Želdiniai

Atėjo eilė apsiželdinti – galutinai susitvarkyti namo aplinką. Pagaliau “Sodo nindzė“ sulaukė savo eilės – tvora stovi, juodžemis išlygintas…Beje tikrasis mūsų želdintojo vardas yra Darius :), jam skambinti galima 8 616 42833.

Ką ištikrųjų Darius darė su juodžemiu nematėme, ryte atsiveždavo motobloką, birbindavo per dieną, vakare rasdavome pagražėjusį sklypą ir keletą karučių suverstų šiūkšlių. Keikė Darius mūsų pakaunės dievožemį, atseit labai sunkus, ir gamtą – palijus viskas vėl sušokdavo…bet vistiek įveikė, nutaikė tarpą kaip niekad lietingo birželio ir paruošęs ir galutinai išlyginęs dirvą pasėjo žolę – kažkokį Shademaster 🙂 rašau “kažkokį“ nes nelabai rūpėjo…asmeniškai aš prašiau kažko “minimum priežiūros“, tikrai nedegu nekantrumu kasdien kapstytis ar pjauti – labai tikiuosi, kad aplinka nereikalaus daug dėmesio. Gal senatvėje žemė labiau trauks, bet dabar tikrai nėra nei noro, nei laiko…Todėl “supergrožybėmis“ ir išskirtiniais želdiniais nenustebinsime. Viso turime 3-4 spygliuočius, būtent spygliuočius, kad nereikėtų rudenį grėbti ir išvežinėti tonų lapų.

Viena svarbiausių Dariaus užduočių – gyvatvorė. Kadangi didžioji dalis tvoros segmentinė, o atsitverti vis tiek reikia, nusprendėme segmentą “sutankinti“ tujomis, “medžiais, ne krūmais“ anot mūsų draugo 🙂 . Darius patarė sodinti Smaragdines tujas – jos išlieka vienodos spalvos visus metus, neruduoja.  Tujas vazonėliuose pirkau Lenkijoje, medelyne, esančiame Wola Zambrowska. Nežinojau, kad tą dieną Lenkijoje didžiulė bažnytinė šventė (keliai uždaryti, procesijos nešinos statulomis ir gėlėmis) ir ne darbo diena. Sužinojęs, kad nedirba, prašiau, kad nors užstatą kas paimtų, nes šis adresas labai pakeliui, dažnai pro ten pravažiuoju, bet atvykęs kieme sutikau savininką baltu kostiumu (pasiruorušį bažnytinėms iškilmėms), kuris ne tik pinigus priėmė, bet ir tujas sukrovė – profesionaliai suguldė ant grindų, sudėdamas į tarpus maišus kad viršutinės nelaužytų apatinių – nesutrukdė nei šventės, nei balta apranga – per 15min 88vnt buvo pakrauti. Atsisveikinant sako: “būtum tu vietinis – atvažiuotum po švenčių, bet lietuviui visad pasiryžęs padėti, taip kaip man visada padeda Lietuvoje!“ Su lenkais turiu daug reikalų ir žinau, kad jie geri žmonės, šis įvykis tik sutvirtina mano požiūrį, dar kartą įrodo, kad tai draugiškai nusiteikę žmonės!!! Beje, 100-110cm tuja kainavo 16PLN – tai gera kaina.

Tujos apipiltos pušies žieve – šis priemonė neleis po tujomis želti žolei, o tai reiškia išvengsime pjovimo trimeriais ar kitais smulkiais įrankiais. Darius žada, kad bet 5 metus bus ramu, vėliau teks žievę atnaujinti. Žieve apipilti ir keli “uoginiai“ krūmai:

Vejai čia jau beveik trys savaitės:

Aukštoka, bet dar “skysta“…Darius greit turės padaryti pirmą pjovimą bei nupuršti kažkiokia chemija – piktžolėms išnaikinti.

