Namų klimato tyrimas

Pasitaikė puiki proga laboratoriškai ištirti mūsų gyvenimo sąlygas. KTU aplinkosaugos katedra ieškojo energetiškai efektyvių pastatų, kuriuose tiria patalpų orą.

Pirmadienį mūsų gyvenamose patalpose buvo sudėta testavimo įranga, kuri matuoja oro drėgnumą, CO2 koncentraciją, taip pat oro cheminę sudėtį.

Tarp stypų įtempta polietileno juosta su žuvies taukais, kurie kažką absorbuoja iš oro:
žuvies taukai

 

“Lesyklėlė” ir ant jos prikabinti trys oro sudėties testai:

Testai

Ši lėkstelė renka patalpų dulkes, kurios vėliau bus tiriamos laboratorijoje. Tokias turime tris, skirtingose patalpose:

Lėkštelė

Šie du prietaisai kol kas vieninteliai, apie kuriuos žinome ką jie matuoja. Kairėje – drėgnomatis, dešinėje – CO2 koncentraciją ore matuojantis prietaisas:

Drėgmė + CO2

Drėgmė 41,3% (hm, mažoka… kažkodėl nesijaučia oro sausumo), CO2 koncentracija – 439ppm (pavojinga – virš 1000ppm). Gal būt šie prietaisai fiksuoja ir daugiau oro parametrų, bet apie tai sužinosime ir paskelbsime kai KTU atiduos tyrimo rezultatus. Kol kas pasižadėjome nenaudoti aerozolių, minimaliai naudoti arba visai nenaudoti buitinę chemiją, nesiurbti ir nevalyti dulkių – savaitę tikrai išgyvensime ir be to. Be to kasdien pildome ataskaitą, kas buvo veikiama namie. Ataskaita nuobodoka, nes ji labiau pritaikyta senos statybos gyvenamoms patalpoms ir į beveik visus dienos klausimus tenka atsakyti neigiamai – židinio, krosnies nekūrename :) dūmtraukio neturime :) nei namuose, nei balkone, nei aplamai niekur nerūkome :) langų vėdinimui irgi nedarinėjame.

Kadangi prietaisai matavimus atlieka nuolat, eksperimento dėlei išvykdami iš namų išjungėme vėdinimą – įdomu, ar tai atsispindės ir kiek atsispindės tyrimo rezultatuose?

Viena iš dulkių lėkštelių patalpinta labai arti po tiekiamo oro difuzoriumi – įdomu, koks oras mus pasiekia iš žemės šilumokaičio?

Vienas iš ant “lesyklėlės” pritvirtintų testų renka informaciją apie formaldehidus – įdomu kokia bus jų koncentracija. Masyvo baldų neturime, viskas iš presuotų drožlių plokščių, bet taip pat neturime ir jokių dirbtinių medžio grindų dangų – tik kiliminė danga ir keramika.

Belieka sulaukti KTU tyrimų ataskaitos ir tuomet tiksliai žinosime ar kokybiškoje aplinkoje gyvename.

Posted in Uncategorized | Tagged , , , , , , , | 7 Komentaras

Saulės elektrinė

Skaitantieji mūsų blogą tikriausiai jau suprato, kad mėgstame naujoves ir eksperimentus. Sekantis eksperimentas – nuosava elektros energija, gaminama fotovoltinėje elektrinėje. Kaži ar šis įrenginys turi realų ekonominį pagrindą, skaičiuojant investicijas bei atsipirkimą mūsų gaminamos kWh kaina nelabai galės konkuruoti su tinklais…bet tai mūsų elektra, mes bent iš dalies būsime nepriklausomi nuo energijos iš tinklo. Iš dalies – nes bent jau kol kas nesitikime 100% patenkinti mano elektros poreikio, kuris žiemos metu yra apie 1200-1500kWh per mėnesį. Kol kas ši energija vartojama tik LED apšvietimui: labai patogu gaminti 24V srovę ir 24V vartoti.  Iš kitos pusės, stengiamės truputi pirmauti – esame visiškai įsitikinę, kad labai netolimoje ateityje PV panelės bus ant kiekvieno pastato, tiesiog bus gėda jų neturėti :) todėl mes, nors ir nėra aiškiai ekonomiškai prasminga, imamės šio eksperimento.

