iš kiekvieno san.mazgo + 60m3/h iš virtuvės: 3 x 40 + 1 x 60 ~ 180m3
Taigi, minimalus vėdinimo poreikis yra didžiausias iš šių trijų sąlygų, 180m3/h. Todėl galvoju laikyti apie 200m3/h, su tokiu kiekiu tikiuosi mūsų įrenginys susitvarkys.Beje, kaip pamatuoti ŽŠ pasipriešinimą/pneumo nuostolius?
Dėl 1-2 laipsnio vėsesnio oro, paduodamo iš ŽŠ esate neteisus. Kiek teko domėtis (tos pačios PL puslapiuose; beje- labai naudinga info yra pateikę Olsztyn’o universiteto mokslininkai, pagooglinkit, neturiu nuorodos po ranka, pastatė du eksperimentinius ŽŠ ir atliko jų monitoringą. Juk mūsų klimatas beveik nesiskiria nuo Olsztyno) vasarą net per didžiausius karščius ŽŠ atiduoda +16…+18C orą. Taip, sandarumas ir šiluminė varža prisidės prie mažo vėsinimo poreikio, taip pat ir langų šešėliavimas – jei viskas pavyks turėsime tik atspindėtą spinduliuotę per langus, todėl prognozuoju vėsinimo poreikį ne didesnį nei 1,2-1,5kW. Tikiuosi, beveik esu 100proc. įsitikinęs, kad ŽŠ tai visiškai ne problema. Temperatūras būtinai pateiksiu, iki tol jau gal bus sumontuota monitoringo sistema.
Naktinis vėsinimas yra puiki priemonė, greičiausiai bus naudojama net mums nežinant, ir rekuperatorius, ir ŽŠ turi automatines apylankas (By pass). Jei oras lauke atvės labiau nei skalda – automatiškai paėmimas bus perjungtas į lauko groteles, taip, teisingai, ŽŠ tuo metu vės(regeneruosis).
Oro kieki (430m3/h) tai susumavau is koleges atlikto jusu namo vedinimo projekto. Pagal LT normas min oro kiekis zmogui yra 14,4m3/h, oro kaita 0,5k/h, is wc 36m3/h, is vonios 54m3/h. Bet cia ne esme, uzteks to oro jums- neuzdusit :).
Pamatuoti pasipriesinima manau imanoma, vedinimo sistemu paleidejai/matuotojai tikrai ismatuotu su turima iranga.
Su jusu 200m3/h grubiai paskaiciavus inesite tik 0,8kw salcio (kai lauke +30o, i patalpas +18o). Tai galit siektiek ir pritrukti :). Kitas dalykas ar tikrai visus 2 ar 3 vasaros menesius “istemps“ akmenukai zemeje? Nes turbut zinot, kad sildymo silumos siurblio zemes pavirsiaus kolektorius ar grezinys “nuvargsta“ per sildymo sezona. Kuri butina atgaivinti per siltaji sezona. Bet cia teorija, palauksim ir paziuresim kaip jusu name viskas bus praktiskai. Daug visokiu variantu (oro paemimo, ismetimo) prisidarete- tai ekperimentams turite daug laisves.
Jūsų kolegė jau labai ilgą laiką projektuoja vėdinimą, todėl nenuostabu, kad projektas neprasilenkia su galiojančiu STR…nors buvau minėjęs apie oro kiekius. Manau iš didesnės sistemos mažesnis debitas bėdos nebus, tik dar tyliau veiks. Nepamirškime, kad 200m3/h nėra konstanta, esant nestandartinėms situacijoms šis debitas privalės kisti, dažniausiai didėjimo kryptimi ir sistemos atsarga yra labai naudinga. Beje, vėdinimo debitas aktualus dviem požiūriais – šilumos nuostolių ir ventiliatorių elektros sąnaudų. Todėl vasarą, reikalui esant, vėdinimas gali būti žymiai intersyvesnis ir su 300m3 atsinešti 1,2kW ar dar daugiau. Pagyvensim – pamatysim. Įrenginėtas su didele galios atsarga (lyginant su projekto rekomendacijomis) todėl viskas bus gerai 🙂
Kol kas didelio ŽŠ “nuvargimo“ nepastebiu. Aišku įspūdingieji +10C paleidimo momentu(lauke tuo metu krito iki -20C naktį) nebegrįžta, bet vis dar gaunu +5,5…+6,5C prie 30proc. rekupo debito – nesiimu spręsti kiek realių kūbų dėl pneumo nuostolių gaunu į patalpas.
Pirmas keistas dalykas – labai skiriasi temperatūra tarp ŽŠ šakų, aišku pusiau jis dalintas beveik iš akies (+/-20cm pločio) bet šiaurinė atšaka visada 1,5…2C vėsesnė nei pietinė, aišku čia pietūs/šiaurė jokios įtakos neturi.
