-
- Pilame skaldą
-
- Iškasa
-
- Padavimo kolektorius
Šiame skyriuje aprašysime, kaip įrengėme žemės šilumokaitį. Pradžioje trumpai apie tai kas ir kam reikalingas. Šis šilumokaitis įrengtas pagal tipinį projektą, įsigytą Lenkijoje, įmonėje taniaklima.pl. Šilumokaitis yra skirtas paduodamo į pastatą oro:
- Vėsinimui vasaros metu. Aplinkos oras ventiliatoriaus traukiamas keliauja per sluoksnį stambios skaldos ir atvėsta – taip gauname natūralų kondicionavimą. Sąnaudos yra tik ~70W elektrinio ventiliatoriaus vartojama elektros srovė.
- Šildymui žiemą. Oras eidamas per skaldą sušyla- jei išorėje temperatūra -15…-20C, tai oras į patalpą paduodamas bent jau ne neigiamos temperatūros. Taip apsaugomas rekuperatoriaus šilumokaitis nuo užšalimo ir ventiliacijai būtinas oras pašildomas iki teigiamų temperatūrų – tai užtikrins didesnį rekuperatoriaus naudingo veikimo koeficientą (COP).
Žemės šilumokaitis įrengtas po būsimu garažu. Kadangi jo aukštis yra didesnis nei žvyro sluoksnis po pamatų plokšte – teko šilumokaičio vietą papildomai gilinti apie 50-60cm (matoma nuotraukoje). Duobės dugnas išlygintas naudojant smulkų žvyrą, papildomai įrengtas drenažas gruntiniam vandeniui nuvesti. Ant pagrindo paklota geotekstilė, įrengti trys oro blokai – du kraštuose padavimui į namą, vienas centre padavimui į šilumokaitį. Šilumokaitis dviejų dalių: kol dešinė dirba, kairė – regeneruojasi, atgauna temperatūrą, po to keičiasi vietom: kairė – dirba, dešinė – regeneruojasi. Tokiu būdu išvengsime skaldos atšalimo iki neigiamų temperatūrų ir šilumokaičio efektyvumo sumažėjimo. Geotekstilė užtikrins ventiliacinės sistemos izoliaciją nuo išorinio grunto. Skalda pirkta Kvesų karjere, sijota, plauta, jos sunaudota apie 52-54t (~22-24m3), parsivežiau pats. Šilumokaičio viršaus termoizoliacija sutapo su pamatų plokštės šiltinimo sluoksniu (35cm EPS), todėl yra du kart didesnė, nei reikalavo projektas. Keletas schemų, įliustruojančių žemės šilumokaitį:
Šiam skyriuje dar paminėsime akumuliacinių talpų įrengimą (deja, foto nepadarėme). Iškasos nuotraukoje, tolimam kairiam kampe matomas iškasos “apendicitas” – tai vieta akumuliacinėms. Jos įrengtos iš trijų, 1000l plastmasinių, naudotų skysčio talpyklų, apšiltinant jas EPS: dugnas 15cm, šonai 30cm, viršus (sutapo su pamatų plokštės šiltinimu) 35cm. Kadangi panaudotas EPS, o ne XPS, talpų izoliacija apsaugota stabilizuotos plėvelės sluoksniu. Talpos pripildytos vandeniu. Jų paskirtis – akumuliuoti perteklinę saulės kolektoriaus energiją vasarą, kuri bus naudojama patalpų šildymui žiemą.
Dabar jau galime pereiti prie kito skyriaus – pamatų plokštės įrengimo.
V ir V pasyvus namas 
Silumokaicio principas gana idomus…
Del akumuliaciniu.
Jus tikrai tikites, kad, sakykim, rugsejo ar spalio men uzkaitinus 3m3 vandens iki ~100C jis neataus iki gruodzio? Gal kokius skaiciavimus daret, ar cia mokslinio badymo budu?
Iki 100C užkaitinti nepavyks, nes šilumos nešėjas – vanduo, akumuliacinės bus pajungtos per šilumokaitį. Kadangi talpos apšiltintos su varža artima R-10, tai temperatura kris labai lėtai. Tikiuosi, kad ne tik spalį bet ir lapkritį turėsiu šiokio tokio prapildymo iš saulės kolektoriaus, todėl tikrasis atšalimas prasidės tik gruodį. Skaičiavimai tik apytiksliai – suskaičiuoti akumuliuojamos energijos kiekį labai paprasta: tai sandauga c (vandens specifinė šiluma) m (masė) ir delta t (temperaturų skirtumas). Delta t bus apie 35-45C (70…60 – 25). Taip žinant kas sukupta ir pastato šilumos nuostolius galima primesti kiek dienų akumuliacinės paveš šildymą.
Kaip suprantu, is akumuliatoriu bus galima paimt ~ 120kwh .
Is ju dar atimkim naturalius nuostolius… Nors, gal nuostolius padengs kolektoriai – juk ir ziema jie kazkiek sildys.
Keliom savaitem uzteks tos energijos?
Taip, 120kWh yra realus skaičius, nes jei atšals daugiau nei +25C jau niekam tikęs vanduo, o užkaitinti daugiau nei +70C nesinori dėl plastmasinių talpų.
Keliom savaitėm užteks – priklauso nuo išorės oro sąlygų, nuo kurių priklauso pastato šilumos nuostoliai. Jei tokiu oru kaip šiandien (0…-2C) pastato skaičiuojamieji šilumos nuostoliai yra apie 1,5-1,7kW. Negaliu suskaičiuoti natūralių pritekėjimų, tikiuosi tai bus apie 1,5kW, todėl akumuliacinės užtekstų labai ilgai…. Jeis paspaus iki -23C (Kaunui tai projektinė žemiausia temperatūra) nuostoliai šoktels iki 3,3-3,5kW ir akumuliacinei teks dengti skirtumą apie 1,7-2,0kW. Belieka sulaukti statybos pabaigos ir realiai pabandyti.
Sveiki,
Pastudijavau ta zvyrini ir man visai patiko jo paprastumas(bent jau is pirmo zvilgsnio). Kaip suprantu, is lenku reiktu nusipirkt projektuka ir ten viskas step by step. Ar ju popieriuose tik bendra schema, ar pritaike jusu namui? Zvyrinis kaip suprantu gerai del naturalios filtracijos, o ir kondencatas negali susidaryt. Tik del medziagu gal galit parasyt, kokias naudojot. Ar lenkai butent tokias ir nurodo, ar reikejo improvizuot?
Del akumuliaciniu. Rasot kad tuos 3000l per menesi gali isgarint. O tai ka tada darysit? As labiausiai ir bijau to energijos pertekliaus. Ziema tai suprantu – galima i grindis paleist. O vasara??? Be to as dar zidini noriu turet su vandens sildymu… :hm
Projektas – tai ir yra techninė dokumentacija, pagal kurią statybos darbus vykdantieji gali įrengti šilumokaitį. Taip, žvyras turi privalumą, kad nekyla problemų su kondensato šalinimu. Medžiagos: plauta sijota skalda, dugnas ištiestas geotekstile, kanalams panaudoti pvc drenažiniai perforuoti (su skylutėmis) vamzdžiai, vertikalūs d160, horizontalūs d200. Būtinas šilumokaičio apšiltinimas viršuje min. 12cm EPS, mano atveju jis sutampa su pamatų plokštės šiltinimu 30…35cm.
48 vamzdžių kolektorius Lietuvos sąlygomis pagamins apie 3,4…3,6MWh energijos per metus, iš to kiekio akumuliacinei užkrauti iki +70C reikės tik ~0,14MWh. Likusi energija bus sunaudota buitinio vandens paruošimui, gyvatukų šildymui san mazguose. Todėl didelės problemos su vasaros pertekliumi neturėtų kilti. Kolektorius bus montuojamas ~78laipsniai kampu į horizontą (beveik statmenai) kad jo projekcija būtų maksimali kalėdinei saulei ir minimali saulei per Jonines – tai irgi padės spręsti vasaros energijos pertekliaus problemą.
O tai gal sutiktumėte tą šilumokaičio projektą perparduoti, jei jis universalus? 😉
Kad “pod strachom smertnoj kazni“ pasižadėjau gerbti autorines teises 🙂 Tiek jis ir tekainavo – 200PLN, net nera ką perparduoti. Panaršykite, nete rasite bent gerų nuotraukų – antram įrenginiui man projekto nebereikėtų.
Beje, jei jau tiek buvo kalbama apie radoną, tai ar šis šilumokaitis nesurinks iš grunto po garažu kylančio radono ir nesupumpuos jo į namus?
Ir dar. Manyčiau 78 laipsniai saulės kolektoriui yra per daug. Jei kolektorius orientuotas tiesiai į pietus, tai jis pritaikytas saulei, kai ji pakilusi 12 laipsnių virš horizonto. Tokiu kampu saulė pas mus būna pakilusi tik per pačią gūdumą – gruodžio pabaigoje. Turint omeny, kad tada ir saulėtų dienų būna labai mažai, racionaliau laikotarpį nuo lapkričio pradžios iki sausio pabaigos apskritai eliminuoti iš kolektoriaus darbo laiko. Laikotarpio nuo gegužės pradžios iki rugpjūčio pabaigos irgi galima neskaičiuoti, nes kolektorius prišils nuo bet kokio kampo. Taigi lieka laikotarpiai nuo sausio pabaigos iki gegužės pradžios ir nuo rugpjūčio pabaigos iki lapkričio pradžios. O saulė tada vidurdienį siekia nuo 17 iki maždaug 57 laipsnių. Reiškia optimalus kolektoriaus kampas turėtų būti apie 53 laipsnius. Ji galima padidinti iki 63 laipsnių siekiant labiau išnaudoti saulę šildymo sezonu, bet ne daugiau.
Logikos yra. Bet noras turėti maksimalią galią tuomet, kai saulės yra minimumas – būtent per Kalėdas. Jūsų nurodyti laikotarpiai gali būti puikiai išnaudoti truputi padidinus kolbų skaičių (darbinį tūrį). O surinkti brangiausią energiją vis tik teks badmečiu. Dar pamiršote labai svarbų laikotarpį – vasaros karščius. Būtent tuomet 78laipsniai irgi bus naudingi – truputi mažins perteklinę energiją.