PV paneles nusprendėme montuoti ant pietinės namo sienos, vertikaliai. Tai nėra ideali orientacija iš kurios reiktų tikėtis maksimalaus energijos kiekio per metus, bet kol galimybės energiją sandėliuoti tinkle yra labai miglotos mes norime maksimalaus kWh kiekio žiemą, kuomet energijos poreikis didžiausias. Todėl panelės montuotos vertikaliai, kas labai artima optimaliam 78laipsnių kampui. Dar du argumentai kodėl ant sienos tai apsauga nuo sniego – nesenai atostogaudami Italijos Alpėse matėme daug apsnigtų kolektorių. Kita priežastis – lengvas ir pigus montavimas, panelės tiesiog prisuktos prie sienos, panaudojant aliuminio kampuotį bei sraigtus:

Vaidas

Sraigtai – tai specialūs tvirtinimo elementai, pardavėjų vadinami “putplasčio inkarais”:

Kriepkosrubai

Tokie poliuretaniniai sraigtai įsukti į sienos putplastį, į juos susukti įprasti metaliniai sraigtai, kurie laiko aliuminio kampuočius. Panelės įdėtos tarp dviejų kampuočiu ir pritvirtintos kniedėmis.

trys paneles

Teko truputi pavargti, kol suradome tinkamą būdą išdėstyti paneles fasade, nemanau, kad labai meniškai pavyko, bet tai tikrai nenuvylė :) Tiesiog prioritetas buvo turėti elektrinę, nesvarbu kaip tai atsilieps pastato eksterjerui. Panelių matmenys, sienos matmenys bei stogo metamas šešėlis darė įtaką, todėl teko montuoti trimis grupėmis, 3+1+2.

desines paneles

bendras PV

Šios šešios panelės turėtų maksimaliai gaminti apie 1,5kW energijos. Nebuvo dar saulėtų dienų, bet net 9val ryte krovimo reguliatoriai jau rodė krovimą, neaišku kokia galia, bet užtenka apniukusio ryto, kad sistema pradėtų veikti. Panelės sugrupuotos po dvi, todėl turime tris krovimo reguliatorius:

kontroleriai

Iš arčiau jie atrodo taip:

krovimo reguliatorius

Tiksli markė ir modelis yra LandStar LS2024R.

Kol kas naudojame du senus automobilinius akumuliatorius, bet netrukus turėsime tam tinkamesnius gelinius.

Sekantis žingsnis – protingai išspręsti energijos pertekliaus panaudojimą. Jei pavyktų inverterio pagalba transformuoti į 230V, tai galėtume pajungti keletą nuolat veikiančių, bet ne itin galingų prietaisų, pirmiausiai mintis kyla apie rekuperatorių, šaldytuvą bei šaldiklį. Kaip pasiseks – sužinosime netrukus.

Nepamirškime paminėti Vaidoto – būtent jo dėka turime nuosavos elektros energijos. Vaidotas jau žinomas iš ankstesnių postų, bet jei kas norės susisiekti: 8 611 39362.

Posted in Uncategorized | Tagged , , , , , , , , , | 27 Komentaras

2012 apžvalga

The WordPress.com stats helper monkeys prepared a 2012 annual report for this blog.

Here’s an excerpt:

About 55,000 tourists visit Liechtenstein every year. This blog was viewed about 360,000 times in 2012. If it were Liechtenstein, it would take about 7 years for that many people to see it. Your blog had more visits than a small country in Europe!

Click here to see the complete report.