Kad tos laisvės – ne prūdai, tiesiog kitaip negalima, dėl galimybės lauko temperatūrai staigiai ir ženkliai kisti, reikėjo numatyti oro paėmimą iš lauko. Galutines išvadas galėsime daryti tik po pilno ŽŠ darbo ciklo – metų, kai vasarą užkais o žiemą peršals.
Sveiki,Viliau. sakykit,o senesniuose komentaruose nebesilankote? pvz. skyriuje apie boileri? jeigu galite atrasykite man i el.pasta.pats tik pradedu statytis nama,kuri noriu kuo arciau pritraukt prie pasyvaus :)reiktu truputi Jusu pagalbos su patarimais.buciau labai dekingas.
Sveiki Žydrūnai,
Jūsų postas buvo “aprobuotas“ (dabar jį mato visi besilankantieji) bet liko neatsakytas – mano darbalaukyje nuolat šviečia riebus ženklas, todėl nebijokite, jūs nepamirštas. Kaip tik Vaidotas toliau dirba su kolektoriais ir boileriu, todėl turėsiu galimybę gauti instituto kontaktus ir jei bus leista – paskelbsiu viešai, jei ne – brūkštelsiu jums email’ą. Truputi kantrybės, manau kitą savaitę bus rezultatas.
Man senesniuose komentaruose lankytis padeda moderatoriaus darbalaukis – visų postų ir puslapių komentarus matau viename ekrane, kaip ir jų stovį(paskelbtas, atsakytas, etc) todėl padėtis kontroliuojama.
Sveiki,didelis aciu,kad atrasete:) jau pamaniau,kad pasirodziau akiplesa su savo prasymu:) turbut butu patogiausia mums truputi pabendraut el.pastu,mat gyvenu ne lietuvoje,o klausymu turiu milijona.seku visus forumus kas susije su PN. Na,o Jusu namas ir pats blogas,tai kaip biblija man:D tikiuos tikintieji neisizeis,cia geraja prasme:)
Gyvenate ne Lietuvoje – aš irgi 🙂 beveik išsikrausčiau 🙂 tokie mano darbai, nežinai, kur nublokš…todėl negaliu pažadėti, kad rasiu laiko atsakyti į visus jūsų mailus, bandykite rašyti čia, gal kas man padės su komentarais, arba rinkitės specializuotas temas forumuose – ten daugiau žinovų su laisvu laiku.
Instituto kontaktai nepamiršti, bet tik kai grįšiu namo. Sėkmės!
Pazadu Jusu neuzkrauti savo savo mailais:) skaitau visus forumus ir renkuosi info,bet ka radau pas Jus forumuose to nera.taigi trumpai apie esama dabartine padeti:) namukas statomas salia klaipedos.pamatai jau yra,tad siais metais noriu pasistatyt dezute,susidet langus ir duris ir tuom baigti(i banka nesikreipiau,tad bandau suktis su esamom lesom:)).su langais man viskas aisku,jau zinau kokius turesiu,bet lauko durys….:)tai va ir kreipiuos i Jus Viliau,ar butu galima gaut brezinius tu lauko duru kurias gaminotes arba bent jau aprasyma;1) iskokiu medziagu gaminti,2)pats sumustinis ir 3) i ka YPAC reiktu atkreipti demesi gaminant sias duris pasyviam namui?mat turiu galimybe jas pasigamint klaipedoje ir truputi pigiau(jei negalite viesai,tai gal mailu).
antras aktualus klausymas siais metais, tai silumos vamzdis.patarkite prasau,1)kokio ilgio pakaktu 150 kv.m namui? 2)koki vamzdi naudoti ir kokio diametro? jei teisingai suprantu,jis klojamas gyvatuku,ar taip?3)koks atstumas turi but tarp paciu vamzdziu zemeje?va kiek suvariau klausymu:D busiu dekingas visiems ,kurie atsilieps su komentarais bei patarimais.
Sveiki Žydrūnai,
Durys: kaip ir bet kuriai kitai atitvarai svarbiausia du dalykai: sandarumas ir šiluminė varža. Sandarumas pasiekiamas kokybiškai ir tiksliai gaminant, naudojant gumines tarpines. Varžai labiausiai tinka PIR plokštė dėl savo labai geros lambdos(medžiagos šiluminis laidumas) – su santykinai nedideliu storiu gauname didelę varžą. Brėžinių aš neturiu – aš daviau idėją, nurodžiau PIR ir iš kur jos gauti, o duris patys projektavo gamintojai. Jei turi kas gamina tau Klaipėdoj – jie puikiai susitvarkys.
“Šilumos vamzdis“ – pirma asociacija ar tai šiluminės trasos įvadas? 🙂 Tikriausiai kalbi apie žemės šilumokaitį, tik nežinau kurį tipą. Vamzdžiu gali cirkuliuoti glikolis arba tiesiogiai oras. Bet abiem atvejais konkrečiai tau padėti negaliu, pats matei koks mano ŽŠ. Esmė kuo daugiau-tuo geriau, tik aišku visur yra racionalumas ir sveikas protas. Deja, bet ŽŠ projektavimo metodikos nežinau, tiksliai patarti negaliu.