Viską tiksliai parodys monitoringas – metus padirbėjęs kolektorius apie save ir saulę LT papasakos viską 🙂 tuomet ir pamatysime kWh kiekius gruodį bei vėlyvą rudenį.
Įdomus sprendimas šis žemės šilumokaitis. savo būsimam namui svarsčiau vamzdžio pakasimą oro pašildymui. Tačiau svarstant vis išlenda mintys apie kondensatą vasaros metu, pelėsių ir šiaip gyvasties veisimasi.
ar šioje sistemoje tokių problemų nesitikima?
beje dėl tų higienos problemų mąstau, kad saugesnis variantas būtų uždaro kontūro požeminis vandens kolektorius. kuris per oras/vanduo šilumokaitį atiduotų iš žemės paimtą energiją iš lauko paduodamam orui (žiemą). privalumas tas, kad sistema yra prieinama aptarnavimui, valymui/dezinfekavimui ar pan. Vasaros metu tiktų ir vėsinimui.
Uždaro kontūro vandeninis (glikolinis) be abejo yra “pats uždariausias“ bet sudėtingiausias ir mažiausiai našus – reikės labai ilgo vamzdžio, jo paviršiaus plotas yra mažas dėl mažo diametro. Turėsite didesnius elektros nuostolius dėl cirkuliacinio…
Atviras – pats pigausias įrengime. Dėl gyvasties – projekte yra dviejų biologų tyrimo ataskaita, kurioje prieita išvada, kad gyvastis ten nesiveisia. Kondensatas atvirame žemės šilumokaityje – galima atvirkštinė problema, reikalingas oro drėkinimas.
Gal jau bandet zemes silumokaiti. Ar didelis pasipriesinimas orui pereiti per skalda? Ar uzteks rekuperatoriaus ventiliatoriu galingumo, ar montuosit papildoma ventiliatoriu?
Šiuo metu vyksta ventiliacijos sistemos montavimo darbai. Papildomo ventiliatoriaus nemontuosim, pasirinkome dodesnio galingumo rekuperatorių. Pakentėkite dar 4-6 savaites, bloge tikrai atsiras postas apie sistemą, įrenginį bei rezultatus. Manau ypač novatoriškai atrodys gartraukio šalinimo sprendimas.
O kokio galingumo rekupa imsit? Nebus taip kad elektros sanaudos bus tokios kad neapsimokes naudoti zemes silumokaiti.
Gal dar būtų galima patikslinti kokie atstumai tarp oro blokų ir kokie jų ilgiai? Ir kaip suprantu oro padavimo blokas tiesiogiai nesujungtas su padavimo i nama oro blokais, bet tarpusavyje jie sąveikaus (keisis oru) per skladą. O kaip reguliuosite šilumokaičio pusių darbą, kada kuri dirbs, ar bus įrengtos kokios sklendės, ar bus stebima paduodamo į namo iš atkirų oro blokų oro temperatūra.
Jei mano klausimai per daug ,,asmeniški“ labai prašau parašykite i el.paštą, tikrai galiu už konsultaciją ir susimokėti, nes bandžiau apie šilumokaitį skaityti pagal lenkų projektuotojų info, bet ten info trūksta.
Jūs šaunuoliai, padėjote apsispręsti kad tikrai įsirengsiu tokią arba panašią sistemą.
Informacija dalinuosi nemokamai, todėl nereikia jokių mokėjimų.
Tikslių ilgių neprisimenu, apie 4-4.5m, aukštis apie 1.3m, atstumai apie 2m. Oras per centrinį padavimo vamzdį pasiekia skaldą, pereina per sluoksnį ir sušilęs/atvėsęs patenka į rekuperatorių.
Šilumokaičio pusių darbą reguliuos greičiausiai laiko rėlė, valdydama dvi sklendes su pavaromis: 0-1 arba 1-0 kas 4-5val.
Negirkit, išpuiksiu 🙂
Nežinau, bet man tas GŠM kelia įtarimų. Juk jeigu jis toks unversalus ir geras tai visi jį tik ir naudotų. Deja jis išskyrus Lenkija, niekur plačiai nenaudojamas. Aš tikrai už naujoves, bet nemanau, kad tik lenkai protingiausi.
Žinokit, kad lenkai tikrai ne kvaili, daug bendrauju – tikrai ne kvaili. Ne veltui sakoma, kad tai ne tautybė bet profesija. 🙂 Ventiliavime jie tikrai toliau pažengę. O dėl paplitimo jūsų informacija labai ribota, nustebsite kaip wikipedija atsiliepia apie šį įrenginį. JAV, Kanada, Vokietija – čia tokios sistemos jau su istorija ir tradicijomis, berods Norvegijoj prieš 100m pirmieji įrenginėti. Tik kaip GŠM šifruojat nežinau, jei ieškosite info bandykite tokius terminus: GWC – gruntowy wymiennik siepla; GHE – ground heat exchanger. Vokiškai, deja, nemoku:)
Kaip toliau sekasi darbai tokiame karštyje?
Kaip išsprendėte drenažo po žemės šilumokaičiu klausimą, jei minite kad jis 1,3 m aukščio, tai manau drenažas eina apie 1,5 m gylyje, kur nuvesite drenuojama vandenį, ar užteks nuolydžio, ar irengside drenažo šulinį su drenažiniu siurbliuku?
Kaip darėte horizontalaus (200) ir vertikalių (160) oro kanalu sujungimus, horizontalus kiek matau nėra drenažinis vamzdis, o tiesiog lauko kanalizacijos 200 mm ?
Darbai apmirę – žaliuzės padarytos per didelėse dėžėse, perdarinėja 4vnt nes netelpa į sieną. Daromas elektros instaliacijos projektas, labai stringame šiame etape – be instaliacijos negalime pradėti vidaus apdailos. Kitą savaitę tikiuosi pradės KOKYBIŠKAI tinkuoti fasadą, nes dabartinį pradėtą darbą teks ardyti 😦 vyriokai pripjovė grybo nešiaušę EPS ir chaltūrnai klijuodami tinklelį. Teko su jais atsisveikinti – čia ačiū statybų lankytojams apie laiku padarytas pastabas.
Drenažas yra paprasta problema jei yra kur jį nuvesti. Kadangi turime trasą gal 2,5 gylio tik 5m atstumu tai viskas sprendžiasi vaikišku paprastumu. Namo pamatas apjuostas gal metro gyliu, o šilumokaitis – 1,5m gyliu, viskas suvesta į dar gilesnį šulinį.
Vamzdžių sujungimų kaip tokių nėra – 200mm vamzdyje padaryta 160mm išpjova ir jis užmautas ant 160mm vamzdžių bloko. Pastebėjote teisingai: 200-nuotekyno, o 160- perforuotas drenažinis vamzdis. Labai paprasta konstrukcija.
Artykuły na temat GWC – GHE
Click to access ekspert-budowlany-gwc.pdf
Click to access 38.pdf
Click to access 39.pdf
Click to access 62.pdf
Click to access 63.pdf
Click to access 64.pdf
Click to access 18.pdf
Click to access 19.pdf
Click to access 50.pdf
Click to access 51.pdf
Dziękuję pana za informacje!
Sveiki, ar matavot oro pasipriešinimą šilumokaityje , ar pasitikit lenku pateiktais skaičiais. Aš taip pat pagal ši projektą turejau klot bet paskutinę diena perdariau kitaip nežinau ar gerai ar blogai,reikętu išmatuot oro pasipriešinimą .
Kiek prisimenu savo projektą, ten jokie skaičiai, kas liečia pasipriešinimą, nepateikti. Kiekvienas šilumokaitis įrengiamas pagal esamą padėtį, pagal rekomenduotus matmenis, jam naudojama vis kitokia skalda/žvirgždas. Abejoju, kad projektuojant įmanoma į tai atsižvelgti ir suskaičiuoti. Tik vienas kelias – padaryti o po to tikrinti. Jei skalda ne per smulki, tarpai tarp grūdelių pakankami pasipriešinimas didelis nebus. Dar priklauso ir nuo debito, pajungimo vamzdžių diametro, filtrų.
Matuoti dar nematavau, prieisim prie rekuperatoriaus montavimo, prie sklendžių – tada gal ir pamatuosiu. Rekuperatorius jau užsakytas, po 5-6 savaičių tikiuosi turėti ir montuoti.
Kaip jūs perdarėte? Kokie pakeitimai?
Ne tik uzsienyje pozeminiai oro paemimo kanalai yra istorija, bet ir Lietuvoje. Paimk smetoninius leidinius ukininkams ir surasi nemaza kieki tokiu irenginiu tvartu vedinimui ir t.t. Cia per 50 metu okupacijos tokie irenginiai buvo pamirsti kai gulagu pilieciams tekdavo dirbti isrinktuju gerovei.
Taip, tikra tiesa, teko skaityti smetonos laikų rašinius šia tema. Sovietinė era niekada nemokė taupyti, todėl niekas nesirūpino tokia “smulkmena“, aš pats atsimenu, kai dujos į namus tekėjo už abonentinį mokestį o ne pagal skaitiklio parodymus. Todėl ir pamiršta.
Sveiki, ar be akomuliaciniu talpu galima apsieiti? Pvz. jei nestatai saules kolektoriu. Kokia ju reali nauda? Kaip suprantu jos su zemes silumokaiciu nesusije.
Kaip gi, Mindaugai, PN ir be saulės kolektorių…kaip džentelmenas be smokingo:)
Aišku galima apsieiti be akumuliacinių, bet tiek kiek jos man kainavo – verta buvo eksperimentuoti. Beje, mintyse knibžda planas apie parafino akumuliacines, kurios dirbs pagal PCM (Phase Change Material) technologiją. Teisingai supratote – ŽŠ sau, akumuliacinės sau, tik įrengtos kartu – darbų eiliškumas sutapo.