Didžiausias augalas, mūsų pasididžiavimas:

Negalėčiau pasakyti, iš ko šis bonsas padarytas ir kaip…mes jį meiliai vadiname prisimindami seną gerą rusišką filmą(“Sėkmės džentelmenai“), vieno herojaus ištartą sparnuotą frazę “derevo vo, i mužyk v pedžake“ – tai mūsų derevo vo! 🙂

Rašydamas šį postą iš žmonos sulaukiau pastabos: “Nepamiršk parašyti, kad tai mano teritorija, čia tu tik svečias“. Taip, tikra tiesa – viskas padaryta pagal jos norus ir nurodymus. Gerai, kad namus ir želdinimą mudu suprantame +/- vienodai: “butas su daug daug žolės“ 🙂

Tvora

Šiandien sulaukėme tvoros! Jau minėjome “Trinkelių“ poste, kad tvorą mums įrenginėja Kagrė. Rudenį buvo įrengti beveik visi tvorstulpiai – jie buvo apdėti grindinio trinkelėmis, išskyrus tris stulpus, kurie būtų užtvėrę įvažiavimą į sklypą. Įvažiuoti labai reikėjo juodžemiui suvežti ir išlyginti, šiandien šie tvorstulpiai sustatyti pirmiausiai:

Mūsų tvora – lengva, kiaura 🙂 – segmentinė. Norime atsitverti nuo gatvės, kuri vis judresnė, bet aklinos “rytietiškos“ tvoros nenorime. Manau radome gerą variantą – segmentas apsodintas tankiomis tujomis, kurios suformuos karpomą gyvatvorę. To pakaks atsitverti vizualiai, tujos mažins triukšmą, stabdys dulkes. Taigi – segmentas:

Vartai – tai dalis tvoros. Čia teko ieškoti kitokių sprendimų, nes vartų tujomis neužsodinsi… 🙂 todėl vartai ir varteliai -metalo karkasas su skardos žaliuzi užpildu. Vartus pasirinkome ne varstomus, bet stumdomus. Viena iš priežasčių – gana juntamas nuolydis įvažiavime, taip pat vartų plotis. Tikimės, kad stumdomi vartai tarnaus paprasčiau, lengviau tvarkysis su sniegu. Taip pat labai tikimės greitesnio vartų atsidarymo, dabar turimi varstomi vartai atsiveria labai lėtai…Taigi – vartai:

…ir varteliai:

Šiaurinė sklypo riba atitverta aklina tvora – tam panaudotos skardinės tvorlentės. Kaip pastebėjote, tvoroje nėra medienos – netikime medžio amžinumu, nenorime jokių perdažinėjimų. Tikimės, kad galvanizuoti metaliniai tvoros elementai tarnaus ilgai be jokios priežiūros ir aptarnavimų. Tvorlenčių tvora:

Dar liko nepaminėta vartų pavara:

Gembinė vartų konstrukcija:

Aplinka – juodžemis

Pagaliau sulaukėme sausenio oro, pagaliau pakankamai išdžiūvo sklypas. Nors vakar teko pasinervinti – užėjęs lietus galėjo sugriauti šiandienos karingus 🙂 planus. Antradienį Vytis rado laiko padirbėti mūsų aplinkos tvarkyme, su sąlyga, kad bus pakankamai sausa, laukėme ir bijojome, kad palijus darbus teks atidėti…bet orai buvo labai geri, šiandien pavyko užvežti ir išlyginti juodžemį sklype. Vytis jau žinomas mūsų skaitytojams iš Elektros ir Trinkelių postų, puiku turėti tokį kaimyną, rekomenduojame – 8 608 98990.

Pradėjome nuo toliausio sklypo taško, juodžemis lygintas plačiu planiravimo kaušu:

Darbų eiga paprasta: išpiltas perteklinis juodžemis kaušu traukiamas link ekskavatoriaus, taip paliekant reikiamą lygį ir suformuojant reikiamus nuolydžius. Taip papildomai užvežta apie 12m3 juodžemio, kadangi jis kastas visai šalia, tai darbai vyko paeiliui, užvežama du-trys reisai, tada išlyginama ir vėl užvežama – taip labai patogu ir greita, nes žinojome kur ir kiek išpilti kad ekskavatoriui nereikėtų per daug kasti. Pabaigus vaizdai labai pasikeitė, aplinka tampa vis mielesnė ir jaukesnė:

Netgi pasodinome keletą gelių, jos augo vietoje, iš kurios iškastas ir atvežtas juodžemis:

Namo šiaurinėje pusėje kol kas tik krūvos, teks pabaigti rankomis – privažiavimas labai ribotas:

Taigi, ši trijų V, VVV (Vestina, Vytis, Vilius :)) diena labai pavykusi. Neskaitant, kad aplinka labai pagražėjo, mes pasiruošėme sekantiems darbams:

1. Tvoros užbaigimui – specialiai įvažiavimui į sklypą nebuvo pastatytas vienas tvorstulpis, be jo negalėjome baigti tvoros. Dabar paskutinysis tvorstulpis gali būti pastatytas, baigta tvora, sumontuoti vartai ir varteliai.
2. Vejos ir gyvatvorės įrengimui esame atlikę visus darbus, dabar darbus tęs želdintojas – sodins tujas gyvatvorei bei kitus dekoratyvinius augalus, įrengs veją.

Radonas

Radonas – tai radioaktyvus elementas, normaliomis atmosferinėmis sąlygomis yra dujinėje būsenoje. Jis susidaro skylant uranui ir toriui, tai vyksta dirvoje – būtent ten, kur esame įrengę žemės šilumokaitį. Kadangi šilumokaitis yra atviro tipo, betarpiškai kontaktuojantis su dirvožemiu, tai yra rizika, kad žemėje išsiskiriantis radonas dujiniu pavidalu pasieks mūsų žemės šilumokaitį, iš kur rekuperatoriaus ventiliatorių pagalba bus išnešiotas po gyvenamas patalpas… skamba bauginančiai. Plačiau apie radoną galima paskaityti Wikipedijoje. Kiek teko girdėti, ši ploblema yra labai aktuali Skandinavijoje, Airijoje, bet apie radono išsiskyrimą Lietuvos teritorijoje rimtesnių žinių nėra. Nusprendėme ištirti esamą situaciją. Tam kreipiausi į RSC – radiacijos saugos centrą, kur išdėstęs savo situaciją ir nuogastavimus sulaukiau realios pagalbos. Sutarėme, kad luktersiu iki dienos, kai specialistai turės reikalų Kaune, tuomet jie užsuks ir pas mus. Šiandien kaip tik tai ir įvyko, ryte sulaukiau specialistų, kurie mūsų name paliko tris matavimo prietaisus:

Šie davikliukai pastatyti trijose patalpose, kur yra tiekiamas oras: Ia svečių kambaryje, tiesiai po būsimu difuzoriumi, IIa vaikų kambaryje ir IIa tėvų miegamajame.  Ne atsitiktinai nuotraukoje daviklis yra ant apversto kibirėlio nuo glaisto – daviklis turi būti pakeltas nuo grindų. Taip visi trys davikliai stovės patalpose 21 parą, tuomet aš juos užsuksiu (matomas sriegis ir iššokęs dangtelis) ir pristatysiu į RSC Kauno skyrių, kur jie bus ištirti ir tikriausiai gausime ataskaitą su rūpina informacija.

Specialistas atsivežė momentinį radono koncentracijos matuoklį, kurį pastatė techninėje patalpoje, matuoklis buvo įjungtas gal 10minučių, kol mes dėliojome daviklius patalpoje. Pabaigus su davikliais, nuimti momentinio matuoklio parodymai – 30 Bekererių/m3 oro kai Lietuvos higienos normos leidžia 300 Bekererių. Taigi, tai tik dešimtadalis leistinos koncentracijos normos, kas nuteikia labai optimistiškai: jei radono problema mūsų name egzistuotų tikriausiai momentinis matuoklis būtų parodęs padidintą jo koncentraciją. Anot wikipedijos, radono koncentracija atmosferoje yra 10-20Bq/m3, uždarose patalpose – 100Bq/m3. Bet negirkime dienos be vakaro, palaukime dar 20parų ir sužinokime, ką parodys tie trys davikliai.

Radono poveikis sveikatai.