Posted in Uncategorized | Parašykite komentarą

Saulės kolektorius žiemą

Senokai nebuvo tokio gero oro kaip šiandien! Šiaurinėje sienoje turime išvestą daviklį oro temperatūrai matuoti, dabar, 12:02 Lietuvos laiku (GMT+2) lauko oras yra -9,8C. Džiaugsmas visai ne dėl lauko oro temperatūros, bet dėl saulės, kurios beveik nebuvo – neskaitant vienos dienos lapkritį ir dviejų pusdienių gruodį. Šiandien galima atlikti šiokią tokią  kolektoriaus darbo apžvalgą ir rezultatus paskelbti.

Kadangi šilumos punktas iki galo nepabaigtas, todėl vis laukiu kol jis bus ne tik veikiantis, bet ir gražus, ir apie jį bus galima parašyti atskirą straipsnelį. Jo schema jau senokai paskelbta puslapyje “Projektas”, o dabartinis vaizdas yra toks:

šilumos punktas

Saulės kolektoriaus glikolį varinėja cirkuliacinis siurblys, kurį matote kairėje, jo fone – plokštelinis šilumokaitis, kuris glikolio šilumą perduoda grindinio šildymo termofikatui. Cirkuliacinis pagamintas Kinijoje, kaip matyti ant jo aprašymo, jis maitinamas 12-24V srove – daiktas specialiai pritaikytas mūsų 24V elektros tiekimo sistemai su būsima PV elektrine. Iš arčiau:

cirkuliacinis 1

Kolektoriaus sistemos valdiklis:

SK valdiklis

Dabar valdiklis rodo, kad ant stogo, kur šiuo metu oras -9,8C, glikolis sušilęs iki +43C, žalias indikatorius rodo, kad cirkuliacinis siurblys veikia ir nuiminėja šilumą iš kolektoriaus.  Valdiklio markė ir modelis: SKV-9/1, jis sukurtas “Žaliosios šilumos“.

Šilumos punkto termometras, esantis prieš šilumokaitį ir matuojantis glikolio temperatūrą, rodo dar gražesnią temperatūrą, na čia gal prietaisų kalibravimo problemėlė:

iš saulės

Beveik +50C :) . Toliau – termometras, matuojantis grindinio šildymo šilumnešio (vandens)  temperatūrą, jis sumontuotas už elektrinio šildytuvo, kuris dabar yra išjungtas. Jis mums rodo +40C:

į grindis

Na ir iki pilno vaizdo, reikia dar grįžtamo šilumnešio temperatūros, ~25C:

grįžtamas grindys

Bendras vaizdas kaip atrodo grindinio šildymo mazgas:

Grindinio šildymo mazgas

Čia matome: kairėje – grįžtamo šilumnešio termometras, centre, apačioje – cirkuliacinis 230V siurblys DAB Evotron, dešinėje – paduodamo į kolektorius šilumnešio termometras, viršuje – elektrinis šildytuvas, kažkada buvo skirtas momentiniam vandens šildymui duše…

Gaila, nežinau tikrojo šilumnešio debito, kurį pumpuoja DAB, turint debitą būtų labai lengva suskaičiuoti sistemos šiluminę galią – būtent vatus, kuriuos beveik nemokamai mums dovanoja Saulė!

Kalbant apie saulę ir jos šilumą, labai verta paminėti mūsų pietinius langus. Per pusantros -dvi valandas, saulė kilstelėjo svetainės temperatūrą vienu laipsniu, čia tiesioginiai pritekėjimai per vitriną ir pietinį langą virtuvės zonoje ir pagalba iš grindų, kurias irgi šildo saulė. Apgailestauju, kad antrame aukšte mūsų pietiniai langai (prancūziški balkonai) yra tokio mažo ploto :( šiandien per juos saulė būtų labai šauniai pasidarbavus. Amžių gyveni – amžių mokaisi!