Akumuliacinių paskirtis – bent minimaliai balansuoti energijos prieinamumą/perteklių ir poreikį/trūkumą, idealiu atveju, jei pavyktų akumuliuoti pakankamą kiekį energijos šildymo sistemos visiškai nebereikėtų, ar ne puiki perspektyva? Deja, nėr taip viskas paprasta…
Na taip ir man pasirode painu! Gal galetume imesti kokias nors nuorodas kur galima butu placiau pasidometi apie sias sistemas? Aciu!
Jei permestumėt visus komentarus ŽŠ puslapyje rasite Witek komentarą, kuriame daug nuorodų 🙂 O šiaip galiu patarti naudotis visagaliu google, įvedant “Ground Heat Exchanger“, “GWC“,“Gruntowy wymiennik ciepla“ ir pan.
Pats šilumokaitis atrodo labai įdomiai, tik vienas klausimas, kaip su tom radono dujom? Jei tai būtų uždara sistema, tai vis kas ok, bet ar pereidamas skaldą nesurinks tu dujų ir nepaduos į ventiliacijos sistemą? Nesu tikras ar tai labai aktualu Lietuvai, nes man susidarė įspūdis, kad radono dujų daug kai kuriose šalyse kaip kad Švedija ar Airija, Lietuvoje lyg ir nėra tokios didelės problemos.
Kiek suprantu sistemai padaryti naudojami visiškai standartiniai kanalizacijos ir drenažo vamzdžiai oro ištraukimui, bei tokie pat oro padavimui? “Bokšteliai“ oro paėmimui iš lauko, kur išlindę būna irgi nuo kažkokios sistemos pritaikomi ar jie būtent ŽŠ skirti?
Skaitant apie ŽŠ akcentavo, kad reikią padaryti nuolydį oro surinkimo vamzdžiui, tam kad susikaupęs vanduo/kondensatas kažkur nutekėtų. Ar jis čia padarytas?
Dėl radono dujų reiktų konsultuotis radiacijos kontrolės centre, taip, tai aktuali problema. ŽŠ dugną reikia iškloti dujoms nelaidžia geotekstile, tuomet sistema bus uždara.
“Bokštelis“ arba “šnorkelis“ – niekuo neypatingas, dabar turime šiokį tokį, bet dėl jo estetinio vaizdo ieškau kito, net parodyti nesiryžtu. Šiek tiek patobulinau – jame įtaisiau grubaus valymo filtrą, nuo vabzdžių ir stambesnių dulkių.
Kondensatas susidaro kai oras yra atvėsinamas. Oras vės skaldoje, ten iškritęs kondensatas bus nudrenuojamas. Nuolydis labai aktualus tik vamzdiniam šilumokaičiui, tai vien iš didesnių techninių jo problemų – surinkti ir pašalinti kondensatą. Skaldos atveju šios problemos neturime.
Labaryt, norėjau pasiteirauti dėl ŽŠ įrengimo ten kur aukštas vandens lygis – susisiekiau su taniaklima.pl ir išsiaiškinau, kad mažiausias atstumas nuo gruntinio vandens iki ŽŠ 10cm. O jei mano sklype gruntinis vanduo 1m gylyje, ar apsimoka įsirenginėti tokio tipo ŽŠ po namo dalimi? Jei pamatai juostiniai ir juos gerai apšildžius iš abiejų pusių + apšildymas iš viršaus.. ką manote?
Sveiki Giedriau,
Kaip matėte iš ŽŠ pjūvio, jis iš šonų nešiltinamas, kad turėtų sąlytį su gruntu, šiltinamas tik viršuje – kad sumažinti atmosferos poveikį grunto temperatūrai.
Nežinau, ar jums pavyks įrengti juostinius pamatus (šiaip tai ar ne vertėtų pagalvoti apie plokštę – čia aukšti gruntiniai vandenys būtų visiškai ne problema) nepažeminus gruntinio vandens horizonto. Jei vis tik žeminsite vandenis drenažu (jei yra kur nuvesti – problema lengvai sprendžiama) tai ir skaldos klodui vietos atsiras. Mano klodo aukštis apie 1,5m, bet manau veiks ir su mažesniu aukščiu. Galite savo ŽŠ įsprausti iki grindų šiltinimo, t.y. ŽŠ horizontalų šiltinimą sutapatint su grindų šiltinimu.
Aukštas gruntinis vanduo turi privalumą – jūsų grunte šilumos bus daugiau. Jei nepavyks įrengti žvyrinio šilumokaičio, verta galvoti apie uždaro kontūro glikolinį žemės šilumokaitį – grunte, geriausiai žemiau gruntinio vandens horizonto, kas 50cm gyvate paklojate 32-40mm vamzdį, kuriuo cirkuliuos glikolis. Prieš rekuperatorių statote kanalinį vandeninį šilumokaitį, kuriuo cirkuliuodamas neužšalantis glikolis žiemą šildys, o vasarą vėsins tiekiamą orą. Sistema sudėtingesnė, brangesnė, bet gruntinis vanduo jai tik privalumas.
Dar tokia mintis kyla: jei pavyktų pasigaminti didelių matmenų hidroizoliacinę plėvelę (tarkim hermetiškai suklijuoti iš kelių gabalų) tai žvyrą galima būtų įleisti žemiau gruntinių vandenų jį atskiriant būtent hidroizoliacija, bet tada atsiranda kondensato šalinimo problema kaip kad vamzdiniame (Awaduct tipo) šilumokaityje.Sudėtinga ir ne labai patikima. Todėl jei yra galimybė – žeminkite gruntinius vandenis.
Kokiu adresu jūs rašėte lenkams dėl žemės šilumokaičio projekto įsigijimo? Aš rašiau tk@eis.pl (http://taniaklima.pl/tk/eng/?p=p_9&sName=send-us-an-e-mail), bet jokio atsakymo nesulaukiau..
Aš skambinau ir buvau nuvykęs gyvai, kalbėjau, konsultavausi, “apžiūrėjau ūkį“ – kaip ŽŠ maitina siurblį oras-vanduo…
Kiek praėjo laiko nuo užklausos, gal pvz atostogavo tk? Parašykite dar kartą, gal netyčia jūsų laiškas nuklydo į SPAM’o skirtuką.
Sėkmės, jei bus bėda – galėsiu aš paskambint, pabakint 🙂
Sveiki Viliau,
Ar jau išbandėte šilumokaitį? Kokios mintys? Koks efektyvumas, temeperaturų skirtumai, pasipriešinimas ir pan? Gal ka tobulintumėte ar atsisakytumėte?
Žemės šilumokaitis dirba gal nuo sausio mėn. pabaigos. Temperatūrų skirtumai: per didžiausius šalčius, kai ryte oras atšaldavo žemiau -20C prie 60proc. rekupo galios, oras iš ŽŠ buvo atvėsęs iki +3,2…+3,3C, tuomet pamažinau galią iki 30proc ir temperatūra atsistatė iki +5,5…+6C. Neigiamos temperatūros nepastebėta. Pasipriešinimas vis dar nematuotas, bet pasistengsiu surasti kas tai daro nes pačiam irgi labai įdomu.
Vakar ir užvakar ŽŠ teko atjungti, nes oras lauke buvo šiltesnis nei iš ŽŠ – +9C ir +12C.
Šiandien laukiu specialistų iš RSC kurie įvertins radono grėsmę mūsų vėdinimo sistemoje, tam bus atskiras postas.
Tuomet mano galva veikia isties nuostabiai. Asmeniskai nesitikejau tokiu rezultatu.
Apjungiant visa sistema ŽŠ bei rekuperatoriu ar esate patenkintas sistema t.y. oru namuose. Ar nesijaucia kokiu slieku kvapu (joke) ar dar ko nors?
Ivertinant, kad per salcius buvo +3..+6 padvimas, tai rekuperatorius turbut taip pat labai sekmingai grazino visa siluma namo. Ar taip?
Sekmes Tau.
Lauksiu Radono rezultatu.
Taip, viskas ir buvo, rekupo efektyvumą suskaičiuosiu jau tik rudenį, kuomet pradėsim šildymo sezoną.
Kvapo iš ŽŠ nėra jokio, nei sliekų nei sraigių 🙂
klausyk, Viliau, kokią tu skaldą dėjai į šilumokaitį? granitinę, dolomitinę ar dar kokią kitokią? turiu dilemą dabar ir nerandu asakymo…
🙂 tau aš ką, panašus į išprotėjusį milijonierių? Granitinės tona 120Lt. Dolomitinė stipriai pigesnė, bet ji labiausiai tinkama pagrindams dėl didelio tankio – mums tai netinka, per tokią oras nepraeis.
Aš naudojau ne kiek skaldą, kiek žvirgždą. “Skalda“ lyg skaldyta turi būti, o aš ėmiau iš po sieto, nebeprisimenu frakcijos – lyg priešpaskutinė, o gal paskutinė, stambiausia, apvalūs akmenukai – suvertus kiaurymių labai daug, mažas pasipriešinimas. Už ~18t mokėjau ~800Lt, kas gaunasi tik ~40Lt/t. Viso supyliau apie 53-54t, primesk kiek granitinė kainuotų…Beje, granite yra gan nemaža urano koncentracija – ši medžiaga pavojinga radono atžvilgiu.
Dar tik pasitikslinu, nepaisant to, kad paveikslelyje parodyta, jog reiktu daryti salia namo, tu darei po garazu. T.y. virs silumokaicio pas tave yra statinys? taip? Argumentai?
Taip, mano ŽŠ yra po garažu. Argumentai: ŽŠ šiltinimas ne 12cm kaip rekomenduoja, bet 35cm – pamatų plokštė įrengta tiesiai ant skaldos. Sutaupyta žemės darbų bei pasluoksnio žvyro – matosi nuotraukose, kiek nedaug papildomai teko iškasti. Ant ŽŠ negalima sodinti medžių – nors nežadam apsisodinti teritorijos, bet kai po pastatu ši problema atkrinta. ŽŠ pajungimo vamzdžis – jis po PP ir nereikia jo šiltinti.