Gavau radono koncentracijos matavimo rezultatus:

“laba diena,

siunčiu radono tūrinio aktyvumo tyrimo rezultatus

darbo kambarys 73 bq/m3

vaikų kambarys 80 bq/m3

miegamasis 113 bq/m3

tyrimo rezultatus galite suyginti su šia higienos norma.

Lietuvos higienos norma HN 85:2011 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-890 (Žin., 2011, Nr. 124-5917).“

Radonas patalpose(1)

A5 Radono leidinys

Garažo lubos

Na posto pavadinimas, pati tema – niekuo neypatinga, sakyčiau net neverta dėmesio. Jokių  naujienų čia nepateiksime, nieko “nematyto – negirdėto“ 🙂 tiesiog laisvo laiko turėdamas pasigirsiu nedidele pažanga.

Stogo konstrukcija – medinės gegnės. Žinodami, kad stygos liks atviros, prieš sumontuojant jas trumpam įkišom į džiovyklą (tik tam, kad obliuojant nesišiauštų) ir nuobliavome. Dabar turime lygias stygas, kurias nutepėme baltai – balta spalva šviesina patalpą, kurioje tik vienas langas. Nudažius stygas, stogą iš vidaus apkalėme plastikinėmis dailylentėmis, taip pat baltomis. Kodėl plastikas? Pirma – tai pati pigiausia apdailinė medžiaga, antra – amžina, jai nereikės jokios priežiūros, niekada neteks perdažynėti, lakuoti ar kitaip perdenginėti. Sukalėm ir pamiršom. Nepamirškime, kad garažas – tai ne svetainė garbingiems svečiams 🙂 dvi joje stovinčios “skarbonkės“ yra labai pagerbtos vien jau faktu, kad neteks stovėti po atviru dangumi 🙂  Todėl esame įsitikinę, kad šis pigus apdailos būdas idealiai atliks savo paskirtį.

Dėl visa ko panaudojome difuzinę plėvelę, ji neleis drėgmei iš patalpos skverbtis į stogo konstrukciją, bet neuždarys kelio drėgmei esančiai konstrukcijoje pasišalinti. Plėvelė gerai matyti nebaigtoje skliauto vietoje:

Dailylentės tvirtintos ant plieno profilių karkaso. Montavimas greitas ir paprastas. Už šį darbą dėkingi Ričardui  8604 68642, jam patikėjome visas namo lubas iš GKP.

Plytelės

Po truputi pereinam prie finalinės namo statybos stadijos – apdailos. Čia pasirodysime pasiekimus sienas ir grindis klojant plytelėmis. Pradžiai labai norime pasidžiaugti ir rekomenduoti plyteles klojusį Mindaugą 8 612 90092. Mums labai pasisekė, kad sutikome Mindaugą (teisybę pasakius jis yra jau klojęs plyteles mūsų dabartiniame būste gal prieš 8 metus, todėl žinojome, kad viskas bus gerai). Iš jo sulaukėme labai daug patarimų ir pasiūlymų, dar vienas dalykas tas, kad likučiai po atliktų darbų yra juokingai, netgi pavojingai maži – po plytelę-dvi nuo kiekvienos rūšies. Taigi mes užsakome o Mindaugas kloja – vos ne ideali komanda 🙂 Aišku dabar tai atrodo linksma ir net juokinga, bet prieš pradedant darbus suskaičiuotos plytelės vertė truputi pasinervinti…

Pačios plytelės pirktos Lenkijoje, didelį pasirinkimą ir tikrai geras kainas radome firmoje Euro ceramika – iš čia parsivežėme visas namų plyteles, tik pigesnes, skirtas techninės patalpos bei garažo gindims ir sienoms pirkome Max Lazienki. Plytelės Ispaniškos arba Itališkos, įvairių gamintojų. Klijai naudoti Knauf Flexkleber, glaistai tarpeliams pagrinde epoksidiniai iš Euro ceramikos. Nors dirbti su jais sunkiau, bet kokybė tikrai geresnė. Vaikų san mazge dušo kabinos siena išklota mozaika, kur daug tarpelių – Mindaugas gyrė epoksidinį glaistą, bet paprastoms plytelėms jį naudojo nenoriai… Pirmo aukšto grindims naudojome dideles 100×50 plyteles, noras buvo sukloti visai be tarpelių, bet plytelių kokybė nebuvo pakankamai gera ir teko daryti minimalius tarpelius – epoksidinis glaistas niekaip nenorėjo lysti į 1mm tarpus, todėl teko naudoti įprastą cementinį glaistą.