Sveiki Viliau
Durys: paklausiu kitaip ir turbut bus mums aiskiau. pacios durys gaminamos sarvuotu duru principu,tik pats1) karkasas buvo pagamintas is medzio? kokio? viduje PIR,cia viskas aisku.2)kokios buvo dedos lauko ir vidaus plokstes? 3)tarpine duru perimetru buvo dedama dviguba?4) duru stakta irgi medine ar metalo?(kaip issprestas apsiltinimo klausymas,kad isvengt salcio tiltu) ir 5) pacios spynos kaip irengtos,kiaurai duris ar kitokiu budu?
Del to “silimos vamzdzio“ tai pavarariau as cia,net paciam juokas ima:D na,beesmsusupratos
1. Medžio – greičiausiai spyglio, tiksliai nežinau.
2. “Jūrinė“ arba MDF atspari drėgmei – tiksliai neprisimenu net ir nesigilinau.
3. Taip, dviguba.
4. Stakta medinė – metalas tai idealus šalčio tiltas.
5. Spyna ne visiškai kiaurai – išorės šerdelė ne vienoje tiesėje su vidine.
p.s. pamirsau paklaust bene pagrindinio klausymo,kokio storio gavosi durys?ir kokio storio buvo dedamas PIR?
PIR naudota 100mm, plius dvi plokštės – viso apie 120mm durų pločio.
dėl durų tai aš nekomentuosiu, bet kalbant apie žemės šilumokaitį tai Vilius ne vamzdį tiesė, o rado labai gerą lenkų projektą. aš pats šendien gavau siuntą iš jų su projektu, dabar bandau iš lenkų kalbos išsišifruoti viską. žodžiu su vamzdžiais nepatariu prasidėti, nes jų reikia labai nemažai, visų pirma reikia dėti 2kanalus, kad galima būtų naudoti pakaitom ir leisti kitam pailsėti (regeneruoti), dėti reikėtų ne gyvatuku, o tiesiai, arba jei dėsi gyvatuku, reikia skaičiuotis pas specus oro pasipriešinimą, ar pajėgs rekuperatoriaus ventiliatorius ištraukti orą, ar nereikės dėti papildomo. dar reikia paskaičiuoti diametrus: žinome, keik oro turi pasikeisti name per valandą, taigi galime suskaičiuoti, koks oro kiekis m3 turi pritekėti per tuos vamzdžius, tuomet vamzdžio diametrą padauginę iš ilgio gausime oro tūrį kuris tame vamzdyje yra ir lengvai galėsim primesti, kokiu greičiu oras tekės per jį. kai tai suskaičiuosi kaip ir aš, suprasi, kad nerealu tokiu būdu pakankamai prišildyti orą, o įrengimo kaina yra pakankamai nemaža. dar jei darysi tokią sistemą, man rekomendavo įleisti kvarcinę lempą, kad bent truputį primušti vamzdžiuose susidarančias bakterijas ir tam kanalui naudoti plonasienius vamzdynus.
draugiškai patariu kreiptis į lenkus ir nusipirkti iš jų projektą kuris tekainuoja apie 300lt ir įsirengti panašu neblogą sistemą. principas paprastas: duobė pripilta stambios frakcijos skaldos vienam gale ileidžiam orą, kitam gale ištraukiam. oras eidamas per begalę tarp skaldos susidariusių tarpų labai gerai sušyla ir maksimaliai perima žemės temperatūrą.
“Bent truputi primušti“ – gerai išsireikšta! 🙂 Tam reikalui ne lempą naudojama, bet specialūs vamzdžiai Awaduct. Nepigūs, bet su didesniu šilumos laidumu nei įprasti mums nuotekų PVC.Šiaip turi veikti ir vamzdinis, bet kaip minėjau velniai žino kaip jį teisingai suprojektuoti. Pasaulyje yra ne vienas. Bet skalda atrodo daug efektyviau vien dėl tūrio.
Sveikinu įgijus projektą. Kai versies (na Vilniuje tikrai vertėjų netrūksta 🙂 ) labai atkreipk dėmesį į “geotekstilė“ skirtingus atitikmenis lenkų kalboje, tai “geotkanina“ ir “geowloknina“, čia aš manau “pasikabinau“ 😦
Pamąstyk apie ŽŠ dirbtinį pašildymą naudojant nuotekas – gal pavyks nuotekas pravesti po ŽŠ, tarkim 5cm žemiau ir taip truputi atgauti šilumos iš nuotekų? Man reikėjo daryti nemažą kilpą, tai atsisakiau.
gerai būtų tave pagauti kada ir pasikonsultuoti. tu jau darei, ir lenkus kaip suprantu supranti… kanalizacijos aš nepakišiu, greičiausiai, be to turiu kitų bėdų, pas mane gruntiniai vandenys labai aukštai, reikės sugalvoti kaip su jais susidoroti.