Tiesiog nežinau nė vieno argumento, kodėl ŽŠ turi būti šalia pastato – nebent pastatas jau stovi, arba su rūsiu.
Sveiki Viliau,
Minėjote, jog parinkote didesnį rekupą dėl nuostolių per ŽŠ. Kiek tas didesnis? O gal ir pačius slėgio nuostolius bandėte paskaičiuoti?
Sveiki Algirdai,
Nežinau, kaip galima paskaičiuoti ŽŠ pneumo nuostolius…tik išmatuoti. Deja, vis dar nematuoti, bet jie tikrai yra – net lygus vamzdis turi šiokius tokius nuostolius. Vis dar tikiuosi rasiu kaip išmatuoti.
Taip, nuostoliai yra visur. Bet lenkai vis vien turėtų kažką pateikti, kažkokias lenteles, skaičiavimų metodiką ar dar ką – nejaugi tiek pažengę, bet jokio įvertinimo nedaro. Labai sudominot tuo ŽŠ, labai viskas išsamiai paaiškinta, tik va, kamuoja klausimas, kiek išauga pats rekupas dėl reikalingo didesnio slėgio…
Kai kuriuose PL forumuose radau pasisakymų, kad pasipriešinimo “beveik nėra“. Man pačiam įdomu pamatuoti tą “beveik“.
Lenkai pardavinėja tipinį projektą, jame net matmenys tik rekomendaciniai “nuo – iki“, skalda irgi gali būti labai skirtinga supilta – todėl pasipriešinimo skaičiavimas prilygtų būrimui iš tirščių. Daug paprasčiau jį pamatuoti nei suskaičiuoti. Suprantu, kad yra noras ir reikalas pasipriešinimą žinoti prieš pradedant įrengimą…paprasčiausiai naudokite stambesnę skaldą, su didesniais tarpais.
Aš kol kas labai patenkintas ŽŠ, šiandien jau dvylikta diena kai rekupas pastatytas ant 50proc galios ir dirba su ŽŠ (eksperimentas dėl radono) paskutines keletą parų, kai lauke dienomis oras įšyla virš 20C tiekia į rekupą orą vėsesnį nei +9C.
Kažkaip peršasi mintis, kad tas “beveik nėra“ gali būti koks 100 Pa (preliminariai primetant, kai skalda stambi).
Ateinančią savaitę pabandysiu pasiklausti pas KTU dėstytoją G. Andriukaitienę, gal pavyks dar daugiau informacijos gauti. Duosiu žinoti, jeigu ką nors pešiu 🙂
Tiesa, ŽŠ duodamo efekto rezultatai skamba super!
Praneškite jei kas pavyks. 100Pa manau būtų labai geras rezultatas, gali būti ir daugiau.
Pasidalinsiu tik pamąstymu be išankstinių paskaičiavimų. Projektas labai šaunus, sau irgi darysiu tokiu principu, tik neduoda ramybės oro kokybė iš žemės-ten gali būti ne tik radono, ir dar neaišku, kas užaugs po 10-20-50 metų tame sluoksnyje. Be abejo, Viliau, minėjai, kad yra plėvelė, sulaikanti dujas iš apačios. bet oras žvyre irgi ne iš šventos dvasios atsiranda.. nesu tikras, kad noriu neaiškų orą filtruoti per plaučius ir tikrinti savo sveikata. Koks oras gali būti žeme? Turbūt priklauso nuo konkrečios žemės, bet gali būti ir CO2 didelis kiekis, ir puvimo dujų, ir sporų ir pan. (paguglinau, bet nieko konkretaus kol kas neradau). Iš to taško (sveikatos ir ramių nervų) žiūrint, gal būtų įmanoma, daug neišleidžiant, įrengti uždarą kontūrą su žvyro duob, orą iš duobės įsileidžiant per papildomą rekupą, kuris šildytų ateinantį šviežią lauko orą, kuris vėliau pateks į rekupą, šildantį orą išeinančiu iš patalpų oru, o žvyro orą paduoti vamzdžiu į tą vietą, kur dabar kaminėlis (neišleidžiant į lauką ir taip papildomai nevėdinant žvyrduobės). žvyro duobė lyg ir sprendžia kondesato susidarymą, o rekupas kaip ir apriboja mikroorganizmų ir dujų patekimą į patalpas.. nežinau, kiek visa tai kainuoja papildomai. Tik mačiau, kad Rehau angliškam puslapyje siūlo antibakterinius vamzdžius įprastai GHE, tai būtų kaip atsvara kaštų skaičiavimui..
Sveiki Evaldai,
Platūs jūsų pamąstymai 🙂
Visi sprendimai yra kažkuo tai paremti. Jūsų nuogastavimams dėl sporų, grybų ir bakterijų numalšinti turiu dviejų biologių tyrimo rezultatus – žvyre gyvybė nesiveisia, man atrodo juos rasite viename iš komentarų (tiksliau nuorodą į šiuos tyrimus). Iš kitos pusės – šis atviro tipo ŽŠ ne pirmas ir ne paskutinis, jei būtų kilę kažkokių problemų mes tiriausiai apie tai žinotume.
Apie dvigubą rekupą (tiksliau šilumokaitį) aš senai galvojau – kaip vienintelę priemonę radono problemos sprendimui. Sulaukime dar savaitę, gal tada jau turėsime rezultataus iš daviklių. Problema – šilumos nuostoliai, efektyvumo kritimas, kaina – ne didžiausia reikalo bėda.
Apie Rehau Awaduct sistemą žinau senai, netgi galiu pasigirti, kad Rehau atstovybė Lietuvoje mano dėka sužinojo apie tokį produktą 🙂 Vis tik likau prie žvyro – daug paprastesnis ir žyyymiai pigesnis įrengimas, ir efektyvumas manau žvyro pusėje – nebent awaduct tiesite tikrai ilgą (nuo 50m ir daugiau).
Kas dėl plėvelės sulaikančios dujas – dar ir dabar neaišku kokios reikia. Tikiuosi Simonas prieš pradėdamas įrenginėti savąjį galutinai išsiaiškins ir mums paskelbs. Nežinau, ar bus tokia plėvelė, kuri praleis kondensatą iš vienos pusės, ir nepraleis dujų iš kitos.
Kas dėl CO2 didelio kiekio – tai neįmanoma, juk per skaldą turėsiu debitą ~200m3/h, kad CO2 kiekis būtų pavojingas, reikia kad jo koncentracija pasiektų ~2% ir daugiau, nemanau, kad gruntas išskirs 4m3/h nuolat, nebent statybos ant savartyno. Gruntas pas mus molis, galite pamatyti Žemės darbų poste – iškasoje 7,5t ekskavatorius važiuoja kaip per parketą, nelieka žymių nuo padangų
Sveiki.
Lenkai raso, kad pasipriesinima sturetu buti max 120Pa, kai greitis vamzdziuose i namo sistema 5-6m/s. Taip pat yra straipsnis naujas straipsnis apie grybelius ir bakterijas. Kiek supratau lenkiskai, kad jokio uzterstumo nera.
Vėlgi – tas 120Pa negali būti vienodas, projekte tik rekomendaciniai matmenys, todėl kiekvienas atvejis turės savus nuostolius…bet kokiu atveju tie nuostoliai ne bus kritiškai dideli.
Šiandien radau vieną bėdą – rekupo by-pass anga labai nenedidelė, nėra sklendės, uždarančios šilumokaitį, todėl dalis vėsaus oro iš ŽŠ vis dar pašildomas. Kanalinis ŽŠ vamzdyje nepakyla aukščiau +12C, o į patalpas vis tiek tiekia ~+21C nes dalis oro eina per šilumokaitį. Teks bandyti uždaryti rekupo šilumokaitį kartono juosta.
turiu klausima, Viliau. tu darei drenaza is silumokaicio dugno ar ne? pagal lenkus rekomenduojama, bet kur ji nuvesti tai nenuraukiu.. sakau, jei Vilius nedare tai ir as nedarysiu 😀
Sveikas Simonai,
Darė Vilius 🙂 perimetru patiesiau d60 drenažinę žarną su geotekstinės apvalkalu. Reikia drenažo būtinai – kas bus, jei užsems tau skaldą po liūties, kur dėsi kondensatą? Skaldą geriau laikyti sausą dėl biologijos – kad neužsiveistumėm kokių kvarabų 🙂
Mane tik drenažas ir ribojo, norėjau giliau padaryti šilumokaitį, bet galėjau tik iki drenažo apačios…
Sveiki,
ŽŠ labai intriguojantis dalykas. Atsižvelgęs į Viliaus patarimus- pagooglinau. Ir štai kas man užkliuvo: http://forum.budujemydom.pl/Cieplo-z-Ziemi-darmowe-cieplo-GWC-t12356.html
10 m2 tokio žš kaina- apie 500 Lt. Mano nuomone- kai kuriais atvejais šis metodas yra gal net ir pigesnis ir tvarkingiau įgyvendinamas nei naudojant skaldą. Be to- jei į gylį negali plėstis dėl aukšto gruntinio vandens- tai bene vienintelis galimas atviro tipo žš, nes jo dydį gali kompensuoti plėsdamas plotą. Kokios Jūsų nuomonės?
Jūsų įdėta nuoroda atidaro forumą, todėl sunku suprasti, kurį iš visų ŽŠ tipų jūs turite omeny. Tas postas man matytas ir skaitytas, labai išsamus ir įdomus, analitinis.
Kadangi pabrėžėte,kad kaina už m2 ir negiliai įrengiamas, tai įtariu kalbate apie plokščiajį Pro klimos gaminamą šilumokaitį.
Turėjau omenyje nuotraukose pavaizduotą ŽŠ iš keramikinių blokelių…
Tukriausiai iš blokelių tikimąsi mažesnių pneumo nuostolių, daugiau skirtumo didelio nematau, nebent kad blokelinis ŽŠ gali būti labai mažo aukščio/storio – bet tuo atveju reikės dau termoizoliacijos virš ŽŠ ir vargu ar jis bus pigus.
kaip pavaizduota nuotraukose silumokaitis yra po namu. Taigi kaip ir iprasta namo pagrindui bus pripilta zvyro ir apsildinta kokiu tai 15-10 cm sluoksniu visai nepriklausomai nuo to ar yra apacioje ŽŠ ar ne. Aš suprantu taip. Ka manote ar teisingai?
