Nors namas dar dalinai be langų ir durų, pradėjome rūpintis energijos tiekimu. Saulės kolektoriaus paskirtis ne tik buitinio vandens pašildymas, bet ir parama šildant patalpas. Kolektorius vasaros (o esant saulėtai dienai net ir žiemą) metu saulės energiją kaups multifunkciniame boileryje, o esant šilumos pertekliui – įkraus 3000l vandens akumuliacines talpas.
Saulės kolektorių mums montuoja Vaidotas. Pradžiai nusprendėme montuoti 4 blokus po 12 vakuuminių vamzdžių, kas sudaro apie 4,8kW nominalios galios. Ši sistema bus testuojama vienerius metus ir įrengiama su galimybe plėsti, didinti galią jei monitoringas parodys tokią galimybę. Kol kas atlikti tik pirmieji darbai, kurių nuotraukas įkeliame. Todėl nepamirškite šį postą paskaitinėti vėliau – jis bus atnaujinamas naujomis nuotraukomis bei darbų aprašymu.
-
- Čia bus boileris
-
- Vamzdžiai
-
- Vamzdžiai pravesti
-
- Paruošta vamzdžiams
V ir V pasyvus namas 
įdomu akumuliacinės talpos dydžio pasirinkimo skaičiavimai.
pats kurį laiką ieškojau info apie sezonines akumuliacines talpas. keliuose šaltiniuose siūloma statyti pvz 20-30 m3 talpas ir visą žiemą naudotis vasaros metu sukaupta energija. Dėl akumuliacinės talpos konstrukcijos tai naudojamos arba aukštos metalinės cisternos arba betoninė požeminė cisterna po namu. tokioje talpoje galima pasiekti iki 60 laipsnių temp skirtumą. Ir daugiau naudojant šilumos siurblį.
Ar svarstėte tokio lygio akumulaciją? dėl ko atmetėte?
Akumuliacinė s skaičiavimai prasideda nuo pastato šiluminių nuostolių. Kuo mažesni pastato nuostoliai,tuo ilgiau užtenka akumuliacinėje sukauptos šilumos. Vis tik 3000L yra pakankamai mažai. Temperaturą talpose pakelsim ne daugiau nei iki 70C, skirtumas 70-25=45C, šiluminė talpa: 3000x45x1,163~ 0,14…0,15MWh. Didinant talpas iki 20-30m3 pakankamai išbrangsta jų įrengimas. Alternatyva gali būti parafino akumuliacinės, kurios veiki truputi kitu principu: pagrindinis energijos kiekis sukaupiamas parafinui keičiant agregatinę būseną. Laisvalaikiu po truputi gilinuosį į parafino charakteristikas, yra noras pagaminti eksperimentinį gaminį, išbandyti praktikoje. Idėja akumuliuoti vasarinę šilumą (nebūtinai vasarinę – šiandien Kaune plieskia tokia saulė, tiek nemokamų kWh 🙂 ) yra labai patraukli. Noriu pasiekti, kad iš saulės pavyktų gauti iki 90proc namui reikalingos energijos.
domėjausi ir aš parafinu pačioje pradžioje. bet jis mano supratimu nelabai sezoninei talpai tinka. čia daugiau momentiniam energijos pertekliui išsaugoti ir paskui momentiniam paėmimui. keičiantis agregatinei būsenai iš skystos į kietą (nukritus keliems laipsniams) atiduodamas didelis kiekis džaulių. vėliau vėstant daug laipsnių atiduodamas daug mažesnis kiekis džaulių.
Parafino savitoji šiluma ir tankis gerokai mažesni nei vandens kas reiškia, kad tame pačiame tūryje saugomas mažesnis energijos kiekis.
be to parafino kaina ir įrengimo sudėtingumas.
jei žiūrint į savitąją šilumą tai amoniakas yra geresnis akumuliatorius nei vanduo :]
dar yra niuansas, kad yra visa krūva parafinų molekulių ir kiekviena molekulė skiriasi pagal savo lydymosi temperatūrą. . Tai projektuojant sistemą tektų pasiskaičiuoti kuris parafinas tinkamiausias ir dar būtent tokio ir gauti :]
kitaip tariant po šių nagrinėjimų apsistojau ties dviem variantais:
– metalinė vandens cisterna. jei statmena tai galima padidinti efektyvumą naudojantis temperatūros skirtumais viršuje arba apačioje. cisternų mačiau pirkti naudotų įvairios talpos nuo 3 iki 10 kubų ir nuo poros iki 10 tūkst Lt. aišku prisideda apšiltinimo ir gyvatukų, ir kt armatūros kainos. be to klausimas kiek ilgai ji išliks sandari :]
– betoninis rezervuaras. čia prisipliusuoja sienų betono akumuliacija dėl ko skysčio kubatūra gali būti kiek mažesnė. hidroizoliacijos klausimas (svarsčiau EPDM dangą naudojamą žemės ūkio srutų duobėms :]). dar buvo idėja, kad gerai nudrenavus gruntinius vandenis tai papildomas šilumos akumuliatorius galėtų būti ir gruntas aplink rezervuarą, tokiu atveju šiluminę izoliaciją galima montuoti pvz pagal namo pamatų perimetrą. ar pvz metro atstumu nuo rezervuaro.
