LED

Šiandien mūsų name sužibo pirmieji šviestuvai. Kaip jau minėjome “Elektros” poste, apšvietimui norime naudoti kuo daugiau LED ir atsisakyti ne tik kaitrinių, bet ir taupiųjų bei halogeninių lempučių. Eksperimentai su LED prasidėjo dar prieš metus ir apie tai truputi rašėme “Elektros” poste. Šiandien LED sužibo pilnai sumontuoti – tiesiog surizikavome, pirkome ir montavome. Pirkti padrąsino LED charakteristikos: 7-8W su 770Lm ir 120 laipsnių apšviestumas, labiausiai bijojome, kad LED skleidžiama šviesa bus koncentruota. Taigi,  virtuvės lubose sumontavome 7vnt viena kryptimi reguliuojamų šviestuvų, kurie atrodo taip:

Sudėtinga telefono kamera padaryti kokybiškas šviečiančių šviestuvų nuotraukas, todėl atsiprašome už kokybę:

Apšviestumas geriau matyti fotografuojant bendrą virtuvės vaizdą:

Kaip matome LED šviesa yra pakankamai išsklaidyta, apšviestumas pakankamai tolygus. Gal tik šviesos spalva truputi per šilta, per gelsva – čia dar prisideda geltoni baldai. Norėtųsi šiek tiek baltesnės, šaltesnės spalvos. Dar pastebėta, kad šių šviestuvų diodai labai jautrūs tiekiamai įtampai, norint gerų rezultatų reikia aukštesnės įtampos – pradinį planą šviestuvus maitinti 12V srove teko skubiai keisti ir dabar šviestuvai gauna 24V. Virtuvės šviestuvai nuo 12V beveik neveikė – iš septynių sužibo tik vienas o ir tas labai silpnai. Nuotraukos darytos su 24V maitinimu.

Koridorius, prie įėjimo durų, gavo 5vnt “tabletes” o prie san mazgo – 3 analogiškus šviestuvus:

Vėlgi atsiprašome už nuotraukų kokybę, taip jie atrodo veikiantys:

Šie šviestuvai skleidžia šaltesnę šviesą, todėl atrodo, kad jie šviečia žymiai stipriau. Ši šviesos spalva mums labiau patinka, atrodo modernesnė. Tokie apšviestumo rezultatai, 5vnt prie įėjimo:

Ir trys šviestuvai:

Prieš metus bandę LED šviestuvus ir pastebėję jų trūkumus, truputi padauginome galios, manau tie 5vnt koridoriuje galėtų būti arba mažesnės galios, arba pilnai užtektų 4vnt. Keist jau nekeisime, bet likusioms patalpoms šviestuvus rinksimės nebe tokius galingus. Šie šviestuvai yra mažiau jautrūs maitinimo įtampai, visai neblogai švietė ir nuo 12V (tiksliau nuo vieno akumuliatoriaus, kuris kraunant davė 14V) o užmaitinus juos 24V (tikslią įtampą pamatuosiu vėliau)  jie šviečia tikrai stipriai. Vienintelis trūkumas (akmenėlis į gamintojo daržą 🙂 ) iš aštuonių vienodų šviestuvų turime tris šaltesnius ir penkis šiltesnius, sumontavus ant baltų lubų jų skleidžiamos šviesos spalvos skirtumas nėra labai didelis, bet nesunkiai pastebimas. Teks tris ir penkis montuoti atskirai, gerai, kad sutapo ir taip galime padaryti.

Dabar apie maitinimo šaltinį. Jau senai minėjome, kad žadame turėti fotovoltinę jėgainę, kuri gamins ir kaups elektros energiją namo reikmėms. Kol kas jėgainės neturime, todėl maitinimo šaltinis laikinas ir labai paprastas:

Tai du nenauji automobiliniai 12V akumuliatoriai, sujungti nuosekliai ir tiekiantys apie 24V. Jiems krauti naudoju 12V tinklinį krautuvą, tenka karts nuo karto jungti tai vieną, tai kitą akumuliatorių. Bet kaip laikinam šaltiniui to pakanka – elektrikai gali pasitikrinti laidų komutavimą, teisingai pajungti LED ir jungiklius.