Taip, tik žvyras labai stambios frakcijos, ir ne pusmetris, bet 130cm. Šiltinta 35cm, tik po sienom 20cm liko dėl suformuotų sijų.
Sveiki dar kartą, mano ankstesniame komentare nuorodoje nuotraukose su ŽŠ iš keraminių blokelių pavaizduota, kad jis įrengtas po namu, todėl šiltinimo kaina neturi esmės, nes ar taip ar taip, po grindimis teks dėti šiltalą. Man imponuoja tai, kad keraminius blokelius galima sudėti tvarkingai, nesunkiai galima padaryti atskiras šakas (naudojimui paeiliui). Skaldos tona (vidutinio stambumo) Vilniuje dabar kainuoja 60-80 Lt, žvirgždas (smulkūs plauti apvalūs akmenukai nuo 10 iki 30 mm)- 35 Lt/t. Tik nežinau ar žvirgždas tiktų- labai jau nedideli tarpai tarp akmenukų… Vienas naujas keraminis blokelis (~0.01m2)- apie 5 Lt. Paskaičiavus gaunasi, kad alternatyviai Viliaus įrengtam ŽŠ įmanoma padaryti ir apie 70-80m2 30 cm storio plokščią keraminių blokelių ŽŠ iš kelių atskirų šakų. O kokį rinktis- reikia apsispręsti tik įvertinus visas aplinkybes (gruntiniai vandenys, namo pamatų tipas, plotas ir pan.
Būtent apvalų žvirgždą ir naudojau, stambiausios frakcijos – neprisimenu tiksliai, bet tikrai kažkas su 60mm.
Nu įdomus tas keramikinis ŽŠ, va dar radau po garažu: https://picasaweb.google.com/108644327136569919739/GWCCeramiczny#
Tik klausimas ar jo pajėgumai tokie pat kaip ir 1m storio žvyrinio? O kaip dėl tokio keramikinio įrengimo po plokščiu namu?
Bet jis čia kažkaip visiškai negiliai…
ŽŠ tūris nuotraukose atrodo nedidelis…didinat tūrį, reiktų blokus krauti 3-4 aukštais, tuo atveju skalda/žvyras yra paprasčiau ir pigiau. 25cm keramikos ir 1m storio žvyro galia aiškiai žvyro pusėje, vien oro greitis per didesnį gylį bus mažesnis ir oras daugiau sušils/atvės.
Klausimas, kaip pasišalina kondensatas – nuotraukose plėvelė ištiesta ir sąžiningai užlenkta į viršų, taip sudarydama “baseiną“.
Aš manau, kad didelis ŽŠ storis yra ne privalumas. Didesnis efektyvumas būtų didinant plotą- didesnis plotas ir nedidelis storis, be to didelis keraminio blokelio tankis ir geras paviršiaus susilietimas su gruntu- turėtų sąlygoti puikią šilumos apykaitą su gruntu, greitą ŽŠ regeneraciją. Lenkų gaminami PVC ŽŠ yra visiškai ploni ir veikia:
http://ogrzewnictwo.pl/artykuly/warebud-gruntowy-wymiennik-ciepla
Giedriaus nuorodoje po blokeliais ten ne polietileno plėvelė- gal geotekstilė?
Viliau, o kokio storio geotekstilę tu tiesei po akmenimis? Pilant akmenis ji nenuslydo, nesusigarankščiavo? Akmenis supylę viršų uždengėt PVC plėvele? Ir iš kart- šiltinot polistirenu?
Tai kad nuo ŽŠ tūrio priklauso darbinis plotas (kokį sąlytį su grintu turi pratekantis oras). Todėl labai svarbu tūris. Keramika turi didesnę šiluminę varžą nei skalda/žvyras, todėl čia jau matau jos minusą, blokelių ertmės didesnės ir taisyklingesnės nei tarpai tarp akmenukų – pneumo nuostoliai bus mažesni, bet darbinis plotas taip pat mažesnis. Dalį neprapučiamo grunto pakeisdami labai laidžia ir lengvai prapučiama skalda mes padarome idealias sąlygas orui keliauti per gruntą betarpiškai (atviro tipo ŽŠ) kai vamzdžiai (awaduct) arba plokštės (jūsų pateiktas pvz, beje, gamintojas Provent) turi tarpinę medžiagą, per kurią vyksta šilumokaita. Blokelinis ŽŠ manau yra tarpinis variantas, tik keramikos laidumas ne pats geriausias – gal vertėtų naudoti sunkaus betono skylėtus gaminius?
Kas dėl plėvelė ar geotgekstilė – man vis dar neaišku. Kaip rašiau – arba neatskirua ŽŠ nuo radono, arba uždaro kondesatui kelia pasišalinti į gruntą. Kai Simonas galutinai išsiaiškins kas per geotekstilė privalo būti naudojama, žinosime tiksliau.
tai kad jau išsiaiškinau. geotekstile paprasta, izoliuoti nuo grunto nereikia (baseinas nereikalingas) svarbu ne agroplevele, ar geoaudini kloti o butent tekstile ir ja parinkti pagal grunto dumblejima (tai aprasyta projekte)
O ką jie projekte apie radoną užsimena? Tekstilė jei laidi vandeniui, tai laidi ir dujoms – nuo radono reiškia nesaugo…
apie radona nieko nesako ir nuo jo saugotis nerekomenduoja niekaip.
Vilau, jau visai prieš pradedant įrengti savo ŽŠ štai toks klausimas pasistojo 🙂
Mano ŽŠ galėtų būti 7,5×4 (toks pamatu narvelis po namu). Planuoju įgilinti ~1,5m. Vertikalūs vamzdžiai būtų apie metra, horizontalūs apie 7 m.
Neaiškumai:
Tu naudojai du vamzdžius oro padavimui i nama. | 2m || 2m |
Gal visai logiška būtų nadoti viena | 4m |
Kadangi atstumas padvigubėja iki 4 metrų, tai gal pačioje pradžioje skalda ir užšals, bet kadangi kelias ilgesnis, tai galiausiai rezultatas visvien gal bus tas pats.
Tik klausimas kaip del pasipriešinimo, 4 m gal jau zadužo ir oras nebeprasiskverbs.
Ka galiausiai naudoji oro vamzdžių keitaliojimui?
Sveikas Dariau,
7,5 x 4 x 1,5 bus labai nemažas ŽŠ, atrodo labai efektyviai. Aš skyriau tam, kad vienam dirbant kitas atgavinėtų temperatūrą, tau irgi patarčiau 2 po 3,75×4 bus labai geras variantas. Šilumokaitoje yra toks dėsningumas, kad greitis ir galia tiesiogiai priklauso temperatūros skirtumo. Todėl apsimoka vieną pusę truputi pašaldžius stipriau palikti šilti, o tuo momentu naudoti kitą pusę, kuri jau pašilusi. Taip efektyvumas turi būti didesnis.
Ilgisnis pasipriešinimas yra labai mažas, didžiausi nuostoliai gaunami posūkiuose, duametro susiaurėjimuose ir išplatėjimuose. Todėl ortakiams į ir iš ŽŠ naudok ne mažesnius kaip d200 vamzdžius ir papildomi 4m ilgio nuostolio beveik nepridės.
Kaitaliojimui kol kas naudoju tik savo rankeles 🙂 “Protingas namas“ vis dar artimiausiuose planuose. Bet tai problemai ta pati taniaklima.pl gali suveikti nedidelį valdymo blokelį.
Sveiki Viliau, ar jau įsigijote valdiklį Jūsų ŽŠ? Jei ne- siūlome Jums savo valdiklį GEO-I: http://www.ekoventum.lt/vedinimas/zemes-zilumokaiciai/zemes-silumokaicio-valdiklis/
Kadangi įsirengėte dviejų “šakų“ ŽŠ- pagamintumėme Jums spec. valdiklį valdantį srautus ir pačiame ŽŠ.
Jei savo bloge (beje- jis tikrai neblogas) nepatingėtumėte aprašyti jo veikimo gerų ar blogų niuansų- pasiūlytumėme ypač gerą kainą.
Sveiki Mariau,
Ačiū už pasiūlymą, bet šilumokaičio valdymą turi atlikti Elsis, “Protingas namas“ turės valdyti kompleksiškai ne tik šilumokaitį, bet visą šildymo-vėsinimo-vėdinimo sistemą.
Šaunu, kad kuriate pažangius valdiklius. Bet reiktų “pasitempti“ – konkurentai jus stipriai spaudžia, ir tai ne pigiausias rastas valdiklis. Ne toks universalus, bet pigiausias
Susirašinėju su taniaklima.pl – kaip suprantu jie bando man paaiškinti, kad po namu įrengti ŽŠ nepatartina, banadau išsiaiškinti kodėl, atrašo, kad bus lengvau jei paskambintų lenkiškai mokantis žmogus ir jie jam paaiškintų žodžiu, gal kas numano, kodėl jie nepataria po namu įrenginėti ŽŠ? (jei pavyks išsiaiškinti – parašysiu čia..)
Gal būt dėl slėgio? Viena yra kai Vilius įsirengė ŽŠ po vienaukščiu garažu, o visai kitos gniuždymo jėgos veiktų vamzdžius jei tai būtų 2jų aukštų mūrinis namas? Ale norisi išnaudoti tą plokščio pamato apšiltinimą iš apačios nors tu ką.. Ką manot, bendraminčiai? 🙂
plokščias pamatas gali išlinkinėti į viršų jei nėra pertvarų, tai žemės šilumokaitis gali neturėti jokių apkrovų net ir po 2a namu. patariu pasitarti su konstruktoriumi dėl vietos parinkimo.
Apkrovos čia ne prie ko, skalda/žvyras puikiai atlaikytų ir dangoraižį – ką ten vienbutį namą. Nežinau, kodėl taniaklima nerekomenduoja, įdomu, kokie argumentai.