Taigi nuo pradžių kaip viskas vyko. Patalpų sienos buvo išklijuotos gipso kartono plokšte, pagrinde žalia (atsparesne drėgmei) todėl sienų lygumo klausimas nebekilo. Bet papildoma hidroizoliacija vis tik reikalinga, būtina! Tam naudojome tepamą Knauf izoliaciją, nors panašius darbus Švedijoje dirbantis draugas griebėsi už galvos – Švedijoje draudžiama tepti izoliaciją, ji naudojama ruloninė.  Kaip atrodo hidroizoliacija:

Beje, prieš tai pasidarbavo santechnikai, sumontavo potinkinius vamzdynus bei termostatus:

Hidroizoliacija įrengta tik san mazguose, techninėje patalpoje to nedarėme. Čia sienų plytelės suklotos tiesiai ant GKP, grindų – ant išlyginamojo sluoksnio, kuriam naudojome mišinį pagamintą Lietuvoje – Sakret. Išbandėme – Sakret kokybė tikrai gera, todėl ir kitur naudojome būtent jį, brendiniams gaminiams neišlaidaujant. Keletas vaizdų iš patalpos, kurioje bus (iš tikrųjų jau yra) sumontuoti namo inžinieriniai įrenginiai:

Grižkime prie san mazgų. Žaliai baltas yra vaikų san mazgas:

Baltai juodai raudonas – tėvų san mazgas:

Baltai pilkai juodas pirmo aukšto san mazgas:

Kol kas lieka neparodytos pirmo aukšto svetainės grindys. Nėra galimybės padaryti nuotraukų, grindys užklotos plėvele – vyksta intensyvūs dažymo bei tapetavimo darbai. Todėl didžiosios grindys bloge atsiras vėliau.

Šiandien (2012 04 16) yra naujienų apie Ia grindis. Po ilgų ieškojimų pagaliau radau kas iš plytelių ir jų atraižų pagamins kokybiškus plintusus (grindruostes).Už informacinę pagalbą labai dėkingas Pauliui. Plintusai supjauti 8cm pločio ir 50cm ilgio juostos, viršutinė briauna užapvalinta, nušlifuota – vaizdelis labai liuks 🙂 už šį darbą dėkingas Sauliui 8699 36975. Dabar belieka sulaukti, kada Mindaugas suras laisvą pusdienį ir sudės juos į vietą.

Plintusas iš arti:

Šitaip atrodo sudėti, tik dar ne glaistyti ir ne silikoninti:

Rekuperatorius

Pagaliau mūsų namas gavo “plaučius“ 🙂

Rekuperatorius – tai vėdinimo įrenginys, grąžinantis šiluminę energiją, į pastatą tiekiamas šviežias lauko oras yra pašildomas šalinamo oro šiluma. Kodėl šiuolaikiniam namui reikalinga mechaninė ventiliavimo sistema:

1.  Tik RVS (rekuperacinė vėdinimo sistema) leidžia tiksliai kontroliuoti patalpų vėdinimą;
2. Pastato šilumos nuostoliai dėl ventiliavimo pasyvaus namo šilumos balanse sudaro labai žymią dalį. Norėdami šiuos nuostolius minimizuoti mes naudojame RVS. Iš rekuperatoriaus tikimės ne mažiau 80proc energijos grąžinimo
3. Pastatui esant sandariam (sandarumas yra viena iš pasyvumo sąlygų) RVS būtina užtikrinti tinkamą oro kokybę patalpose, kontroliuoti oro sudėtį(CO2 kiekį ore) ir drėgnumą.

Įrenginio montavimo darbus atliko Vladas ir Egidijus, jums jau žinomi iš “Gartraukio’ ir “Vėdinimo“ postų.