Dar turime nupirkę LED 22W “monstrą”, kuriam patikėsime įėjimo tambūro apšvietimą. Apie tai – netrukus papildysime šį postą.

Rekuperatorius ir ŽŠ vasarą

Mūsų name yra nestandartinė, naujoviška situacija: rekuperatorius dirba kartu su žemės šilumokaičiu (ŽŠ).  Rekuperatoriai, kurie tiekiami į Lietuvos rinką, nėra pritaikyti darbui su ŽŠ, manau juos projektuojant dėmesys kreipiamas pagrinde (o galbūt tiktai) į kuo didesnį šilumos grąžinimą dirbant žiemą ir vargu ar buvo galvojama kaip jie dirbs vasarą – laikotarpį, kai pastatui reikia ne šildymo (šilumos atstatymo), bet vėsinimo… Pirmieji įtarimai kilo pavasarį, kai saulė pakankamai greit prišildė patalpas (žaliuzės dar neveikia ir saulės kontrolės beveik nėra), o rekuperatorius toliau tiekė šiltesnį orą nei reikėtų. Todėl vakar nusprendžiau atlikti eilę eksperimentų, surinkti duomenis ir jais pasidalinti.

Vakar, 2012 07 07, orai buvo labai karšti, labai saulėti, lauko temperatūra žemės šilumokaičio paėmimo vamzdyje viršijo +32C:

Vėdinimo sistema nebuvo naudojama (laikiau išjungtą – dėl tos pačios priežasties – neefektyvus darbas) keletą savaičių, tai reiškia, kad žemės šilumokaitis nebuvo įtakotas lauko oro temperatūros, buvo visiškai atgavęs natūralią grunto temperatūrą, kas mano nuomone turėtų būti ~+6…+8C. Rekuperatorius ir pagrindiniai vamzdynai sumontuoti patalpoje, kurioje po truputi baigiamas montuoti šilumos punktas – boileris, elektrinis šildytuvas, cirkuliaciniai siurbiai ir t.t. Kadangi montažas nebaigtas, nemažai vamzdynų dar ne izoliuoti, o esant tokiam tropiniam orui saulės kolektoriaus glikolinio kontūro temperatūra buvo apie +90C, ko pasekoje oras techninėje patalpoje siekė +30C. Eksperimentavau prie atidarytų lauko durų, kad bent truputi sumažinti patalpos oro įtaką eksperimento rezultatams.

Mano įtarimas pirmiausiai krito į rekuperatoriaus konstrukciją, kad rekuperatorius net dirbdamas režimu, kai nustatyta tiekiamo į patalpas oro temperatūra yra mažesnė už realiai tiekiamą, dalinai atstatinėja oro temperatūrą. Tam priežastis – palyginus juokingai mažas apylankos skermuo:

Nuotrauka ne labai informatyvi, bet pabandysiu paaiškint: ruda dėžutė – tai sklendės elektrinė pavara, dabar matome, kad sklendė į kurią remiasi pavara, yra atidaryta, už jos esanti anga truputi matosi. Sklendės eiga yra ~3cm, apačioje sklendė sukasi ant ašies, o viršuje ji atsitraukia nuo angos plokštumos per tuos ~3cm. Sutikite, lyginant su ortakiais, kurių diametrai 160-200mm šis tarpas, šis plyšys yra juokingai mažas ir sistemoje turėtų sukurti nemažus pneumo nuostolius…Bet tai tik dalis mano įtarimų. Kadangi apylanka turi didelį pasipriešinimą, ar dalis oro vis dar ne keliauja per rekuperatoriaus šilumokaitį? Nedrįsau ardyti įrenginio ir ieškoti, ar yra koks mechanizmas, nutraukiantis šalinamo iš patalpų oro tekėjimą per šilumokaitį, taip jį šildant. Nusprendžiau pabandyti šią problemą išspręsti mechaniškai uždarant šilumokaičio išėjimą į angą, per kurią tiekiamas šviežias (ir vėsus) oras į patalpas, užklijuoti šilumokaitį lipnia juosta:

Baigus klijavimą, šilumokaitis buvo visiškai užblokuotas, manyčiau hermetiškai:

Dabar turiu sąlygas, kai praktiškai turi būti išvengta šilumogražos, kai vėsus oras iš ŽŠ tiesiogiai tiekiamas į pastato vėdinimo sistemą aplenkiant rekuperatoriaus šilumokaitį. Beliko pasitikėti paties įrenginio sandarumu. Dėl eksperimento nustačiau maksimalų tiekiamo oro į patalpas oro kiekį 100%, šalinamo iš patalpų oro kiekį maksimaliai sumažinau, iki 20% (mažiau neleidžia valdiklis), kad patalpose nesusidarytų viršslėgis atidariau daug langų:

Tokiu būdu tikėjausi greičiausiai pasiekti temperatūros kitimo, o mažindamas šalinamo oro kiekį tikėjausi sumažinti rekuperatoriaus kaitinimo šalinamu oru. Paleidimo metu situacija tokia:

Rekuperatorius nustatytas tiekti +15C orą (skaičius viršuje, kairėje), laikas matomas dešinėje (laikrodis nenustatytas; bandyta po 18val, vakare) kairėje apačioje matome temperatūrą, kurią rekuperatorius tiekia į patalpas, režimas “vasara” kas reiškia, kad oro šildymo tenas neveiks. “0” – rekuperatorius išjungtas, čia kairėje esantis rodmuo. Paleidžiu įrenginį, po ~10min fotografuoju termometrus. Žemės šilumokaičio padavimo atšakoje (tik vienoje; kita atjungta kaip ir padavimas tiesiogiai iš lauko) turiu laaabai džiuginančią temperatūrą:

Tiesiog norisi sušukti “oho” kai lauke tropiškai virš +32C, bet nepamirškime, kad ŽŠ nenaudotas ilgesnį laiką ir visiškai “pailsėjęs”, ilgiau veikiant sistemai tie magiški +10,9 gali kilti iki +15…+17C. Rekuperatoriaus pultelis taip nedžiugina:

Nors iš ŽŠ gaunu tik ~+11C (įvairiais momentais stabdant ir vėl paleidžiant sistemą rodmenys svyravo tarp 10,7 ir 12,2) bet į patalpas vis tiek tiekiamas +24C oras, akivaizdu, kad su vėsinimu yra ne kas… Gal kanalinis termomentras, kurį vis kaišioju tai šian, tai ten, ir rekuperatoriuje gamykliškai sumintuotas skirtingai sukalibruoti? Pasirodo taip, bet džiaugsmo ne per daugiausiai:

Praėjus beveik valandai nuo eksperimentų pradžios, tiekiamas į patalpas oro temperatūra truputi pasitaisė, C4 rodė +23C, kai maniškis kanalinis, kurio matavimo zondas tuo metu buvo įkištas į įrenginį, šalia tiekimo ventiliatoriaus, rodė +20,7. Taigi, rodmenys skiriasi dviems laipsniais, sunku pasakyti, kuris teisingiau rodo – kažkodėl labiau pasitikiu kanaliniu (ne todėl, kad palankesni skaičiukai 🙂 kambaryje kabo senas gyvsidabrinis termometras, rodantis labai panašiai kaip ir kanalinis), bet rezultatai vis tiek prasti – oras už įrenginio vis tiek per šiltas, lyginant su tiekiamu į jį.

Tuomet nusprendžiau rekuperatorių paleisti pilna galia, t.y. šalinamo oro kiekį padidinti iki 100% kaip ir tiekiamo.  Mano nuostabai, rekuperatoriaus termometro parodymai pradėjo mažėti, ir po gero pusvalandžio darbo nukrito iki +20,6C. Šis pokytis labai netikėtas, kodėl taip įvyko – negaliu paaiškinti. Bet rezultatas vis dar blogas.