Paprašykite, kad parašytų el. paštu, aš išversiu ir pakomentuosiu.
Štai ką atrašė, (deja kažkodėl angliškai). Tiesa sakant dialogas su jais niekada nebuvo sklandus..
You can build but there are limitations, here are a few of many:
– Graveel not be bat – the time may be affected by a few cm.
– Rergeneracja temp gravel just above the bottom, next to the building of five pages.
– The size, dimensions of the chambers are available for its construction.
– Other – please call to answer in Polish.
Można budować ale są ograniczenia, oto kilka z wielu:
– Żwiru nie wolno ubijać – z czasem może sie obniżyć o kilka cm. Trzeba pierwsza wylewke uzbroic i zakotwiczyc w wiencu
– Rergeneracja temp żwiru tylko od dna, budujac obok budynku z 5 stron.
– Wielkość, wymiary dostępnych komór do jego budowy.
– Czerpnia może wychodzic z muru fundamentowego ponad terenem
Pozdrawiam
– kad negalima žvyro tankinti: kai frakcija tokia stambi, tankink netankinęs, nieko nepavyks,tuštumos išlieka per kurias oras praeis, aišku reikia būtinai sijoto, be smulkių dalelių, kurios gali užpildyti tarpus, žvyro, tiksliau žvirgždo.
– kad regeneracija tik iš dugno sutikti negaliu, nebent autorius omeny turėjo šiltintus juostinius arba polinius pamatus su šiltintu rostverku – tuomet taip, šiltinimas uždaro skaldą iš keturių šonų. Bet mano atveju su PP ŽŠ taip pat puikiai regeneruojasi ir iš šonų. Va dar vienas argumentas, kodėl verta pamatus daryti tik plokščius!!!
– aišku matmenis pastatas tikrai įtakos. Bet jei pastatas yra taupus, šiltintas, langai suprojektuoti protingai ir su saulės kontrole – manau ploto, po pastatu tikrai užteks.
– dėl pamatų sienų jau atsakiau – nėra sienų, nėra problemos.
Dar paklausimas, sorry, ta pačia tema. Ar jau gyvenat name? Ar nesmirda dumbliais iš oro, ateinančio iš po žemių?
Man labai patraukliai toks oro temperatūros “pakoregavimas“ atrodo, bet bijau visokių ten bakterijų….
Sveiki Sarunai,
Paskaitinekite likusius komentarus sia tema, gal tada nereiks nei mano patikinimo:-) viskas labai gerai del kvapu, o del faunos ir floros – yra padarytas sistemos biologinis tyrimas, prieita isvados, kad salygos gyvybei netinkamos. Todel galite isirengineti drasiai. Beje, siandien gruodzio 5d kai uz lango -2C is ZS gaunu +8.3C
Sveiki, Viliau
Perskaiciau visa tema apie ZS, taciau gal galite nurodyti kas atliko tuos visus kasimo darbus ir vedziojo vamzdzius. Didelis aciu.
Kasiau as pats, kaip tycia turejau “lyšną“ ekskavatoriu. Kadangi iki tada nezinojau nei vieno irengto zemes silumokaicio, neturejau ne tik is ko pasimokyti, bet ir zmoniu, mokanciu irengti irgi nebuvo, tai viska teko daryti paciam. Aisku turejau brigada, kuri atliko visus bendrastatybinius darbus, tai jie mano vadovaudami suklojo vamzdzius, supyle skalda, atliko siltinimo ir kitus darbus.
Nieko ten sudetingo, jokiu kosminiu technologiju. Turint projekta tai yra labai nesudetinga atlikti.
Sveiki,
As savo namui silumokaiti dariau is PE100, 200mm skersmens vamzdzio, 35m ilgio 2m gylyje. Sia ziema kai lauke buvo -20 man is ZS padavinejo +2.5. Nereikejo skaldos ir tokiu dideliu kasimu.
Sakykite ar nebijote kvepuoti per PVC vamzdzius?
Sveiki Arvydai,
Mes nieko, absoliučiai nieko nebijom 🙂 Tos veislės, kur prisitaiko prie bet ko, net prie kvėpavimo per PVC 🙂
Liuks, kad IŠ VIS darėte šilumokaitį – žinant Lietuvos tradicijas tai jau pasiekimas. Sveikinu! Kas dėl “nereikėjo didelių kasimų“ jūs kalkuliatorių paminkykite: 35m x 2m x 0,5m (manau tai minimalus tranšėjos plotis; gana optimistinis) tai jūsų “ne dideli“ kasinėjimai 35m3 grunto 🙂 aš papildomai iškasiau apie 60cm gylio, žr. nuotraukas, kas buvo 12-14m3 🙂 Tai kuris iš mudviejų kasė daugiau?
+2,5C per šalčius yra teigiamas rezultatas, gaila, nepateikiate debito tai negaliu net įsivaizduoti galimos jūsų šilumokaičio galios. Bet vien jau teigiama temperatūra jau yra gerai. Mūsų skalda iki šiol mažiau nei +4,7C nėra tiekusi, debitas tikslus irgi nežinomas, bet apytiksliai apie 180-200m3/h, vėdinimas kaip amžinoji ugnis – niekad neišjungiamas. Beje – kol kas dėl automatikos neturime šakų valdymo, šilumokaitis dirba per abejas šakas, be regeneracinių pertraukėlių.
Dar labai įdomi detalė – koks jūsų gruntas, ar pavyko pakloti žemiau gruntinių vandenų lygio? Taip pat – koks PE sienelės storis, gal domėjotės PE šilumos laidumu?
Pasirinkimas PE 100 buvo tik del to kad jis atsparus bakterijoms ir grybeliams, nes naudojamas vandeniui tiekti. Cia keletas PE100 savybiu is PIPELIFE.
Vamzdžių iš PE privalumai:
mažas svoris lyginant su ketumi, plienu ar polivinilchloridu (PVC);
atsparumas daugumai cheminių medžiagų;
atsparumas bakterijom, grybeliui ir pan.;
idealiai lygus sienelių paviršius iki minimumo sumažina trintį, dėl ko sumažėja srauto nuostoliai, tai neleidžia susidaryti nuosėdoms ant vamzdyno sienelių;
atsparumas klaidžiojančioms elektros srovėms;
didelis elastingumas sumažina pavojų, kylantį dėl hidraulinio smūgio;
galimybė kloti vamzdynus be kompensatorių;
mažas šilumos laidumas;
maža infiltracifos ir eksfiltracijos galimybė;
medžiagos tvirtumas;
didelis sujungumų tvirtumas ir stabilumas, yra galimybė jungti su kitomis medžiagomis naudojant įvairias jungtis ir perėjimus.
Sieneles storis apie 11mm. Visi sujungimai yra suvirinti movomis tad patekimas vandens i juos prakstiskai neimanomas.
Namas pas mus apie 120m2, pastoviai nustatyta pusti apie 100-150 m3/h.
Arvydai,
Labai džiaugiuosi, kad iš vis darėte, bet…ar tikrai tinkamą medžiagą pasirinkote? Cituoju:“mažas šilumos laidumas“, “sienelės toris 11mm“ 😦
Na tas “mažas laidumas“ tai kaip šakėmis ant vandens parašyta, turėtų būti konkretus skaičius, bet šis dydis tiesiogiai įtakoja jūsų sistemos galią per šilumokaitos greitį. Nesidomėjau ir negaliu pateikti geriausio plastiko grunto šilumokaičiui, bet būtent lambda turėtų būti vienas iš svarbiausių parametrų. Dėl to, kad naudojami po ranka pasitaikę plastikiniai vamzdžiai dažnas ŽŠ veikia itin prastai ir įsirengusieji lieka nepatenkinti – viena iš priežasčių yra vamzdžio šiluminis laidumas. Aišku kai galia per maža o debitas per didelis rezultatai būna ne itin kokie. Dėl didelio darbinio ploto ir didelio šiluminio laidumo rinkausi skaldą.
Kaip sprendžiate kondensato nuvedimą? Ar teko eksplotuoti vasarą, kokios temperatūros per karščius?
Gruntas slapias molis.
O rezultatais tikrai nesiskundziu, name tik zidinys malonumui pasikurti, kitu silumos saltiniu nera, o name temperatura zemiau 20 nebuvo nukritusi.
Rekupas jau trecia menesi pucia per ZS ir temperatura nesikeicia.
Kondensato nuvedimas labai paprastas, padarytas nuolydis i viena puse (paemimo), ten padaryta maza siurbline, kurioje stovi siurbliukas apdetas skalda. Vasara dar nebuvo explotuotas, tai nieko negaliu pasakyti apie temperaturas.
Puiku, dar vienas “gyvas“ įrodymas, kad ŽŠ įrenginėti verta!
Dėl PVC nuodų:
PVC nėra nuodingas, o nuodingi plastifikatoriai jame.
Wavin rašo: Wavin koncernas baltijos rinkai tiekia n (sn4) ir s (sn8) klasių
vamzdžius, pagamintus iš neplastifikuoto Pvc.
Kažkas irg tuom domėjosi, sakė Wavin pateikė visus įrodymus kad nežalingas.
Be to… REHAU ECOAIR gruntinio šilumokaičio sistema gaminama iš PVC! 🙂
Tad situacija tokia nelabai aiški. Manyčiau daugiau mitų nei tiesos tame PVC nuodingume. Bet prieš naudojant siūlyčiau pasigilinti.
Neseniai buvau Rygoje- bendravau su REHAU atstovais, čiupinėjau jų gaminius. Jų gaminami AWADUKT THERMO ar ECOAIR vamzdžiai yra iš PVC ir PP sumuštinio. Vidinis šių vamzdžių sluoksnis yra iš 2 mm polipropileno, kurį jie vadina “RAU-PP 2387/2400 antimicrobial“ (nes dar įdėję “sidabro jonų“). Be to, jų vamzdžių sienelės storis ~9 mm. Įprastų nuotėkom skirtų PVC vamzdynų sienelė yra ~3 mm.