atšaldžius visą vandenį iki kokių 30 laipsnių galima šaldyti toliau naudojant nedidelį šilumos siurblį vanduo/vanduo.
dar klausimas saulės baterijų žinovams. Mano supratimu turint akumuliacinę talpą su pvz 0 laipsnių vandeniu ar dar žemesnės temp neužšalančiu tirpalu, saulės baterija turėtų veikti didesniu COP? nes energijos perdavimas į nešiklį vyktų baterijai pašilus kad ir pora laipsnių virš nulio.
Dėl parafino: gal galėtumėt tiksliai parašyti parafino specifinę (savitąją) šilumą bei tirpimo specifinę šilumą (kiek J/W reikia 1kg parafino pakeisti agregatinę būseną) nes aš tiksliai nesidomėjau. Turint šiuos skaičiukus, galėtume paskaičiuoti 1000kg parafino ir 1000kg vandens akumuliacinių talpumą, pvz paimam, kad nuo +30C iki +70C ir suskaičiuojam .
Amoniakas nėra labai draugiškas jūsų sveikatai, tai gali kilti problema jį naudojant ir išvis jo gaunant 🙂
Dėl saulės kolektoriaus COP: pats kolektorius, ar plokščiasis ar vakuuminis manau veiks visiškai vienodai, bet COP problema kils šilumokaityje kur glikolis keičiasi šiluma su vandeniu. Kuo didesnis delta t tuo efektyvesni mainai, aišku, kad šildyti 0C vandenį žymiai lengviau nei +50C. Bet žemesnės temperatūros nei +25C vanduo bevertis – juo patalpų nepasišildysim.
Didelė talpa: šaunu tokią turėti vasarą, esant perteklinei kolektoriaus galiai, ji užtikrintų pakankamą aušinimą, kai tas pats galingas kolektorius net dirbdamas 10-15proc galia ūkanotą žiemos dieną galėtų pasiūlyti kokius 2kW šildymui 🙂 EPDM reiktų patikrinti atsparumą aukštesnėms temperatūroms, bet pritaikyta agresyviai aplinkai turėtų ilgai tarnauti esant paprastam vandenėliui.
Mano planai pagyventi sezoną su 48 vamzdžiais ir pažiūrėti, ką gero duos ir esant galimybei plėstis, vasarai dangstant dalį kolektoriaus ar kieme pastatant pripučiamą baseiną su panardinamu šilumokaičiu, čia jei 3000l akumuliacinės pasirodys maža.
Na privertėt biski detaliau pasidomėti.
Duomenys pagal wikipedia (http://en.wikipedia.org/wiki/Paraffin) ir google:
– parafinas priklausomai nuo molekulės lydosi nuo 37 iki 64 laipsnių temperatūroje. (čia matau didelį neapibrėžtumą…)
– 1 m3 sveria 900 kg.
– vėlgi priklausomai nuo molekulės ir mažesne dalimi nuo būsenos (kieta/skysta) savitoji šiluma 2140-2900 džaulių/(kg.K) (vėl intervalas…)
– lydymosi metu sunaudojama ~210000 džaulių/kg
Jei imam 1 m3 ir temperatūrų intervalą 25-70 laipsniųC. Imant lydymosi temp 37 ir savitąją šilumą 2200.
pakeliant temp nuo 25 iki 37: 2200*900*12=23760000 J
išlydant: 900*210000=189000000 J
pakeliant temp nuo 37 iki 70: 2200*900*33=65340000 J
Viso: 278’100’000 J. 77,25 kWh (3,6 MJ = 1kWh)
Vandens savitoji šiluma yra 4180
1M3 sveria 1000 kg.
pakeliant nuo 25 iki 70: 4180*1000*45=188’100’000 J. 52,25 kWh
parafinas 33% “talpesnis“.
dar reikia paminėti, kad parafino tankis nuo 25 iki 70 laipsnių sumažėja apie 10%
vandens tik apie 2%.
tai reiškia, kad tiek padidėja tūris. Akumuliacinės talpos konstrukcijoje reikia į tai atsižvelgti. Taip pat reikia atsižvelgti į parafino degumą.