Pamatavau oro temperatūras ir kituose sistemos taškuose, rekuperatoriaus apylankoje:

Rezultatas netikėtas, vamzdyne su filtrų kasete oras pašyla keturiais laipsniais – nežinau kaip ir kodėl, vamzdynai izoliuoti 5cm vata ir folija…O gal čia jau ir įrenginyje yra kažkokie šilumos nuostoliai, ne tik vamzdyne, negali būti, kad max. 5m ilgio izoliuotame vamzdyje greitai (100% rekupo galios; debito neturiu kuo pamatuoti) tekantis oras pašiltų ~4C.

Oro temperatūra ištraukimo difūzoriuje – +27C. Tikėtinai teisinga, nes kitoje patalpoje maždaug 1.5m aukštyje kabantis gyvsidabrinis senukas irgi rodo apie +27C.

Kanalinis, patalpintas oro šalinimo angoje, išorinėje sienoje, rodė ~+25C. Prisiminus, kad iš patalpos ištraukiamas oras buvo virš +27C peršasi išvada, kad rekuperatoriuje TEBEVYKSTA ŠILUMOGRĄŽA, arba įrenginys nėra sandarus ir vyksta oro srautų maišymasis. Kitokių argumentų šių temperatūrų skirtumui paaiškinti nežinau.  Tikėtinesnė yra pirmoji versija, norisi tikėti gaminio kokybe, nors prisiminus užklijuotą lipnia juosta šilumokaitį ši versija neatrodo labai galima.

Gal po dviejų valandų sistemos testavimo, pasiektas geriausias rezultatas – į patalpas tiektas oras atvėso iki +20,2C, kai žemė tiekė vėsų ~+12C orą. Kol kas turime problemą, kurios sprendimas gali būti papildomos išorinės apylankos, su dideliu bent d160 skerspjūviu montavimas, nors tai sudėtinga atlikti dėl įrenginio konstrukcijos – oro padavimą tektų daryti per aptarnavimo duris, jose darant įvadą.

Tikiuosi pagalbos iš gamintojo, gal kažkas atlikta neteisingai, todėl iš anksto dėkingas už konstruktyvius komentarus.

Papildysiu šią temą paskutiniais rezultatais. Palikau sistemą dirbti nuolat, nustačiau ir paduodamo, ir ištraukiamo ventiliatoriaus galias po 50% ir palikau beveik penkioms paroms. ŽŠ dirbo tik viena atšaka. Eksperimento pabaigoje iš ŽŠ oras sušilo iki +14,2C, įrenginio valdiklis rodė tiekiamą orą į patalpas +20,6C. Manau per penkias paras sistema turėjo galutinai nusistovėti. Taigi, problema vis dar yra.

Tapetai

Tapetai – tai vienas iš sienų dekoravimo būdų. Santykinai tapetų name turime nedaug, bet tapetus pavyko rasti gražius ir kokybiškus. Čia turime padėkoti internetinei parduotuvei Wall paper direct už kokybiškus, gražius ir pigius tapetus – kai kurie tapetai daugiau nei du kartus pigesni nei Kauno parduotuvėse, o perkant didesnį kiekį gavome nemokamą atsiuntimą. Vienintelė bėda – pardavėjų puslapyje esantis tapetų kiekių skaičiavimo įrankis toli gražu ne tobulas ir patartume juo nesinaudoti, tapetų kiekį skaičiuoti patiems ar patikėti klijuotojui. Tapetus klijavo Oksana, jos darbu esame labai patenkinti. Klijavo labai lėtai, kartais tik po keletą juostų per dieną, bet kokybė – super. Visiems rekomenduojame. Rezultatai, siena prie lauko durų: Svetainės siena: Miegamasis: Vaikų kambario siena, su pasaulio architektūros šedevrais 🙂 :

Želdiniai

Atėjo eilė apsiželdinti – galutinai susitvarkyti namo aplinką. Pagaliau “Sodo nindzė” sulaukė savo eilės – tvora stovi, juodžemis išlygintas…Beje tikrasis mūsų želdintojo vardas yra Darius :), jam skambinti galima 8 616 42833.