Uždaro tipo šilumokaičiams negalima naudoti įprastų kanalizacijos vamzdynų dėl medžiagų iš kurių jie pagaminti ir jų vidinio paviršiaus nelygumo. Lauko ir vidaus kanalizacijos vamzdynų Žemės šilumokaičiams naudoti kanalizacijos vamzdžius iš pigiausio ir tuo pačiu plačiausiai paplitusio plastikas- polivinilchloridas (pvc) yra labai negerai. Pati medžiaga- polivinilchloridas yra per kieta, todėl norint pasiekti kanalizacijos vamzdžiams būtiną elastingumą ir išvengti trapumo, į PVC įmaišomi ftalatų priedai, kurie ir suteikia kanalizacijos vamzdžiams būtinas savybes. Polivinilchloridas yra vienas iš pelningiausių plastikų jo gamintojams, tačiau ftalatų priedai laikui bėgant išsiskiria iš polivinilchlorido gaminių į aplinką. Vamzdžius naudojant pagal paskirtį- nuotekoms pašalinti- nėra tiesioginės grėsmės žmonių sveikatai, tačiau juos naudojant oro tiekimo sistemose- jau visiškai kita situacija. Kita neigiama PVC vamzdyno savybė- oras judėdamas per vamzdžius dėl trinties į sieneles, jas įelektrina, prie vamzdžio vidinės sienelės priraukiamos dulkės ir kitos mikrodalelės kartu su kondensatu sudaro idealias sąlygas veistis grybeliams, kurių išskiriamos sporos sukelia žmonėms kvėpavimo ligas, alergines reakcijas ir pan. Žemės šilumokaičiui reikėtų naudoti vamzdžius pagamintus iš polipropileno (PP). Polipropilenas- tai tvirtas, lankstus polimeras, sudarytas iš propeno (propileno) monomerų yra tris kartus blogesnis šilumos izoliatorius nei PVC- o tai yra labai gera savybė užtikrinanti ypač efektyvius energijos mainus tarp oro ir grunto. Poliropilenas yra visiškai chemiškai stabili medžiaga, kuri kitaip nei PVC į aplinką neišskiria nuodingų medžiagų, ši medžiaga neįsielektrina, ir jos struktūra leidžia pagaminti vamzdžius su ypač glotnia vidine sienele, prie kurios neprikimba jokie nepageidaujami objektai. Polipropilenas fiziologiškai saugus, todėl puikiai tinkamas naudoti maisto pramonėje ir medicinoje: įvairios pertvaros, medicininių instrumentų stoveliai, prekybos įranga. Be to- kitaip nei PVC, PP vamzdžiai netampa trapūs prie neigiamų temperatūrų ir yra žymiai tvirtesni už PVC vamzdžius. Tai yra labai aktualu grunto- oro šilumokaityje, nes žiemą įeinantis oras iki labai aplinkos temperatūros (pvz. -20) atvėsina ne tik didžiąją dalį vamzdyno bet ir žemę esančia aplink vamzdį, kuri sušaldama plečiasi ir gniuždo susilpnėjusį vamzdį.
Vienintelis šiam tikslui naudojamų polipropileno vamzdžių trūkumas didesnė nei įprastų PVC vamzdžių kaina ir tai, kad jų negamina Lietuvoje.
http://lt.wikipedia.org/wiki/PVC
Pridariau gramatinių klaidų- reiktų pataisyti… 🙂
Sveiki Jonai,
Kas dėl gramatinių klaidų – kažkaip į akį nekrinta, nesu lietuvių kalbos ekspertas tai manau bus gerai. 🙂
Kadangi jaučiuosi šilumokaičių pradininkas tai nebuvo laiko domėtis vamzdžių sudėtimi ir savybėmis, tuo labiau, kad mūsų sistemoje jų vaidmuo tik nuvedimas, šilumokaitoje jie nedalyvauja. Sekantį ŽŠ įrenginėdamas aš būtinai atsižvelgsiu į jūsų pastabas, bet dabar jau nieko nepakeisim. Tikrai ne bijau PVC 🙂
Sveiki Viliau,
Visų pirma, norėčiau padėkoti už šį išsamų blogą, tai viena iš kelrodžių žvaigždių kuri rodo kelią tiems kurie nori turėti šiltą namą 🙂 Mano namukas kolkas dar tik popieriuje. Labai norėčiau įsirengti žemės šilumokaitį po namu, bet problema gruntiniai vandenys 1,2 m gylyje, skaitant jusu forumą išmasčiau tokį variantą: vietoj ilgo vamzdžio po sklypu ar namu į žemė žemiau gruntinio vandens lygio įkasti keletą didelių radiatorių(senų ketinių arba aliumininių naudojamų vandens aušinimui sunkvežimiuose) ir per juos leisti orą. Ką manot apie tokią idėją? Ar yra šansu kad tokia sistema veiktų? Problema manau butu tik su kondensatu, bet ja galima išspręsti siurblio pagalba.
Sveiki Martynai,
Aliuminis ir dirvos šarmai – ne draugauja 🙂 po metų iš jūsų užkastų radiatorių liks tik plastiko bakeliai. Ketaus laužą užkasinėti irgi nėra racionalu – geriau pardavęs litus investuokite pažangesniems sprendimams įgyvendinti.
Aukšti gruntiniai vandenys yra gamtos dovana! Vanduo, kaip talpiausia šilumai natūrali medžiaga, gali būti panaudojamas nė kiek ne blogiau nei sausas gruntas. Turite du pasirinkimus: 1. Drenažo pagalba pažeminus gruntinio vandens lygį, galite įsirengti skaldos šilumokaitį, analogišką mūsiškiui; 2. Išnaudoti vandenį ir jo puikias savybes paklodamas plastikinį vamzdį (žarną) ir juo cirkuliuoti neužšalantį glikolio tirpalą. Antrasis variantas yra truputi universalesnis, nuolat šiltą glikolį praleidęs per kanalinį šilumokaitį (šilumokaitis, sumontuotas vėdinimo ortakyje) jūs sėkmingai reguliuosite oro temperatūrą, reikiant šildysite, reikiant vėsinsite. Kitą atšaką naudosite šilumos siurbliui maitinti – šilumos siurblys ims grunto šilumą per tarpinį šilumnešį (glikolį) ir gamins reikiamą šilumą namo šildymui bei karšto vandens ruošimui. Jei namą suprojektuosite ir pastatysite su mažais energijos nuostoliais, šis geoterminis kontūras bus pakankamai trumpas, tikrai nereikės kelis arus sklypo sukultivuoti giluminiu būdu 🙂
Kaip tai atrodo rasite čia tik neapsigaukite su ilgiu – mažų nuostolių namui tikrai nereikės trimetrinių iškasų, užteks 150-200m pilnai.
yra dar vienas žemės šilumokaitis kuris taip pat išrastas lenkų ir yra skaldos šilumokaičio modernizacija. jį siūlo BERIL http://www.beril.lt/lt/gruntinis_silumos_mainininkas/gruntinis_silumos_mainininkas/ , vienintelė jo problema, kad negalima įrengti po plokštuminiais pamatais, nes jis nelaikys apkrovos.
Taip, žinoma konstrukcija, čia yra nuoroda tiesiogiai į gamintojo puslapį. Kažkada norėjau iš jų rekupą pirkt dėl pultelio galimybės valdyti žemės šilumokaičio sklendes.
O kodel atsakei sios idejos?
Kuo toliau tuo labiau supratau rekuperatoriaus veikima, radau kita ZS valdymo sprendima ir taip atpuole butinybe rekuperatoriu pirkti taip toli.
Sveiki,
Panaudokite PE100 vandentiekio vamzdyną su virinamom movom, jie atlaiko 10 atmsfosferų slėgį, yra antibakteriniai ir antigrybeliniai, tad joks vanduo jums nebaisus, tokiu būdu pats savo šilumokaitį dariau ir veikia kuo puikiausiai.
Sveiki, čia http://allegro.pl/rurowy-gruntowy-wymiennik-ciepla-gwc-smart-flex-i2927535223.html#button1 naujas produktas, specialus vamzdis yra higienos sertifikatai. Ką manot Viliau, Simonai?
Kiek metru uz ta suma 2050PLN?
Gofruotas pavirsius didins pneumo nuostolius, lygus vamzdis butu parankesnis.
Nepavyko paskaityti apie medziagos silumini laiduma ir sieneles stori, tai svarbu efektyviai silumokaitai
Viliau,
Tavo sprendimai idomus ir sumanus. Turiu tau keleta klausimu:
1. Silumokaitis: Ar pasiteisino? Kiek skaiciavai atsiperkamumas, kos realus efektyvumas.
Jei naujai statytum, ar naudomum sistema su skalda ar rinktumeis tarp vamzdelines ir plokstumines sitemos? Plokstumine sistema mazam namukui pasiule be montavimo uz 10000lt…Gal galetum rekomenduoti kas galetu padeti su silumokaiciu, jo pasirinkimu, statyba, instalaivimu.
2. Polistireno blokeliai: Mane baido, kad polistirenas igaruoja chemija ir tipo is vidaus namo blogai…ar nesibaimini to? Ar nebuvo problemu su inz tinklu instaliavimu, strobavimu…
Aciu.
R.
1. Kai perkate TV, skalbimo mašiną ar automobilį – kokie jų atsipirkimai? Norime komforto -tenka išleisti pinigų. Žiemą dirbo be priekaištų, dabar laukiame vasaros ir Amalvos sprendimo dėl rekupo – pamatysime, kaip efektyviai pavyks vėsinti tiekiamą orą. Grynai iš noro eksperimentuoti gal būt rinkčiausi glikolinį kontūrą, čia sekančiam namui. Bet esamu kol kas tikrai nenusivyliau.