Kitaip tariant katik paneigiau savo teiginius ankstesniame poste dėl parafino.
Bet vistiek lieka slidžių vietų dėl tų intervalų, taip pat dėl parafino grynumo.
dar vienas aspektas parafino ir vandens kainų skirtumas. (tiesą sakant neįsivaizduoju kiek kainuoja parafinas :])
Atlikote didžiąją darbo dalį, man belieka tik surasti kainas 🙂 išsiunčiau keletą užklausimų, PL teko matyti 7,99PLN/kg kainą – nedžiugina. Tikėkimės tai gal koks manikiūro parafinas, techninis bus pigesnis.
Lydymosi temperatūra +37C yra labai palanki saulės kolektoriui – tokios temperatūros kaupiklis leistų efektyviai akumuliuoti net ir žiemą, kuomet saulės ne per daugiausiai, dar pliusas šilumokaitoje – kuo didesnis temperaturos skirtumas tuo intensyvesnis ir efektyvesnis procesas. 37C pakaktų grindiniam šildymui – manau pavyktų nuimti vandenį apie +30…+32.
Parafino grynumas – nematau problemos, nebent garuodamas pradės skleisti kažką tai smardaus ar kenksmingo, bet iki šiol teko matyti tik skirtą kosmetikai ir žvakėms, todėl manau netūrėtų būti kenksmingas.
Įdomu kodėl nesiryžote atsisakyti brangiai įrengti kainuojančių šildymo sistemų? Juk tokio namo šildymas net paprasčiausiais elektriniais radiatoriais turėtų kainuoti apie 6,75 lt/m2 per metus. 200 m2 ploto namas 1350 lt per metus.
Brangumas yra labai sąlyginė sąvoka 🙂 kol kas išleista tik vamzdžiui ~2,4Lt/m ir jam sukloti.
Kaip jau rašiau, nenoriu pasiekti pigumo rekordo, statome sau pagal savo komforto supratimą, kur šiltos grindys labai vertinamos. Kiek realiai kainuos namo šildymas pamatysime iš online monitoringo, o papildomai išleisti litai suteiks daugiau komforto – grindinis šildymas tikrai pralenks elektros radiatorius.
Kadangi pats planuoju pasyvaus namo statybą domiuosi koks šildymo būdas tinkamiausias.
Šiuo metu gyvenu name kuriame vyrauja grindininis šildymas. Tik miegamieji šildomi radiatoriais. Aš neplanuoju grindų šildymo naujame name pirmiausia dėl inertiškumo. Saulėtą žiemos dieną, mano standartiškai šiltame name, šildymą būtų galima išjungti, tačiau grindis reikėtų išjungti bent jau prieš 12h. Panašu kad pasyviame name ši problema bus kur kas aštresnė. Tai yra turint tokį šildymą bus sunku pasinaudoti saulės šilumos pritekėjimu, be to reikės spręsti kaip apsisaugoti nuo perkaitimo.
Antra kuo šiltesnis namas ir kuo mažiau reikia šildymo tuo mažiau “fiziškai“ jaučiasi ir šiltų grindų efektas. Kiaurame name šildomos grindys gali būti net karštos, mano atveju ta šiluma vos juntama, galima spėti, kad pasyviame name papildymos šilumos poreikis bus toks mažas, kad grindų šiltumas bus tiesiog fiziškai nejuntamas.
Radiatorių didžiausias privalumas – greitas reagavimas į temperatūros pokyčius.
Man atrodo, kad pasyvaus namo šildymui pakaktų židinio (kas jį mėgsta), saulės ir paprasčiausių elekrinių radiatorių. Būtų smagu išgirsti tokius pats matai mano minimos sistemos trūkumus.
Gal inertiškumas dėl netinkamo valdymo arba perteklinės galios? Savas šildomas grindis suklojau pagal šildymo sistemos projektą, kuriame vamzdžiai sudėti palyginti retai – kas 30cm. Todėl inertiškumas galimas tik dėl pačių gindų įšilimo bei šilumnešio kiekio, kuris bus sąlyginai mažas. Radiatoriai vs grindys: pagrindinis pliusas yra tolygus temperaturos pasiskirstymas vertikaliame pjūvyje grindinio šildymo atveju. Todėl ir renkuosi šią sistemą, ne todėl, kad jausčiau šiltas grindis. Sistema projektuota darbui prie +28…+32, todėl vargu ar jusime šilumą, bet grindys ne bus nemaloniai vėsios. Reguliavimui bus skiriamas ypatingas dėmesys – kiekviena patalpa bus reguliuojama individualiai. Dar daug vilčių dedu į protingo namo sistemą (smart house), kuria tikiuosi balansuoti šilumą pagal paros laiką bei gamtines sąlygas. Tiesiog palaukime iki sekančio sezono ir pamatysime realiai kiek kWh teks sunaudoti ir kokias temperaturas turėsime.