Turi mano kontaktus, jei nori į svečius – labai laukiu. Rasime tikrai apie ką paplepėti 🙂
Turiu pasiulyma Jums, Simonai. kai isversite projekta i lietuviu kalba atsiuskite man. apmokesiu puse projekto, uz kuri sumokejote, vertes.ka manote? b.zydrunas@gmail.com
kad gal taip nelabai grazu, Zydrunai. projektas kainuoja tik 300lt, tai ar verta juos nusukineti nuo kuribingu zmoniu, kurie sugalvojo kaip mums sutaupyti energijos? as siulau taip, jus nusipirkite projekta is lenku ir as jums nemokamai duosiu vertima. vertimas kainuoja tiek, kiek ir projektas, taigi gausis taspats 🙂
Sveiki,Simonai
sutinku su Jumis-negrazu:) tada,atsiuskite prasau adresa ir visa pirkimo procedura.itariu,kad viskas lenkiskai,tada man viskas,nes as lenkiskai ni bu,ni me:)man idomu,kiek brangiai bus irengt sia sistema,jei pigiau uz ZS tada as uz.na palauksiu Jusu komentaru.gal Jus abu su Viliumi ir pirkot is tu paciu zmoniu?
tai, kad as irgi lenkiskai visiskai nesneku. angliskai laisvai galima susisneketi. Witold Piecha [w.piecha@eis.pl] adresu parasai, kad nori pirkti GWC projekta. statybos adresa, statytoja, adresa korespondencijai, paprasai kainos ir saskaitos pavedimui padaryti. kai gauni laiska, pervedi pinigus ir parases jiem apie padaryta pavedima lauki laisko. man uzteks, kad pirma lapa atsiustum, kuriame bus parasyta, kad projektas tau skirtas. tai as tau savo ruoztu permesiu vertima. vertima tureciau kita savaite jau gauti.
sekmes
si sistema irgi yra ZS. tik jos veikimo principas yra efektyvesnis nei vamzdines. vamzdine as skaiciavausi sau, 2 trasas po 60m man gavosi apie 10000-8000lt ir tai buvo skaiciuota su pigiu lauko kanalizacijos vamzdziu. lenkiskas ZS vamzdzio turi maziau, dar tiksliai nesuskaiciavau, bet kaina turetu buti iki 5000lt.
Tam forumo poste, kurio linką siunčiau, vamzdžio ilgis vertinamas kaip 35-45proc nuo pastato grindų ploto, taigi imant vidurkį mano atveju reikėtų vamzdžio 160m2 x 0,4 ~ 64m, čia ne standartinio storasienio nuotekų PVC bet plonasienio laidesnio šilumai. O apžvelgdamas žvyrinį/skaldos ŽŠ Adam pastebi, kad šilumokaitis su beveik nuliniu oro pasipriešinimu ko 64m vamzdžio atveju nepavyktų išvengti, tektu tiesiu vamzdžiu pusę gyvenvietės apraizgyti, šnorkelis atsidurtų pas trečią kaimyną :).
Simonai, kaip spręsi šnorkelio (paėmimo alsuoklio) klausimą? Blin reikia susirasti padorų meistriuką, dirbantį su nerūdijančiu plienu, kad pagamintų estetišką daiktą – man labai imponuoja poliruotas nerūdijantis plienas. Yra kas gamina šnorkelius prie Gdansko, bet ta vieta retai man būna pakeliui. Ką dabar turiu tai gėda rodyti – pagamino “už ačiū“. Atmesiu tau Gdansko pvz, įdomi tavo nuomonė – kaip specialisto-esteto. Awaduct’o šnorkeliai gražūs, bet ir kainos nuo 1500.
Kas yra šnorkelis
Šnorkelių kainoraštis 1.
Gdansko šnorkeliai, kainos
Paprastas šnorkelis
Šnorkeliai 2, žr. 73psl
Beieškant šnorkelių, užbridau ant vamzdinio ŽŠ projekto. Skaičiavimai ne iš prastųjų, patiems, su statyba/fizika nesusijusiems kaži ar pavyks, bet metodika duota – reiškia galima bandyti
Šnokeris tai yra alsuoklio kaminėlis kaip suprantu. yra graziu, tik nezinau ko tu sieki, tiesiog stulpelio vidury kiemo? as tokiems niekalams megstu suteikti papildoma funkcija, pvz padaryti is jo lauko sviestuva, ar stulpa vijokliams, ar suoliuka.
suskaiciavau GWC irengimo kaina pagal pateiktus lenku kiekius. tai gaunasi apie 6500lt bet cia skaiciuojant galinga 700m3/val rekupui. jei skaiciuosi 400m3/val rekupui, tuomet gausis apie 5500lt. cia kaina skaiciuota su praplovimo sprinkleriais kurie yra tik rekomendaciniai (nebutini).
Truputi išgąsdino tavo vėdinimo kūbai. Nepamenu mintinai tavo plotų/tūrių, bet pagal šią metodiką tavo standartinis kasdienis debitas netūrėtų viršyti 200m3/h. Todėl 400m3/h rekupas kur kas tinkamiau atrodo nei 700m3/h, bet statant ŽŠ rekomenduoju nepagailėti tų ekstra 1000Lt ir pasidaryti šiokią tokią atsargą.