2. Nesuprantu termino “igaruoja“ – čia kas norėta pasakyti, kad EPS įgeria chemiją, ar ją skleidžia? Jūs pats paskaitykite EPS kaip medžiagos fizikinius ir cheminius parametrus, pažiūrėkite, ką jis skleidžia ar įgeria. Toliau – prekybcentriuose rasite maisto produktus, supakuotus naudojant EPS (mėsos padėkliukai, sausainių pakuotės) negi leistų į kenksmingą medžiagą fasuoti maisto produktus? Ir dar – kam gi reikalinga namo vėdinimo sistema, jei kažkas ir išsiskiria…Galų gale – tinkuodami galite visiškai izoliuoti vidaus patalpas nuo EPS! Tik ar to reikia???
Kaip galvojate, ką lengviau štrabuoti, keramikos, betono blokelių, silikato sieną ar EPS? Yra pateikta video, kaip tai buvo daroma.
Vietoj ekopsichozinių išsigalvojimų ir gandų baiminimosi susiraskite oficialią informaciją iš gamintojų ar higienistų.
Akis nerauzkliuvusi uz zemes silumokaicio su glikoliniu konturu. Gal kokia greita nuoroda turite?
O, paskaiciau auksciau ir radau.
Beje dar apie sia sistema. Kiek suprantu sitam konturui nebutina naudoti glikoli, galima ir vandeni, jei nera pavojaus uzsalti. Tada galima sujungti per si kontura cirkuliuojanti vandeni su oro sildytuvu, pvz. http://www.komfovent.lt/sildymas/oro-sildytuvai, kuris butu pastatytas itraukiamo oro i rekuperatoriu kanale. Ar kas kitaip isivaizduotu sia sistema?
Glikolį geriau naudoti 🙂 kas bus, kai per kanalinį šildytuvą prašniokš -20C oras? 🙂 dar vienas to kontūro panaudojimas – šiltu glikoliu pamaitinti šilumos siurblį vanduo-vanduo ir juo pasišildyti ne tik namus bet ir buitinį vandenį. Jei į gruntą grįš neigiamos temperatūros glikolis tai šilumokaita bus tik greitesnė, vanduo paprasčiausiai užšaltų dar siurblio šilumokaityje.
Tiesa, glikolis butu patikimiau, kazi ji galima i ta amalvos kanalini sildytuva leisti?
Planavau daryti zemes silumokaiti kaip pas tave, issikasiau duobe panasiai 4×6 ir 2 metai gylio, o ant to duobes sandeliukas suplanuotas. Bet dabar galvoju kad brangokas jis gaunas, ypac skalda. Neturiu paskaiciavimu, bet atrodytu kad su glikolio konturu galetu pigiau but.
Sildymui galvoju geotermini daryt, todel du silumos siurbliai jau prabanga gautus.
Sveiki,
Negalvojau, kad taip bus sunku rasti gera silumokaiciu specialista Vilniuje. Ju turbut isvis nera! universitetai ir netoli pazenge.
Viliau, suintrigavai del gliukolio konturo. Butu idomu isbandyti si sprendima.
Gal zinote, kas galetu man padeti siuo klausimu ir nupirkti gliukolini ar flex tipo silumokaiti is Lenku?
Rokas
Sveikas Vilaiu
Perskaiciau visa diskusija labai idomi ideja. Kas liecia radono dujas taip ir nebegavom testo rezultatu. Pats darbuojuosi skandinavijoje tai cia jie ganetinai rimtai ziuri i sita problema, mat radono dujos kaupiasi granitineje uolienoje, pagal 2012m reikalavimus Norvegijoje vykdant nauja statyba radono izoliacija privaloma. Yra trys reglamentuoti budai ir detales, apsaugai nuo radono duju. Gamintojai siulantys yvairias pleveles ar net bitumines dangas nurodo ant produkto butent kad skirta apsaugai nuo radono duju. Kolkas nezinau tokios dangos kuri butu laidi vandeniui ir nelaidi dujoms. Paciam teko virinti sita produkta super medziaga jokio kvapo virinant, ir super lengvas darbas. http://www.ytterdahlas.no/files/Brosjyre-20Protan-20RadonSafe.pdf
Isvada: rengiant ŽŠ su apsauga nuo radono duju butu galima tik formuojant su nuolydziu ir atbuliniu voztuvu kuris kondensata isleistu pvz. I drenaza ir uzdarytu sklende is drenazo puses.
Beja klausimas ka jus naudojat likusiai temperaturai pasikelti iki 22 laipsniu ar daugiau? Nes rekuperacija negamina silumos kiek zinau, nebent vel koks kosmosas sugalvotas 😀
Sveiki Aurimai,
Yra radono testo rezultatai, jau senai pateikti čia.
Kosmosas nesugalvotas, temperatura, jei norima ar reikia, keliama žemiškomis technologijomis: kanaliniu elektriniu tenu, kanaliniu vandeniniu šilumokaičiu ir panašiai. Mes savo atveju tų keleto laipsnių nuostolio nekompensuojame visai, paliekame tai grindiniam šildymui naktiniu tarifu arba saulės ir natūraliems pritekėjimams.
Idomu kokios butu jusu mintys del tokio ZS vietos – jus pasistatete ji po garazu, jei butu galimybe rinktis po garazu ar tiesiog po sklypo zeme – kokie butu uz ir pries?
Ka ismastau tai, kad ne po garazu kritiniu atveju butu kazkoks reliasnis priejimas (nezinau ar gali jo reiketi?), dar gal saule geriau isildo zeme ne po namu.. Ar yra dar kazkokiu argumentu?
Atgalinis pranešimas: Vizija | Mindaugo ir Ingos namo rekonstrukcijos akimirkos
Atgalinis pranešimas: Gruntinis šilumos mainiklis arba šilumokaitis | Pasyvus namas
Neradau temos savo kausimui, tai parasiau artimiausioje mano manymu.
Kokia akumuliacine talpa (medziagos atzvilgiu) reiktu panaudoti irengiant po zememe ? Kuri butu skirta saules kolektoriu perteklinei silumai kaupti, o prireikus gindis pasildyti ?
Zinau kad tokia ir pats panaudojei, kuri nepasiteisino, lygtais del nehermetiskumo.
Laukciau zinutes ir i el. pasta bc_z_airis@yahoo.com, pakuzdejo kai kieno tetis kad turi nuomone siuo klausimu 🙂
Medžiagos atžvilgiu – pati talpiausia man žinoma medžiaga yra vanduo, viename kg prie delta t=1K telpa 4180J. Jei klausimas ne apie akumuliatoriaus medžiagą, bet apie talpos – tuomet reiktų galvoti apie medžiagą, atsparią grunto šarmams ir korozojai. Plastikas labai tinka.
Labai daug vilčių į tuos akumuliatorius nedėkite, savus skaičiavau, kad 3000kg vandens kaups tik apie 120kWh energijos. Saulės kolektorių perteklinei galiai suvaldyti yra ir kitų būdų, o šilumos žiemai apčiuopiamai nesukaupsime.
Sveiki, atsiprasau uz klaidas
Buvo idomu paskaityt , nes ir as pasidariau savo ZS Namas mano 140 m2 plius rusys 75 m2 Rekuperatorius Brink Renovent medium. Paemimo d160mm. Efektyvumas 95% (gamyklinis), Gruntas smelis sausas.
Visi bijo PVC ir as ieskojau kitokiu sprendimu. Ir radau. Pasirinkau nerudijancio plieno vamzdzius d167mm sienele 2mm 36m. Nereikejo jokiu perejimu i d160mm vedinimo ortakius. 2014 pirma ziema, gerbuvis dar nesutvarkytas, taigi ant to vamzdzio dar uzmesiu 30cm zemes. Pradejau naudoti spali kai zeme dar buvo +12. Spalio pabaigoje zeme atsalo iki +6. Pastoviai toki ora gaudavau iki tada kai sausi pradejo salt orai. Kai lauke pasirode minusas pirmas laipsnis zemeje krito po 4 dienu (+5). Iki +4 zeme salo kazkur 7 dienas po to kai pasieke 5. Dar po 12 dienu rekupas parode kad zeme atsalo iki +3. Iki +2 zemes temperaturos praejo dar daugiau dienu. Taigi minuso neturejau. Manau kad pasiekti 0 reiketu kokiu 30 dienu su minusu apie 15 laipsniu.
Ka pastebejau paliginus su PVC ZS. tai kad kokia bebutu lauko temperatura ar -3, ar -20. ir netgi paleidus rekupa pilnu galingumu, ateidavo oras kurio temeratura buvo tokia pati kaip ir zemes.
Seip dabar esu 100% patenkintas savo pasirinkimu.
Beja Rekuperatoriaus naudingumas kartu su ZS yra 83-87%.
Kaip patalpoje +24 paduoda +20+21
Kai +22 paduoda ~+19
o dabar prie 21 laipsnio viduje grazina 20 taigi 95%
Kazkaip cia neradau kaip pas jus krenta ZS temperatura
Del patarimo,
Turiu tokia situacija, zemes silumokaitis iseina 8 metru ilgio, 4 metru plocio ir 1m aukscio. Zemes silumokaicio skalda bus padalinta i dvi dalis du po 2m ir 8m ilgio . Klausimas toks: ar ne per ilgas kelias 8 metrai per skalda ?
P.S. Gal geriau daryti per ploti du po 4 m ir 4m ilgio, bet tuomet vamzdziu dvigubai daugiau reikia.
Cia manau galimi variantai:
http://postimg.org/gallery/c3fh8ygm/
Manau daug geresnis variantas du 4×4 – pneumo nuostoliai žemės šilumokaityje bus daug mažesni, eksplotacija daug pigesnė.
Sveiki Viliau,
ar teisingai suprantu, kad Arvydo pavyzdys darant iš PE100 vamzdžio be skylių, bet su nuolydžiu galutinai išsprendžiama radano problema. Vienintelis komplikuotesnis dalykas – su siurbliuku nusiurbti kondensatą, o minusas – kad greičiausiai į rekuperatorių paduodama kiek vėsesnis nei jūsų atveju oras?
Manau realūs radono matavimai parodė, kad šios problemos Lietuvoje nėra. Todėl nereikėtų sprendimus derinti su radonu. Uždaro tipo ŽŠ turi mažesnį darbinį plotą, todėl nereikėtų tikėtis geresnių rezultatų. Bet kokiu atveju tai geriau nei nieko