Greitas reagavimas – tai aktualu tik staiga atšalus, kas neįmanoma pasyviajam name. Staigiai atšilus radiatoriai vėsint nepradės, ką daugiausiai gali padaryti tai staigiai nustoti šildyti. Inertiškumą lyginant su grindiniu tektų lyginti šilumnešio bei pačio šilumos prietaiso sukauptą šilumą. Kadangi radiatoriai yra aukštatemperaturiai šildymo prietaisai (dirba +45…+60 diapazone) tai dar didelis klausimas kuri sistema bus inertiškesnė.
Židinio nemėgstame ir dėl to turime tokius privalumus: kaminas – pastato sandarumo priešas ir galimas šalčio tiltas (yra metodu to išvengti, bet…); kaminas+metodai+kamino apšiltinimas+židinys – tai rimta suma, įtariu ~10kLt, kuri gali būti investuota į saulę ar vėją; įnešamos malkos ir valomi pelenai – namams švaros nepriduoda. Židinio galia ir jos reguliavimas – pagal PN šiluminius nuostolius reikės “ne eilinio“ židinio – mažos galios su efektyviu reguliavimu, nes po valandos kūrenimo gali tekti stipriau pasidarbuoti ventiliacijai. Tokia tendencija pastebima šalia pastatytame PN – sudeginus keltą pliauskų patalpos palubėje nepakeliamas karštis, gal paleidus rekuperacinę sistemą tai šiek tiek suvienodės. Todėl apie židinį ir PN verta pagalvoti iš anksto.
Visiškai teisingai problema ir yra betono masė. Ji sukaups daug šilumos ir nutraukus šildymą dar ilgai skleis šilumą į patalpas. Tarkim pašvietus saulei temperatūra kamparyje greitai pakils, o tuo tarpu grindys ir toliau šildys nors ir atjungtos. Protinga valdymo sistema gal ir gerai, bet va kad tos grindys bus nevaldomos.
Jei kambaryje bus 20 laipsniu temperatura tai norint kiek pašildyti kambarį teks grindų temperatūra pakelti iki 28 laipsniu. Norint nutraukti šildymą grindų temperatūra turės atvėsti 8 laipsniais. Butų naudinga suskaičiuoti kiek laiko šie abu procesai už truks.
Dėl radiatorių tai aš turiu galvoje elektrinius kurie nebūtų linkę kaupti daug šilumos.
Židinys skonio reikalas. Jį turėtų įsirengti tie kam kurianti smagu. Planuoju židiniu pašildyti rekuperatoriaus tiekiamą orą. (Kažkas panašaus į orinį šildymą). Kokiu būdu Šiluma turėtų būti išsklaidoma po visas patalpas. Svarbiausia židinį, bet kada galima užgesinti.
Beja, o kaip pats galvoji spręsti galimą perkaitimo problemą vasaros metu.
Pats betonas nėra super akumuliatorius: betono specifinė šiluma pagal Bath’o universitetą, kur betona specifinė šiluma yra apie 1000J/kgK kas 4k mažiau nei vandens. Rimčiau atrodo šiltinimas – EPS šiluma 1400J/kgK 🙂
Su saulės pašvietimu ir greitu patalpų šylimu yra problemėlė: du selektyviniai stiklai paketuose nėra labai draugiški ne tik iš pastato bet ir į pastatą skindančiai šilumai. Gal vertėtų apsiriboti tik vienu selektyvu PN languose.
Aš (sėkmingai pratinu šeimyną :)) pripratau gyventi vėsiau, net neabejoju, kad palaikoma temperatūra neperlips +20C gyvenamuose patalpose, miegamuosiuose gal būt liks prie +18C ir tik san mazgai bus realiai šilti. Todėl turėsime kelių laipsnių rezervą iki komforto zonos ribos. Protingą namą teks suprogramuoti taip, kad ruoštūsi saulėtai dienai, meteorologinė stotelė informuos centrinius smegenis apie beatsisukančią saulę ir šildymas bus nutrauktas truputi anksčiau.
Židiniu šildyti paduodamą orą yra logiška tol kol židinys dega, dega reikiamu galingumu. Kas bus kai jis užges arba galia taps netinkama? Kaip nenuolatinis šaltinis iškraipys namo klimatą. To išvengti padėtų akumuliacinė, bet tai dar labiau išpūs židinio sąmatą kuri ir taip nedraugiška lyginant su nauda. Židinys yra visiškai nevykęs šildymo prietaisas dėl savo valdymo ir jį reikėtų vertinti kaip grožio ir neabejotinos prabangos daiktą, bet tik ne šildymo pagrindinį, nuolatinį prietaisą. Labai teisingai pastebėjote kad židinys yra SKONIO bet ne naudos reikalas.