Mes išsirinkome Amalvos naują produktą:

Įrenginio techninės charakteristikos.

Rekuperatorių montavome techninėje patalpoje (katiline šios patalpos vadinti neapsiverčia liežuvis nes nei katilo, nei kamino neturime 🙂 ) nors pats įrenginys yra plokščias – jis gali būti sumontuotas virš pakabinamų lubų. Mes savojo neslėpėme, jo “pramoninis“ vaizdas mus tenkina – o ir parodyti jį bus žymiai lengviau, jau nekalbant apie aptarnavimą. Pirma mintis buvo jį tvirtinti lygiagrečiai nuolaidžiam stogui, bet apžiūrėjus kondensato surinkimo vonią tapo aišku, kad teks montuoti horizontaliai. Vaizdas techninėje patalpoje sudėtingas, vamzdžių daug, bet visi tilpo. Tai mūsų sistemos ypatumai: dviejų atšakų žemės šilumokaitis, gartraukio šalinimo ortakis, šilumokaičio apėjimo ortakis.

Pakabinus patį įrenginį palubėje, buvo patuostos angos sienose oro paėmimui ir šalinimui:

Šiaurinėje pastato sienoje buvo iškirsta šalinamo oro dėžė, į ją bus pajungtas ortakis, kuriuo atidirbęs oras iš rekuperatoriaus šalinamas lauk ir gartraukio ortakis, kuriuo vasaros režime (tuomet, kai patalpų nereikia šildyti recirkuliuotu oru) bus šalinamas oras.

Oro paėmimui pastato rytinėje sienoje (reikia išlaikyti pakankamą atstumą tarp paėmimo ir šalinimo) padaryta kita anga paėmimo dėžei:

Išorės vaizdas toks, paėmimo grotelės:

šalinimo grotelės:

Name po statybos ir apdailos darbų yra labai daug drėgmės.  Štai  kaip atrodo šalinimo grotos po keleto dienų rekuperatoriaus grumtynių su drėgme:

Esamas ortakynas, žemės šilumokaičio atšakos, paėmimo ir šalinimo dėžės buvo sujungtos ortakiais. Į šalinimo dėžę pajungtas gartraukis ir rekuperatoriaus išmetimas – du ortakiai kairėje, dešinėje – žemės šilumokaičio pajungimas su valdymo sklende. Vėliau ji gaus pavarą:

Žemės šilumokaičio trišakis – čia atšakos sujungtos į vieną ir per papildomą oro filtrą pajungtos į rekuperatoriaus oro paėmimo angą.

Kad apsaugoti oro filtrą, sumontuotą pačiame rekuperatoriuje, įrengėme papildomą filtro kasetę su dideliu kišeniniu filtru 287×287. Kaselė iš Amalvos, filtras – Ekofiltro:

Lanksčiais ortakiais rekuperatorius pajungtas prie ventiliacinės sistemos, šiais ortakiais tiekiamas oras į patalpas ir ištraukiamas šalinamas oras. Šių ortakių paskirtis yra izoliuoti vamzdyna nuo variklių garso ir vibracijos:

Laikinas kondensato rezervuaras 🙂 vėliau šį PET butelį pakeisime žarnele, pajungta į nuotekų sistemą:

Sklendė, sumontuota ant paėmimo iš lauko, ortakio. Jos paskirtis uždaryti paėmimą kai reikia naudoti žemės šilumokaitį ir atidaryti – kai ŽŠ nenaudotinas. Vėliau bus sumontuota elektro pavara, kuri darinė šią sklendę. Sklendė sumontuota kiek galima arčiau sienos – taip sumažinant šilumos nuostolius per ortakį:

Rekuperatoriaus “smegenys“ – valdiklis C4 plius:

2011 apžvalga

Here’s an excerpt:

The Louvre Museum has 8.5 million visitors per year. This blog was viewed about 100,000 times in 2011. If it were an exhibit at the Louvre Museum, it would take about 4 days for that many people to see it.

Click here to see the complete report.