Sprinkleriai labiau ne praplovimui, bet sauso žieminio oro drėkinimui, aš nedėjau – sakiau drėkinsiu orą patalpoje, nors gal reikėjo – paprasčiau kraną kartą savaitei atsukt ir mostelt vandens į skaldą.
Kodėl vidury kiemo? Juk ne vamzdinį tiesi…mano šnorkelis stovi gal 20cm nuo sienos, nuogrindoje, nemačiau jokio reikalo jį išvesti kur nors toliau, jokios naudos iš to.
Stulpas vijokliams -tokiu atveju tau reikia kuo pigesnio bet aukšto – vistiek tu jį pamatysi tik žiemą ir ne pačiame patraukliausiame stovyje.
Suoliukas – skersvėjai šiokie tokie bus… netrūktels ciongas? 🙂
Šviestuvas – va čia gera mintis. Tik tokiu atveju reiks gaminti pagal individualų užsakymą, nepamiršk prasitempti laido.
Jei vis dėl to nuspręsi rinktis standartinį, tipinį – peržvelk galimus variantus Lenkijoje (praeitam mano komentare), jei rasi vertą dėmesio – galėtume kooperuotis. Arba reik ieškoti padoraus šaltkalvio, dirbančio su nieržaveike, gaminti Lietuvoje.
vertima galesiu altruistiskai visiems duoti, kas nusipirks projekta 🙂
🙂 Ir tu “pod strachom smiertnoj kazni“ prisiekei gerbti autorines teises? 🙂 Šaunuolis!
Sveiki, AWADUKT Thermo, ši sistema paprastesnė ir patikimesnė atrodo! Viliau, o jums grindinis šildymas bus reikalingas? ar poreikius patenkinsite ŽŠ?
Sveiki Mindaugai,
Paprastumas – labai abejotinas, awaduct’ui gausite išsikasti bent 40m tranšėją, vamzdžius susikloti griežtai su nuolydžiu į pastato pusę, įsirengti kondensato šalinimo sistemą…vamzdžiai specialūs iš Rehau – naudosite pigius PVC efektas bus prastesnis. Gerai kad rašote tik “atrodo“ nes realiai taip nėra.
ŽŠ prisideda prie namo šildymo, bet labai minimaliai. Juk neįmanoma pastato sušildyti iki komfortiškos +20C temperatūros paduodant į jį +6C ora? ŽŠ yra kita paskirtis nei pastato šildymas, išdėsčiau papunkčiui ŽŠ poste. Todėl grindinis šildymas bus reikalingas, nes tai vienintelė aktyvi šildymo sistema mūsų name.
Aciu Viliui ir Simonui uz patarimus ir naudinga info:)
Viliau, gal neįdėmiai skaičiau, bet kodėl 80 % efektyvumo rekupas? Kodėl ne 70 arba 90%?
80 yra tik optimistinė prognozė. Realų COP/NVK skaičiuosime pagal temperatūrų skirtumus kai pradėsime šildyti, tuomet bus ne teorinis bet praktiškas pagal realius parametrus gautas COP/NVK. Gamintojas deklaruoja “iki 92%“ tai matyt reiškia 91,5% 🙂
Prikaišiosit visur termoporų ir žiūrėsit faktinę temperatūra? Pagarba, pats aš labai mėgstu tokius eksperimentus, sakiau panašų darysiu šildymui (namas mano aktyvus).
Man labiau rūpi kodėl rinkotės šitą gamintoją? Juk yra ir didesnius skaičius deklaruojančių.
O su tais “iki xx%“ tai suprantama. Tie 92 % prie 0,72 Pa pasipriešininmų, kai lauke +16, o į vidų tiekiam 20 ‘C, bei su 10 % nominalios galios.
Mano mašinoj ant ciberflato irgi daugiau nei 200 užrašyta, bet… 😉
Kodėl Amalva – manau jie yra Lietuvos gamintojų lyderiai, labiausiai pažengę…bet esmė ne gamintojuje, bet gaminyje. Gavom tai ko norėjom: kryžminis priešpriešinių srautų šilumokaitis, EC varikliai, lankstus (1% žingsniu intervale nuo 20% iki 100%) galios valdymas, geras programuojamas valdiklis.
Taip, termoporos ir nesudėtingas algoritmas realiai parodys įrenginio efektyvumą.
O jūs pabandykite esant tinkamoms sąlygoms paspausti “iki dugno“, ką gali žinoti, gal būsite maloniai nustebintas? 🙂 Nors ar to reikia, nors kartą gyvenime? Perteklinė skalė – ne tik spidometruose, gal tik metru visada išnaudojame skalę pilnai, bet kiti matavimo prietaisai turi skalės “atsargą“.