Perkaitimo sprendimai, aktyvūs – ŽŠ, pasyvūs – šešėliavimas ant langų. Tam ruočiuosi susidėti apsaugines žaliuzes, kurios be šešėliavimo atliks apsauginę ir šilumos varžos funkcijas, bus valdomos protingo namo sistemos. Virš didžiosios vitrinos bus romanetė, dengianti lauko terasą – todėl žaliuzes bus galima pakelti natūraliai šviesai patekti į namus.
Mano, kolkas neparemti jokiais skaičiavimais, pamąstymai.
Dabar gyvenu bute su valdomais radiatoriais. Galiu pagal poreikius staigiai pakelti temperatūrą. Bet vis vien nepasiekiu to norimo rezultato. Kartais sėdint prie kompo vakare, jaučiu šalant pėdas ir kas blogiausia, radiatoriaus atsukimas, problemos visiškai nesprendžia, nes šiltas oras sėkmingai kyla į viršų, o pėdos toliau šaltos(diskomfortas).
Grindinis šildymas šioje vietoje tą problemąą pašalintų.
Aš svarstau grindų šildymui naudoti ne vandens vamzdžius, o elektrinius kilimėlius.
Jie klojami praktiškai po vaisčiojimo paviršiiumi ir šiluma žymiai greičiau pasiekia. Be to juo gali įsirengi žymiai vėlesniame etape, o tai palieka statytojui laisvas rankas keist baldų išdėstymą kambariuose.
Elektrinių kilimėlių tikrai nereiks visų grindų plotui ir juos galėsiu išdėstyti ten kur labiausiai reiks šilumos(virtuvėje po plytelėmis, svetainės atviroje erdvėje, kur vaikai ant grindų galės vartytis)
Taip tai vienas iš variantų. Man netiktų, nes noriu šildymui išnaudoti saulės kolektorius, kurie atiduoda ne elektrą, bet šiltą/karštą skystį (glikolį). Grindinis šildymas turėtų išspręsti šaltų kojų problemą. Dėl patalpų perplanavimo: nebent radikliai labai reiktų stumdyti pertvaras, kitu atveju manau įmanoma susireguliuoti ir vandens sistemą. Čia labai svarbu kokia galia (kokie namo šiluminiai nuostoliai) jei labai maža (kaip ir turi būti pasyviam name) tai nesunku sureguliuoti, nebent reikalingi dideli temperaturų skirtumai gretimose patalpose – čia davikliai ir kontūrai gali vieni kitų nesuprasti. Be abejo geriausia numatyti iš anksto ir įrengti taip kaip turi būti.
Betono specifinė šiluma ~4 kartus mažesnė nei vandens, tačiau reikia nepamiršti, kad jo tankis ~2 kartus didesnis, kas reiškia, kad tas pats tūris “talpina“ tik apie ~2 kartus mažiau nei vanduo. Jei grindų plotas 100 m2 o vidutinis perdangos storis ~10 cm tai gaunasi 10M3 kas atitinka 5 m3 vandens akumuliacinę talpą (aišku jį įkaitinsi tiki iki 20-25 laipsnių) tačiau tai vistiek šis tas.
Pats į pamatinę plokštę supylei ~27 M3, galbūt kažkiek atsimeta džiūstant galbūt kažkiek to betono neįkais, tačiau manau, kad kokius 20 m3 gali įskaičiuot kaip akumuliatorių.
aš pats kai galvoju apie tokios akumuliacijos efektą tai svarstau, kad pasyviam namui dėčiau medines normalaus storio grindis (medis izoliatorius), tai leistų padidinti betono kaip akumuliatoriaus vaidmenį: pakelti saulės kolektoriais jo temp keliais laipsniais aukščiau tarkim iki 30 vietoje 22 įprastu atveju. Manau, tokios temperatūros kolektoriams “įkandamos“ vos ne visą žiemą.
Kas liečia EPS pavyzdį 1400 j/kgK tai vėlgi reikia prisiminti tankį :] kiek m3 reikia, kad atitiktų 1 m3 vandens ar betono? :]
Tiesos yra. Nedirbs tik garažo betonas, todėl realiai galima skaičiuoti apie 18-20m3. Čia matau didesnę bėdą betono neperšildyti – orams atšilus, pakilus saulės pritekėjimams gali kilti perteklinės šilumos problema. Reikės atkreipti dėmesį programuojant šildymą.
Igoriui.
toks požiūris tinkamas mastant apie komfortą bet kokia kaina.