Geriamo vandens boileris

Geriamo vandens ruošimui naudosime tūrinį šildytuvą (boilerį). Jis pagamintas pagal mūsų norus – iš maistinio nerūdijančio plieno. Vanduo jame bus šildomas dvejopai, esant pakankamam saulėtumui vanduo šils nuo saulės kolektoriaus, debesuotu metu vandenį šildys elektrinis tenas. Boilerio tūris yra truputi virš 300l, manau to tikrai užteks 4-5 asmenų šeimai, dar ir truputis atsargos liks, čia jei kelios dienos apniukusios. Iki šiol gyvenome su 200l boileriu, tai 300l tikrai leis pataupyti elektros ir daugiau išnaudoti saulės energiją. Efektyviam šilumos perdavimui boileryje įvirintas varinis d22 vamzdžio gyvatukas, jo darbinis plotas ~ 2m2. Boilerį montuosime vertikaliai, todėl gyvatukas yra žemutinėje boilerio dalyje, o elektrinis tenas sumontuotas jo dugne.

Labai svarbu boilerį kokybiškai termoizoliuoti. Ir manau mums puikiai pavyko – šiandien boileris apipurštas PIR/PUR puta. Už tai esame dėkingi Termosnaigei ir asmeniškai Gintarui. Trumpai kaip viskas vyko.

Boileris buvo šiltinamas man belaukiant, užtrukome apie pusantros valandos. Pirmiausiai boileris buvo pašildytas, pusvalandžiui patalpintas į nedidelė tentinę palapinę, šildomą elektriniu šildytuvu. Pašilus metalui, lipnia juosta užklijuoti pajungimo vamzdžiai bei teno kontaktai, čia tam, kad puta nepatektų į boilerio vidų. Pirmas purškimo etapas kai boileris stovi, apipuršti šonai. Boilerį šiltinome 100-120mm sluoksniu, bet tokiu sluoksniu purkšti iš karto neleidžia technologija, todėl šiltinta po truputi, užpurškus sluoksnį laukta kol jis iškils ir sukietės, po to ant viršaus purkštas sekantis. Nedidelis filmukas kaip viskas vyko:

Purškiant buvo pamatuota putos temperatūra. Lazerinis termometras nustebino – vykstant reakcijai putos temperatūra viršijo +100C.

Pabaigus boilerio šonus, įrenginys paguldytas. Taip buvo puikus priėjimas apšiltinti boilerio viršų ir apačią.

Pabaigus šiltinti boileris atrodo va šitaip:

Stipriai pastorėjo. Taip stipriai, kad nežinau ar tilps per techninės patalpos duris…Rytoj reiks matuoti 🙂

Dabar boilerį reikia apdailinti. Kol kas mintys sukasi apie du būdus: 1. Apdengti aliuminio folija; 2. Apsukti pakavimo plastiku, paprasčiau vadinamu streču. Bus matyti, turime geras dvi savaites iki vėl tęsime darbus, taigi nuspręsime…

Gintaras atsiuntė keletą termovizijos nuotraukų, padarytų purškiant.

Boileris įneštas į techninę patalpą, tam teko praardyti angą:

Vaidotas pradėjo dirbti su šilumos mazgu, pirmiausiai pabaigta boilerio apdaila, jis pastatytas į kampą, kur nuolatinai stovės. Taip jis atrodo dabar:

 

Dulkinamės (taisome broką)

Sakoma: “Ne šventieji puodus lipdo“, visai nesenai sužinojome, kad “ne šventieji“ betonavo pamato plokštę. Pradėjome kloti plyteles, pradžia padaryta techninėje patalpoje – ruošiame darbų frontą santechnikai (boileriui, vandentiekio filtrams, šilumos punktui). Atėjus eilei kloti plyteles didžiojoje erdvėje (gyvenamasis ir virtuvė viename) pamatėme didelį pamato plokštės betonavimo broką. Betonas išlygintas labai blogai, per patalpos plotį aukščių skirtumas 37mm! Gali pagalvoti, kad betonas lygintas buldozeriu…

Pilti išlyginamojo mišinio tokio storio visai nebuvo noro, o ir galimybių labai mažai – statant vitrinas dar nežinojome apie šį “siurprizą“. Todėl liko vienas kelias: esamus paviršius išlyginti frezuojant.