Ką ištikrųjų Darius darė su juodžemiu nematėme, ryte atsiveždavo motobloką, birbindavo per dieną, vakare rasdavome pagražėjusį sklypą ir keletą karučių suverstų šiūkšlių. Keikė Darius mūsų pakaunės dievožemį, atseit labai sunkus, ir gamtą – palijus viskas vėl sušokdavo…bet vistiek įveikė, nutaikė tarpą kaip niekad lietingo birželio ir paruošęs ir galutinai išlyginęs dirvą pasėjo žolę – kažkokį Shademaster 🙂 rašau “kažkokį” nes nelabai rūpėjo…asmeniškai aš prašiau kažko “minimum priežiūros”, tikrai nedegu nekantrumu kasdien kapstytis ar pjauti – labai tikiuosi, kad aplinka nereikalaus daug dėmesio. Gal senatvėje žemė labiau trauks, bet dabar tikrai nėra nei noro, nei laiko…Todėl “supergrožybėmis” ir išskirtiniais želdiniais nenustebinsime. Viso turime 3-4 spygliuočius, būtent spygliuočius, kad nereikėtų rudenį grėbti ir išvežinėti tonų lapų.

Viena svarbiausių Dariaus užduočių – gyvatvorė. Kadangi didžioji dalis tvoros segmentinė, o atsitverti vis tiek reikia, nusprendėme segmentą “sutankinti” tujomis, “medžiais, ne krūmais” anot mūsų draugo 🙂 . Darius patarė sodinti Smaragdines tujas – jos išlieka vienodos spalvos visus metus, neruduoja.  Tujas vazonėliuose pirkau Lenkijoje, medelyne, esančiame Wola Zambrowska. Nežinojau, kad tą dieną Lenkijoje didžiulė bažnytinė šventė (keliai uždaryti, procesijos nešinos statulomis ir gėlėmis) ir ne darbo diena. Sužinojęs, kad nedirba, prašiau, kad nors užstatą kas paimtų, nes šis adresas labai pakeliui, dažnai pro ten pravažiuoju, bet atvykęs kieme sutikau savininką baltu kostiumu (pasiruorušį bažnytinėms iškilmėms), kuris ne tik pinigus priėmė, bet ir tujas sukrovė – profesionaliai suguldė ant grindų, sudėdamas į tarpus maišus kad viršutinės nelaužytų apatinių – nesutrukdė nei šventės, nei balta apranga – per 15min 88vnt buvo pakrauti. Atsisveikinant sako: “būtum tu vietinis – atvažiuotum po švenčių, bet lietuviui visad pasiryžęs padėti, taip kaip man visada padeda Lietuvoje!” Su lenkais turiu daug reikalų ir žinau, kad jie geri žmonės, šis įvykis tik sutvirtina mano požiūrį, dar kartą įrodo, kad tai draugiškai nusiteikę žmonės!!! Beje, 100-110cm tuja kainavo 16PLN – tai gera kaina.

Tujos apipiltos pušies žieve – šis priemonė neleis po tujomis želti žolei, o tai reiškia išvengsime pjovimo trimeriais ar kitais smulkiais įrankiais. Darius žada, kad bet 5 metus bus ramu, vėliau teks žievę atnaujinti. Žieve apipilti ir keli “uoginiai” krūmai:

Vejai čia jau beveik trys savaitės:

Aukštoka, bet dar “skysta”…Darius greit turės padaryti pirmą pjovimą bei nupuršti kažkiokia chemija – piktžolėms išnaikinti.

Didžiausias augalas, mūsų pasididžiavimas:

Negalėčiau pasakyti, iš ko šis bonsas padarytas ir kaip…mes jį meiliai vadiname prisimindami seną gerą rusišką filmą(“Sėkmės džentelmenai”), vieno herojaus ištartą sparnuotą frazę “derevo vo, i mužyk v pedžake” – tai mūsų derevo vo! 🙂

Rašydamas šį postą iš žmonos sulaukiau pastabos: “Nepamiršk parašyti, kad tai mano teritorija, čia tu tik svečias”. Taip, tikra tiesa – viskas padaryta pagal jos norus ir nurodymus. Gerai, kad namus ir želdinimą mudu suprantame +/- vienodai: “butas su daug daug žolės” 🙂