Žmogus statantis pasyvų namą paprastai žiūri į ekonomiškumą (kartais ir ekologiškumą tuo pačiu) ir mėnesio sąskaitos dydį (iš to skaičiuojamas papildomų investicijų atsipirkimas).
Aš į kilimėlius žiūriu neigiamai dėl jų sąnaudų. Jei primontavus tų kilimėlių po visą butą ištisais kvadratais, tai net juos jungiant tik tada kai toje patalpoje būni (panašiai kaip apšvietimą) turėtų susidaryti įspūdingos elektros sąskaitos. Jei leidi sau tokį komfortą tai tikriausiai apie diodinį ar liuminescencinį apšvietimą net nesvarstai :] Puikiausiai tinka kaitrinės lemputės.
Kai pirkau savo butą jo svetainėje hole ir virtuvėje buvo 1 kW suminės galios halogenų… elektros įvadas 3 kW… ;]
šiuo metu Diodinėm ir kompaktinėm liuminescencinėm lemputėm šią galią sumažinau iki 200 W. investavęs apie 250 lt. Kažkur per metus atsipirko. Dabar eina į pliusą…
Kitaip tariant jei mąstai apie ekonomijas tai kilimėliai netinka :]
Vandeniu šildomos grindys leidžia panaudoti šilumą iš įvairių šaltinių: malkos, dyzelis, saulė ar ta pati elektra (tiesiogiai ar per šilumos siurblį).
Šildymas elektra tiesiogiai turi vieną didelį privalumą – įrengimo kaštus. Dėl kilimėlių negaliu ginčytis, bet aritmetika paprasta: PN per metus šildymui išleidžia iki 10kWh/m2. Mano namas ~160m2, kas turėtų atitikti (jei namas iš tikrųjų pasyvus) 1600kWh per metus. Kiek kainuotų įrengti tokią elektrinę šildymo sitemą, kuri pridegintų 1600kWh per metus? Manau 4-5vnt mini elektriniai radiatoriai ant sienų, po 300? 500? Lt kiekvienas. Va ir šildymo sistema. Net pačiu brangiausiu kuru gali šildymas būti pigiausias – jei vertinsime įrengimo kaštus.
Paradoksaliai galime padaryti išvadą – kaitrinės lemputės labai tinka PN 🙂 tik bėda, kad kais ne tik kai reikia šildyti, bet ir kai reiks vėsinti.
o kaip dėl spec. plėvelės ant langų klijavimo, kad saulės šilumą niautralizuoti?
Plėvė netinka, nebent ją du kart per sezoną klijuoti 🙂 Žiemą mums reikia kiek galima daugiau saulės pritekėjimų per langus, o vasarą atvirkščiai. Todėl žiemą plėvė dirbs visai ne į naudą. Saulės kontrolei užsakytos apsauginės žaliuzės, laukite posto už kelių savaičių – kai sumontuos.
Dariui.
Neturiu skaičių, tai negaliu argumentuotai jums atsakyti.
Savo dabartiniame bute turiu elektrinį grindų šildymą ~2 kv.m vonioje ir tualete. Jis veikia pastoviai jau virš 10 metų. Kiek pamenu niekad nebuvo išjungiamas. Jis turi termostatą ir skirtingais metų laikais galiu pakeisti jo temperatūra. Kosminių sąskaitų niekad nebūdavo. Kai nebuvo vaikų, tai buto mėnesio suvartojimas būdavo ~100 kW(maistas ruošiamas elektra).
Pats planuoju statytis pasyvų namą ir tikslas yra turėti nebrangiai išlaikomus namus, tad tikrai nesivadovauju tuo principu, kad komfortas turi eiti auksčiausiu prioritetu,
Pasyviam namui, žiemos periodu, reikalingas nedidelis papildomos šilumos kiekis. Vat čia ir kyla klausimas koks jis turi būti.
Šiuo metu man priimtiniausias atrodo grindinis šildymas. Bet labiau žiūriu į elektrinį variantą. Įsirengus kelias zonas namuose(tikrai nežadu visuose kambariuose kloti), jos sugebės užtikrinti tą trūkstamą šilumos kiekį. Elektrinį šildymą, galima reguliuoti lygiai taip pat kaip vandens pagrindu veikiantį. Galima padaryti jo temperatūrą, kad grindys būtų vos vos šiltos. Tuo pačiu ir elektros suvartojimas bus nediedelis ir tose zonose bus malonu vaisčioti.
Žinoma šildymas vandeniu leidžia panaudoti įvairius šilumos šaltinius, bet čia reikia įvertinti konkrečiais skaičiais.
Kiek kainuoja įrengti vandens šildymą
Koks yra kainos skirtumas tarp elektrinio šildymo.