Viliau, jei tik įsitikinimai leidžia, prašyčiau kiek familiariau, pvz. “tu“. Aš čia tik vienas prieš monitorių.
Man labai įdomus tas eksperimentas. Visgi, kad būtų pilnavertis, reiktų dar ir oro kiekį (tūrį) matuoti. Namas aišku sandarus, bet vistiek ne lėktuvo kabina?
Aš sau kito gamintojo prietaisą nusižiūrėjau, ten deklaruojami efektyvumai didesni. Lyg ir susidarė įspūdis, kad statybų biudžetą neblogai esate susidėlioję tad jei jis ir deficintinis, tai labai menkai. Todėl ir smalsu pasidarė, kodėl vėdinimo įrengimas būtent šitas. 😉
man vienas labai geras specas išdavė, kad deklaruojamas naudingumas nieko neduoda, o natūroje visi jie duoda vienoda efektą. buvau nusižiūrėjęs PAULMANN rekupa, bet mane nuoširdžiai lengvai įtikino, kad galima gauti tą patį efektą sumokėjus perpus mažiau ir rekomendavo AMALVOS. geriau nusipirkti galingesnį nei reikia pagal skaičiavimus ir paleisti jį mažesniu galingumu taip jis duos didesni naudingumą.
Būtent. Paul deklaruojamas 99% pasiekiamas esant lauko oro temperatūrai +7C 🙂 kas nutiks jei vietoj +7C bus -20C? Tavo sistemoje tai neįmanoma dėl ŽŠ, bet…ko vertas tas deklaruojamas 99% Lietuvos sąlygomis? Pau gal būt tikrai geri įrenginiai, bet jų kaina… aš manau kainoje ne maža dalis už tą gražų “fi“ ženkliuką ir popierėlį, kad įrenginys sertifikuotas…feistininkų “nalogas“ 🙂
Aš išsinagrinėjęs informaciją apie rekupus susidariau tokią nuomonę:
1. Didžiausią COP/NVK įrenginys turėtų pasiekti dirbdamas ~60proc galios, nepersismaugdamas, kai oro greitis šilumokaityje nėra didelis.
2. Šilumokaitis tik priešpriešinių atskirtų srautų (counter flow), jo medžiaga hm, daug variantų – aliumas, plastikas, celiuliozė. Lyg celiuliozė turi savų privalumų dėl drėgmės atstatymo, bet būtina pasidomėti tokio šilumokaičio, kaip atsarginės detalės kaina. Kai kurių įrenginių ji kosminė, neaišku, kiek ilgai celiuliozė ištvers.
3.Varikliai tik EC (elektroniškai komutuojami) – ne tik labai taupūs, bet ir leidžia labai lanksčiai reguliuoti įrenginio galią.
4. Automatinė apylankos (by-pass) sklendė. Kaip šiuolaikiniai automobiliai neįsivaizduojami be vairo stiprintuvo, taip rekupas be auto by-pass’o. Ji būtina įrenginio veiklos automatizavimui, režimų keitimui.
5. Filtrai. Retas įrenginys turi padoraus dydžio filtrus, dažniausiai nedidukai. Todėl tenka dar išlaidauti papildomoms kasetėms ir didesniems kišeniniams filtrams, kurie ilgiau tarnauja, turi mažesnį pasipriešinimą.
laba vakara. su sitais dviem pavadinimais savotiskai buvau esu labai susijes, nes pernai isbandziau AMALVOS DOMEKT RECU 300 ir taip supykau, kad siuo metu i senojo vieta montuoju PAUL flagmana NOVUS F300. AMALVOS prie patalpu +20, lauko -4 ir debitu 100m3/h dave 50% efektyvuma. butinai pasidalinsiu info ka duos PAUL prabangus zaislas.
Kiek pamenu tai RECU300 nėra priešpriešinių srautų ir ne ką didesnį efektyvumą deklaruoja pati amalva… reikės ir man pasimatuoti temperatūras ir paskaičiuoti efektyvumą, šiuo metu iš ŽŠ gauna +11C o į patalpas tiekia +16C namie tik +17C, šildymas nepaleistas. Darau eksperimentą namus šildydamas rekuperatoriaus tenu, tie +16C po rekupo dar papildomai pašildomi iki +22C, turiu skaitiklį, kuris rodo sunaudotas kWh.
Sveikas Tadai,
Jei tik jūs sutinkate – pasistengsiu “tujinti“, beje pats irgi ne prieš, daug šilčiau diskusija vyks.
Kas dėl biudžeto – nei jis dėliotas, nei svarstytas. Reikia – perkam, bet nepamirštant apsvarstyti ir palyginti daugiau nei vieno varianto.
Skaičiavimui COP/NVK oro kiekis nereikalingas, ten formulėje tik temperatūrų skirtumai, bet COP/NVK priklausys nuo oro kiekio, pvz įrenginys dirbdamas 50% galia ir 100% galia tikrai duos skirtingus rezultatus. Todėl rekupas rinktas su ne maža debito atsarga. Reikamas,. kasdienis debitas yra 180-200m3/h, o rekupo max galia 500m3/h. Aišku pneumo nuostoliai padarys korekciją, bet tikiuosi ne drastišką.