Ilgokai ieškojau internete kokios tai informacijos apie betono frezavimą ir tokius darbus atliekančius, deja, nieko gero rasti nepavyko. Bandžiau įdarbinti įmonę užsiimančią griovimo-ardymo-rekonstravimo darbais, bet iš to gavosi visiškas šnipstas: atsiuntė prekybos kolegijos studentą, tas dieną prasikrapštė o pokyčiai minimalūs (nekalbant apie finansinę šio reikalo pusę). Todėl teko šio darbelio imtis pačiam. Pradžiai išsinuomojau vienfazę frezą, nes tuo momentu kitokios nebuvo – atrodė užteks. Po dienos darbo rezultatas – nuo vibracijos drebančios rankos, spengimas ausyse (dirbau su ausų kištukais – tie gal apsaugo nuo knarkimo garso, ne daugiau) ir gal 10m2 paruošto paviršiaus, ne blogiausioje vietoje.

Trifazės frezos teko laukti keletą savaičių, pasirodo labai populiarus nuomos įrankis. Bet tikrai vertėjo. Pirma – ji savaeigė, kitaip nei vienfazės jos nereikia nei traukti, nei stumti. Vibroliga jau negrėsė 🙂  Du judėjimo greičiai. Antra – dėl savo solidaus svorio 300kg ji pati puikiai spaudžia frezavimo veleną. Velenas sukasi į abejas puses – tai labai patogu, nes geriausiai freza ima betoną kai sukasi priešinga nei judėjimo kryptimi. Aišku darbinis plotis didesnis nei vienfazės. Pasimokęs su ausų kištukais įsitaisiau garsą slopinančias ausines – va čia jau kitas reikalas. Dar vienas būtinas atributas yra respiratorius, naudoti vienkartiniai 3M, nes dulkių labai daug. Pravertos įėjimo durys ir vitrina truputi gelbėjo, bet be respiratoriaus dirbti neįmanoma. Mašina turi pajungimą dulkių siurbliui, bet kai finale primečiau kad išdrožta ~1m3 betono tai siurblio valymas būtų nemažai atėmęs laiko. Prieš dirbant paviršių drėkinau, taip labai sumažėdavo dulkių, bet drėgnos dulkės trukdė dirbti, mašina pravažiavus pirmyn ir grįžus tapačia vieta atgal jau reikėjo šluoti ir iškasinėti drožles. Labai patogiai ir lengvai reguliuojasi frezavimo gylis – sukant valdymo rankeną. Buvo mintis ant mašinos šono, veleno ašyje, prisitaisyti liniuotę, ant kurios lazerio spindulys nuolat rodytų frezavimo aukštį, bet kadangi įrankis nuomotas nedrįsau konstruoti. Lazeris irgi nuomotas, labai patogu tikrinti paviršiaus aukštį pastatant liniuotę. Taip ir dariau, pastatau liniuotę, matau ar reikia dar frezuoti ir iškart ką vietą žymiu vandeniu. Taip atrastas kauburys ne tik pažymimas, bet ir sudrėkinamas.  Vieną trūkumą freza vis tik turi, jos freza yra ne per visą mašinos plotį, todėl neįmanoma išfrezuoti prie pat sienos, lieka 4-5cm tarpas, kurio freza nepasiekia. Tas vietas teks iškapoti perforatoriumi.

Trupmai kaip veikia Schwamborn:

Taigi peršasi tokios išvados. Pirma – būtina kontroliuoti plokštės betonavimo kokybę. Be idealaus paviršiaus lyginimo turi būti atliktas paviršiaus užtrynimas mašina. Ant išlyginto bet neužtrinto paviršiaus nepavyks sukloti plytelių ar kilimų be išlyginamojo sluoksnio. Antra – jei jau nepavyko iškart įrengti kokybiškų paviršių įmanoma betoną frezuoti ir šlifuoti. Tik naudokite galingą techniką, vienfazė freza yra žaislas, dienos ilginimas.  Gyveni ir mokaisi.