Įvertinus nedidelius pasyvaus namo energijos poreikius, per kiek laiko šių sistemų irengimo ir eksploatacijos kaštai susivienodins.
oras-oras silumos siurbliai + malkine zidinio “burzuika“ , nereikia jokiu duju .48 saules vamzdziai tik vandeniui uztenka sildyti , min 240 reiktu .
“Malkinė židinio buržuika“ – kolega, bijokit dievo 🙂 sandariam namui kaminą (siaubas). 48 vamzdžiai paskaičiuoti 5asmenų šeimos vandens ruošimui ir 3000l akumuliacinių įkrovimui, 240vnt 🙂 teko laikinai atsisakyti dėl perteklinės galios vasaros metu, primeskit 240x100W – vasarą vos ne kvartalinė katilinė :). Laikinai – iki bus išbandyti 48vnt. Ant šalia esančio namo turim 24vnt ir jų užtenka dviem asmenims vandeniui bei gyvatukui – per akis, na matysim kaip bus gruodį – sausį.
Kodėl rašote “šilumos siurbliai“ o ne “siurblys“? Man rezervinė galia reikalinga ~3…4kW, bet oras-oras nenoriu, nekomfortiška šildyti oru – tam pakloti vamzdžiai grindyse.
Pas mane 40 vamzdeliu&300l boileris , vasara kartais plaunu kanalizacija su 90laipsniu vandeniu , nes vis neprisiruosiu i baseina nukreipti , tesiog siltos vasaros atejo, o ir po pirties siltas vanduo nekas.
Jusu 48 vasara ikraus siektiek talpas tik del silto vandens rezervo , bet pavasari ir rudeni uzteks tik vandens boileriui .Ziema nesitikekit daug naudos , labai mazai bus, nepades ir ziemos kampu statyti.
Del burzuikos nezinau , ji gi neatsaldo , tik sildo ,o kamina nesunku uzdaryti .Namie pucia vienas siurblys ir kapsule malkom , kai lauke jau +10 , jungiu ir dujas. 260m2 sildomo ploto namas 20metu , be grindinio sildymo , kitaip neiseina. Aisku geriau oras-vanduo siurblys i grindis , taip pat tada ir reiks min 200 vamzdeliu nuo saules .
Gal esate švaruolių šeima – dažnai ir daug prausiatės kad 40 vamzdžių paskui jus nespėja? :). Aš norėjau bent 90 vamzdžių, bet montuotojai atkalbėjo, sako bus bėda vasarą. Todėl kol kas tik 48, pratestuosiu ir matysiu kaip ir kas, jau montuojant numatėm galimybę plėstis.
Kas dėl buržuikos, tai malkytėm tiek atsikūrenau, kad užteks visam gyvenimui, 20metų namui, ~350m2, sienos duok dieve R~2, lubos gal ir tiek netraukia. O kaminas taip lengvai kaip atrodo neužsidaro, lieka garantuotas šalčio tiltas per stogą (nebent kaminą šiltinti per visas patalpas) plius sandarumas vis tiek kentės, tos sklendės nebus idealiai hermetiškos, neaišku kaip kaminas santykiaus su rekuperatorium – būtina ventiliacija paleikyti perteklinį slėgį patalpose kad netrūkteltų smalkių iš buržuikos. Todėl nėr buržuikos, nereikalingas ir kaminas.
Kokiom sąlygom stovi jūsų vamzdžiai? Ne šešėly nuo ryto iki vakaro? Pakeltumėt stačiau – pailgintumėt veikimo sezoną.
ne svaruoliai , gal pirtis daug suvalgo , bet jakuzi nebeuztenka tu 300l , bet del to isleisti dar pora tlt nenoriu , kai per daug leidziu i kanalizacija.
vamzdziai siek tiek nuo pietu i vakarus 45 pagal stoga , tik pakeliau pusmetri virs del sniego, reiks apatini nuleisti ir bus rudens saulei .
Ziema ,kai saule visa diena sviecia, iki 40max pakelia.Vamzdziai china visa kita vokieciu.
Pirtis, jakuzzi – tai akivaizdžiai esate “šlapesni“ nei statistinis vidurkis 🙂 dėl to ir 300l maža, ir saulė nesugeba prišildyt. Žiemą +40C jau neblogas rezultatas, jei taip kasdien būtų tai ko daugiau ir norėt.
“Nuo pietų į vakarus 45 pagal stogą“ reik suprasti kad kolektorius 45kampu palinkęs nuo Š-P, idealiai pietvakariuose?
Jei pietus 180, tai kolektorius ziuri siek tiek i vakarus ~200 laipsniu .Taip net geriau ,nes pavasari ir rudeni daznai matau rytine saule per ruka , taigi daugiau naudos , kai siek tiek i pietvakarius .