Tvora

Šiandien sulaukėme tvoros! Jau minėjome “Trinkelių” poste, kad tvorą mums įrenginėja Kagrė. Rudenį buvo įrengti beveik visi tvorstulpiai – jie buvo apdėti grindinio trinkelėmis, išskyrus tris stulpus, kurie būtų užtvėrę įvažiavimą į sklypą. Įvažiuoti labai reikėjo juodžemiui suvežti ir išlyginti, šiandien šie tvorstulpiai sustatyti pirmiausiai:

Mūsų tvora – lengva, kiaura 🙂 – segmentinė. Norime atsitverti nuo gatvės, kuri vis judresnė, bet aklinos “rytietiškos” tvoros nenorime. Manau radome gerą variantą – segmentas apsodintas tankiomis tujomis, kurios suformuos karpomą gyvatvorę. To pakaks atsitverti vizualiai, tujos mažins triukšmą, stabdys dulkes. Taigi – segmentas:

Vartai – tai dalis tvoros. Čia teko ieškoti kitokių sprendimų, nes vartų tujomis neužsodinsi… 🙂 todėl vartai ir varteliai -metalo karkasas su skardos žaliuzi užpildu. Vartus pasirinkome ne varstomus, bet stumdomus. Viena iš priežasčių – gana juntamas nuolydis įvažiavime, taip pat vartų plotis. Tikimės, kad stumdomi vartai tarnaus paprasčiau, lengviau tvarkysis su sniegu. Taip pat labai tikimės greitesnio vartų atsidarymo, dabar turimi varstomi vartai atsiveria labai lėtai…Taigi – vartai:

…ir varteliai:

Šiaurinė sklypo riba atitverta aklina tvora – tam panaudotos skardinės tvorlentės. Kaip pastebėjote, tvoroje nėra medienos – netikime medžio amžinumu, nenorime jokių perdažinėjimų. Tikimės, kad galvanizuoti metaliniai tvoros elementai tarnaus ilgai be jokios priežiūros ir aptarnavimų. Tvorlenčių tvora:

Dar liko nepaminėta vartų pavara:

Gembinė vartų konstrukcija:

Aplinka – juodžemis

Pagaliau sulaukėme sausenio oro, pagaliau pakankamai išdžiūvo sklypas. Nors vakar teko pasinervinti – užėjęs lietus galėjo sugriauti šiandienos karingus 🙂 planus. Antradienį Vytis rado laiko padirbėti mūsų aplinkos tvarkyme, su sąlyga, kad bus pakankamai sausa, laukėme ir bijojome, kad palijus darbus teks atidėti…bet orai buvo labai geri, šiandien pavyko užvežti ir išlyginti juodžemį sklype. Vytis jau žinomas mūsų skaitytojams iš Elektros ir Trinkelių postų, puiku turėti tokį kaimyną, rekomenduojame – 8 608 98990.

Pradėjome nuo toliausio sklypo taško, juodžemis lygintas plačiu planiravimo kaušu:

Darbų eiga paprasta: išpiltas perteklinis juodžemis kaušu traukiamas link ekskavatoriaus, taip paliekant reikiamą lygį ir suformuojant reikiamus nuolydžius. Taip papildomai užvežta apie 12m3 juodžemio, kadangi jis kastas visai šalia, tai darbai vyko paeiliui, užvežama du-trys reisai, tada išlyginama ir vėl užvežama – taip labai patogu ir greita, nes žinojome kur ir kiek išpilti kad ekskavatoriui nereikėtų per daug kasti. Pabaigus vaizdai labai pasikeitė, aplinka tampa vis mielesnė ir jaukesnė:

Netgi pasodinome keletą gelių, jos augo vietoje, iš kurios iškastas ir atvežtas juodžemis:

Namo šiaurinėje pusėje kol kas tik krūvos, teks pabaigti rankomis – privažiavimas labai ribotas:

Taigi, ši trijų V, VVV (Vestina, Vytis, Vilius :)) diena labai pavykusi. Neskaitant, kad aplinka labai pagražėjo, mes pasiruošėme sekantiems darbams:

1. Tvoros užbaigimui – specialiai įvažiavimui į sklypą nebuvo pastatytas vienas tvorstulpis, be jo negalėjome baigti tvoros. Dabar paskutinysis tvorstulpis gali būti pastatytas, baigta tvora, sumontuoti vartai ir varteliai.
2. Vejos ir gyvatvorės įrengimui esame atlikę visus darbus, dabar darbus tęs želdintojas – sodins tujas gyvatvorei bei kitus dekoratyvinius augalus, įrengs veją.