Sveiki, Viliau, ar nesigailite, kad toki galinga rekupa pasirinkote? Elektros sanaudos ir pan.
Elektros sąnaudos ne itin nuo galios priklauso, labiau nuo pneumo nuostolių. EC varikliai yra labai taupūs ir labai lanksčiai reguliuojami. 500m3/h nėra labai daug, nepamirškime, kad varikliai turės kompensuoti žemės šilumokaičio pasipriešinimą ko pasekoje tų 500m3/h niekada neįpūs, kiek liks tikiuosi rasiu kas pamatuos.
Bandžiau rasti informacijos bloge, ir komentaruose, bet nesėkmingai. Jei nesunku, gal turite realių duomenų apie temperatūras rekuperatoriaus išėjime, ir įėjime, žiema, prie tam tikros lauko temperatūros (tarkim -10), visai sistemai (su ŽŠ) veikiant +/- nominaliu pajėgumu.
Buvo tokie duomenys sukaupti, bet neberasiu. Viskas atrodė labai neblogai, bet tikslių temperatūrų teks laukti iki rudens.
Laba diena, Viliau:
Periodiskai seku Jusu projekto aprasyma. Orai po truputi vesta, gal jau galite pasidalinti pirmais ispudziais apie sildymo-vedinimo sistemu veikima. Ar islenda kokios klaidos? Aciu.
Sveiki Donatai,
Kaune vis dar pakankamai (!) šilta 🙂 šią naktį oras vėso iki +4C bet tai nėra ta temperatūra, kad pamatytume problemas. Diena buvo šiek tiek saulėta, todėl šilumos pakako – kol kas negyvenant, tik saulės dėka (tiesioginė spinduliuotė + saulės kolektorius) name stabiliai laikosi +21…+22C be pašalinio įsikišimo.
Teks laukti padorių šalnų, kad kažką pastebėtume, arba apsiniaukusio oro.
Šiandien (2012 10 10) po pietų įjungus rekuperatorių nusistovėjo tokios temperatūros:
Iš ŽŠ į rekuperatorių +13C
Iš rekuperatoriaus į patalpas +20,6C
Oras lauke buvo +8C.
Šalinamo oro temperatūros nematavau.
Labas vakaras, Viliau:
Toliau domiuosi Jusu projektu ir bent karta i savaite apzvelgiu naujienas.
Lietuvoj orai arteja prie minusiniu temperaturu. Kaip ir minejau ankstesniame savo poste, labiausiai domintu Jusu paties pastabos apie namo energetiniu sistemu veikima. Dar vienas rodiklis, kuris butu tikrai idomus, tai vidutine 1 kv.m. sildymo kaina. Pagal Jusu projekta, tai cia butu tik el. energijos sanaudos (silumos siurblys, rekuperatorius ir tikriausiai viskas?). Manau tokia statistika tikrai butu idomi ir vertinga. Aciu
Donatai,
Viskas bus – leiskite bent įsikelti pilnai. Šiandien jau pabudome naujame name, už lango žiema, nežinau kiek bet radau ant išorinės paketo pusės užšąlusius kelis lašus, todėl sprendžiu, kad galėjo būti -5C tikrai. Namas šildomas specialiai nebuvo, prieš tai diena buvo gana saulėta ir tai labai gerai jautėsi. Šiandien ryte viduje buvo vėsoka, apie 17-18C, todėl teks truputi šildytis.
Šilumos siurblio neturiu, pirmą sezoną gyvensime su tenu boileryje vandeniui ir momentiniu elektriniu dušo šildytuvu, perdarytu šildyti vandenį grindiniam šildymui. Noriu pastatyti atskirus skaitiklius ir išskirti šių šildytuvų suvartotą energiją, tokia statistika tikrai dalinsiuos, neabejokite.
“pirmą sezoną gyvensime su …. momentiniu elektriniu dušo šildytuvu, perdarytu šildyti vandenį grindiniam šildymui“ O čia gera idėja, aš irgi apie kažką panašaus galvojau pirmam sezonui. Gal galima daugiau info? Kodėl nešildot el. tenu rekuperatoriuje?
ps. gal jūs skaičiavot su PHPP šilumos poreikius, kiek jums gavosi? Nes man labai maži gaunasi.. turbūt kažką ne taip skaičiuoju..
Kol nesureguliuoti kolektoriai, kol nesumontuotos pavaros bei termostatai, sildomes rekupo tenu. Paduodamas i patalpas oras sildomas iki 29C.
Phpp neturejau, nuostoliai skaiciuoti be sios programos, 3.7kw prie -23C.
Ar užtektu ŽŠ 70-90 (50-70m ilgio) gylio ar verta ? dabar yra drenažas tokiam gylije pagalvojau imesčiau ten vamzdį tik nežinau kokius naudoja tam?