Nežinau kur jūsų namas, bet Kaunas yra ne tikslioje laiko juostoje, Saulė zenitą pasiekia ne kaip įprasta manyti 12.00 bet 12.28, todėl jūsų “kurs 200“ labai į temą 🙂 jei namas Kaune ar netoli. Bloge yra nuoroda saulės padėties skaičiavimui, galite tiksliai pasiskaičiuoti kada zenite jūsų namui.
i laikrodi neziuriu , ziuriu i zemelapi , kur pietus
Kompasą 🙂
Dėl grindinio šildymo tai pasakysiu iš patirties. Sistema tikrai labai inertiška, nors mano namo varža R=3 m2*K/W. Jei šildausi grindiniu (palaikau 20 laipsn. C) ir užkuriu vakare grįžęs po darbo židinį, tai apie 19-22 val., kai mano namiškiai eina miegoti kambariuose būna 27 laipsn. C. Tenka atidaryti langą ir pravėdinti :(. Apie nuostolius nebešneku. Tačiau ryte temperatūra kambariuose belieka tik 17-18 laipsn. C, nes kai patalpose aukštesnė temperatūra, kiekviename kambaryje esantis termostatas uždaro kolektoriaus atšaką ir nešildo to kambario kol temperatūra nenukrenta iki žemesnės nei nustatyta temperatūra. Tiksliai nematavau, bet įsivaizduoju, kad iki 20 laipsn. C. temperatūra grubiai nukrenta apie kokia 5-6 val. ryto ir po to betonas nespėja įšilti iki 23-25 laipsn. C kad pradėtų šildyti orą.
Sveiki Irmantai,
Jūsų temperatūrų svyravimus ko gero lemia netikslus reguliavimas. Kodėl patalpos taip perkaista, juk 27 tikrai ne komfortiška temperatūra, kodėl taip atsitinka – manau kažkas negerai su reguliavimu. Stebuklų nebūna, manau pabandykite peržiūrėti sistemos valdymą. Dar viena galimybė – katilui įrengti akumuliacinę talpą, kuri kauptų katilo galios perteklių kurį atiduotų sistemai paryčiais, kai temperatura kambariuose nukrenta.
Logiškai mąstant, jei palaikyti nuolat betono temperatūrą truputi aukštesnę nei kambario, tai neturėtų kilti temperatūros palaikymo problemų. Tas “truputis“ turi atitikti pastato šilumos nuostolius – esant didesniems nuostoliams betonas turėtų būti 5-8C šiltesnis nei kambario temperatūra, mažiems nuostoliams kompensuoti gal užtektų 2-3C skirtumo.
nesupratau vieno dalyko. Saulės kolektoriai pajungti variniais vamzdžiais? Bet juk varis labai geras laidininkas, o vamzdžius lauke, o ir namie taip pat, kaip tik reikėtų gerai izoliuoti. Aš kaip tik manau, kad saulės kolektoriams geriausiai tiktų aukštas temperatūras galintys atlaikyti plastikiniai vamzdžiai.
Taip, vamzdžiai variniai. Nėra didelio skirtumo kokie vamzdžiai žiūrint dėl jų šiluminio laidumo, bet kokiu atveju jie privalo būti gerai izoliuoti – pradžiai juodas kevalas, atlaikantis aukštas temperatūras, ant jo dar akmens vatos kevalas su aliuminio folija. Glikolis gali kaisti iki 200C, bent jau tokiai temperatūrai parenkami apsauginiai ir nuorinimo vožtuvai, todėl geriau naudoti varį.
Sveiki,
domiuosi galimybe vandeni ruosti saules pagalba
norejau pasiteiruati kokio diametro dejote varinius vamzdelius ir kuo juos siltinote kokiu butent apvalkalu.
Sveiki,
Čia tas pats darius kur skaičiavo parafino šiluminę talpą 🙂
Kažkaip nerandu papildomos info kaip sekasi su tomis 3 m3 akumuliacinėmis talpomis. Ar pasiteisina? Ar užtenka Jūsų namui? Gal jau kaminą įsirengėt? 🙂
Tuo pačiu noriu pasidalinti idėja, kaip padidinti tokios sistemos efektyvumą.
įsirengti žemės šilumos siurblį, bet pajungti jį ne prie po žeme užkasto vamzdyno o prie tos akumuliacinės talpos. Šilumos siurblys atšaldys talpas bet pagamins 30 lapsnių šildymui ir 50 laipsnių karštam vandeniui.
Tuo tarpu šaltos (gal net minusinės jei jose glikolis) talpos leis saulės kolektoriams dirbti žymiai daugiau laiko ir labai efektyviai.
Šiltuoju sezonu kai kolektorių galia pakankama jie gali karštą vandenį gaminti patys.
Ką manot?