Radonas

Radonas – tai radioaktyvus elementas, normaliomis atmosferinėmis sąlygomis yra dujinėje būsenoje. Jis susidaro skylant uranui ir toriui, tai vyksta dirvoje – būtent ten, kur esame įrengę žemės šilumokaitį. Kadangi šilumokaitis yra atviro tipo, betarpiškai kontaktuojantis su dirvožemiu, tai yra rizika, kad žemėje išsiskiriantis radonas dujiniu pavidalu pasieks mūsų žemės šilumokaitį, iš kur rekuperatoriaus ventiliatorių pagalba bus išnešiotas po gyvenamas patalpas… skamba bauginančiai. Plačiau apie radoną galima paskaityti Wikipedijoje. Kiek teko girdėti, ši ploblema yra labai aktuali Skandinavijoje, Airijoje, bet apie radono išsiskyrimą Lietuvos teritorijoje rimtesnių žinių nėra. Nusprendėme ištirti esamą situaciją. Tam kreipiausi į RSC – radiacijos saugos centrą, kur išdėstęs savo situaciją ir nuogastavimus sulaukiau realios pagalbos. Sutarėme, kad luktersiu iki dienos, kai specialistai turės reikalų Kaune, tuomet jie užsuks ir pas mus. Šiandien kaip tik tai ir įvyko, ryte sulaukiau specialistų, kurie mūsų name paliko tris matavimo prietaisus:

Šie davikliukai pastatyti trijose patalpose, kur yra tiekiamas oras: Ia svečių kambaryje, tiesiai po būsimu difuzoriumi, IIa vaikų kambaryje ir IIa tėvų miegamajame.  Ne atsitiktinai nuotraukoje daviklis yra ant apversto kibirėlio nuo glaisto – daviklis turi būti pakeltas nuo grindų. Taip visi trys davikliai stovės patalpose 21 parą, tuomet aš juos užsuksiu (matomas sriegis ir iššokęs dangtelis) ir pristatysiu į RSC Kauno skyrių, kur jie bus ištirti ir tikriausiai gausime ataskaitą su rūpina informacija.

Specialistas atsivežė momentinį radono koncentracijos matuoklį, kurį pastatė techninėje patalpoje, matuoklis buvo įjungtas gal 10minučių, kol mes dėliojome daviklius patalpoje. Pabaigus su davikliais, nuimti momentinio matuoklio parodymai – 30 Bekererių/m3 oro kai Lietuvos higienos normos leidžia 300 Bekererių. Taigi, tai tik dešimtadalis leistinos koncentracijos normos, kas nuteikia labai optimistiškai: jei radono problema mūsų name egzistuotų tikriausiai momentinis matuoklis būtų parodęs padidintą jo koncentraciją. Anot wikipedijos, radono koncentracija atmosferoje yra 10-20Bq/m3, uždarose patalpose – 100Bq/m3. Bet negirkime dienos be vakaro, palaukime dar 20parų ir sužinokime, ką parodys tie trys davikliai.

Radono poveikis sveikatai.

Gavau radono koncentracijos matavimo rezultatus:

“laba diena,

siunčiu radono tūrinio aktyvumo tyrimo rezultatus

darbo kambarys 73 bq/m3

vaikų kambarys 80 bq/m3

miegamasis 113 bq/m3

tyrimo rezultatus galite suyginti su šia higienos norma.

Lietuvos higienos norma HN 85:2011 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-890 (Žin., 2011, Nr. 124-5917).”

Radonas patalpose(1)

A5 Radono leidinys