Del vamzdinio zemes silumokaicio klausimas neaiskus, Rehau gamina specialia sistema Awaduct, sie vamzdziai yra tikrai tinkami. Bet gylis 70-90cm yra labai ribinis, kaip zinia Lietuvoje isalo riba yra 1.20m o uzsalusio silumokaicio jums tikrai nereikia.
Tokiam gylyje silumokaiti irengti imanoma tik horizontaliai ji izoliuojant putplasciu, tai bus brangu ir techniskai sudetinga vamzdinio silumokaicio atveju, bet pakankamai racionalu zvyrinio silumokaicio atveju. Todel manau jums nepavyks pakloti vamzdzio, bet gali pavykti irengti zvyrini silumokaiti, kaip kad musu name.
Sveiki visi, labai įdomios diskusijos čia vyksta. Sakykit gerb. Viliau, kokiais prietaisais matuojate į rekuperatorių patenkančio ir iš jo išeinančio oro temperatūras? Aš pats irgi turiu rekuperatorių, taigi man viskas labai įdomu.
Kanaliniu termometru.
Gal kas zinote ar yra ne zemes,o vandens silumokaiciai(pvz.8m gylio sulini?)Vanduo juk geras laidininkas…
Jei į tą šulinį priviniosite plastikinio vamzdžio, kuriuo paleiste glikolį, turėsite vandens šilumokaitį – analogišką daro upėse, ežeruose ar kituose vandens telkiniuose šilumos siurbiui “vanduo-vanduo“.
Sveiki, Viliau norejau pasidometi triuksmo lygiu difuzoruose Iekau ir renkuosi rekuperatoriu 120kv/m. namui ir iskilo klausimas ar netrukdys ramybes. Ar girdimas oro iputimas ir istraukimas nakti kai ramu kambariuose ar girdimas pasalinis triuksmas is pacio rekuperatoriaus???. Ir kaip tarp kambariu ar nesigirdi kai kalba ar ziuri TV kitame kambaryje per ortakius. Nusiziurejau tos pacios imones kaip ir Jus tik su rotaciniu mech. Aciu uz atsakyma.
Sveiki Romai,
Triukšmo iš difuzorių nėra. Bet tai ne įrenginio nuopelnas. Kad užtikrintumėte tylą reikia tinkamai parinkti ortakius, ir tinkamai (per lanksčius ortakius) pajungti patį įrenginį prie sistemos. Tai projektavimo bei montavimo nuopelnai.
Mūsų įrenginys yra gana triukšmingas, bet uždarius patalpos,kurioje jis sumontuotas, duris – triukšmo nesigirdi. Ortakiais triukšmas nesklinda.
Jei atvirai – nesu patenkintas Amalvos įrenginiu, sekantį kartą tikrai jų nesirinksiu. Gal rotoriai kokybiškesni, bet mūsiškis surinktas ir suprojektuotas tikrai atmestinai. Teko išgirsti profesionalią nuomonę, kad “plokštelinius Alamava turi tik dėl asortimento“. Nežinau kaip atsiliepimai apie rotorius, neturėjome.
Kuo toliau, tuo daugiau “meilės“ kažkada tiek džiaugsmo suteikusiam įrenginiui :).
O aš vis tik į Amalvos rotorių žiūriu :). Gal geresnis bus, reikėtų Raituzo paklausti, juk ir ne pirmus metus eksploatuoja :).
Mediniai langai ypač gerai sulaiko šilumą, o lango rėmą malonu paliesti net tada, kai lauke temperatūra siekia žemiau nulio. Geros medinių langų izoliacinės savybės pateisina medžio naudojimą tokiomis aplinkybėmis, kai nuolat auga šilumos kaina. Mediniai langai neleidžia susidaryti šalčio slenksčiams rėmuose, taip pat neleidžia kondensuotis.
Egis – matau, kuo užsiimate ir suprantu, kodėl šlovinate medinius langus. “Ypač gerai“ sulaikyti jie negali dėl elementarios fizikos – medžio kaip medžiagos šilumos laidumo koeficientas tikrai ne blizga. Visa kita – kiekvienas renkasi kas kam patinka. Aš nematau nė vieno pliuso, kodėl reikėtų rinktis medinius – medis, kaip apdailos medžiaga, mums nepatinka (namie turime dvi medines detales, kurios matosi – tai lauko durų slenksčiai 🙂 ) o dėl šiluminių savybių mediniai langai nėra geresni nė per nago juodymą
Kol nepačiupinėjau Renovent, taip pat galvojau, kad Amalvos produkcija labai gera, bet dabar esu kitos nuomonės.
Amalvos rekuperatorius po truputi išsikrausto. Dar neturiu galutinio plano, bet tą š….ą tikrai išdrėbsiu ir pirksiu kitą. Kol kas tai didžiausia mūsų nesėkmė, Amalvos gėda!
Pakalimai dar nesupuvo ties išmetimo anga? 🙂
Plastikiniai, nepūvantys 🙂 “Apie viską pagalvota“ 🙂