Berašant šį postą, saulė pasiekė šiandienos savo aukščiausią tašką zenite, ir termometrų parodymai dar šoktelėjo dviem laipsniais, valdiklis jau pusantros valandos nestabdo cirkuliacinio – tai reiškia kolektorius išlaiko pastovią pakankamą galią. O jei tokių dienų būtų bent keletas savaitėje… Deja, lapkritis ir gruodis buvo nors ir ne šalti, bet debesuoti, saulė taip kaip šiandien lepino vos keliolika valandų. Sulaukime sausio ir vasario, kurie nors ir šaltesni, bet saulėtesni nei lapkritis ir gruodis, pamatysime, kaip veiks kolektorius tuomet.

Posted in saulės kolektoriai | Tagged , , , , , , , , , , , , , , , , , , | 65 Komentaras

Tambūras

Tambūras tai ir buferinė zona prieš įeinant į namo šildomą tūrį, ir architektūrinis akcentas.  Dar viena svarbi paminėti tambūro funkcija – įėjimo durų apsauga, lauko durys atsidūrė tarpinėse sąlygose: ant jų niekada nekris tiesioginiai saulės spinduliai, jokių kritulių, ir kas svarbiausiai oro skirtingose durų pusėse temperatūrų skirtumas sumažėja tuo švelnindamas durų eksploatavimo sąlygas – durys “nesikraipys”, nebluks, išlaikys sandarumą, šilumos nuostoliai per duris irgi sumažės.  Kad mūsų namas turės lengvų konstrukcijų tambūrą mes žinojome dar prieš pradedant projektuoti patį namą – tai buvo labai senai :) o dabar jau varstome tambūro duris ir džiaugiamės vykusia konstrukcija. Apie  viską iš eilės.

Mūsų tambūro konstrukcijas pagamino ir sumontavo “Stikmeta“, apie kurią dar ne kartą sužinosite šiame bloge, panaudojant aliuminio fasadų sistemą Ponzio. Konstrukcijos planas:

Tambūro konstrukcijos yra iš dviejų dalių: aliuminio rėmas, ir ant jo montuojamas stiklinimas. Pradžioje sumontuotas rėmas:

Kur stovi ir kaip tvirtinta ši konstrukcija? Stovi ji ant plokščiojo pamato, bet ne ant konstrukcinio betono, bet ant pamato plokštės perimetrinio šiltinimo. Taip, visa ši konstrukcija remiasi TIK Į EPS100 POLISTIRENĄ. Kad EPS  neatlaiko nieko – tai labai gajus mitas, net profesionalai nedrįsta nieko statyti ant EPS. Kadangi mūsų visas namas stovi ant EPS (plokštieji pamatai) tai tambūrą pastatyti ant putplasčio yra labai paprasta :) Aliuminio konstrukcija tvirtinta horizontaliomis aliuminio juostomis, kurių vienas galas pritvirtintas prie konstrukcijos, o kitas gręžiant ir naudojant sraigtus pritvirtintas į sienos bei grindų betoną:

Šioje nuotraukoje puikiai matome ne tik tvirtinimą į grindis, bet ir aiškią EPS ir betono sandūrą:

Kampe esanti kolona liko tambūro viduje, tikrai nenorėjome daryti “kampinio lango” ir palikti didžiulį šalčio tiltą per plieninę koloną – tai pasyviam namui nepriimtina net nešildomam tambūrui :) Grožis ir patogumas truputi nukentėjo, bet ne tai yra prioritetai.

Viršuje tvirtinimas analogiškas, tik aliuminio juostų jau nepamatysime, montuotojai baigę montažą jas iškart paskandino montažinėse putose:

Noriu atkreipti dėmesį į panaudotas sandarinimo juostas – net ir nešildomo tūrio langai sumontuoti naudojant pažangiausias medžiagas ir technologijas. Taip atrodė rėmas pilnai jį sumontavus ir pasiruošus stiklinimui:

O čia jau rėmas su stiklinimu:

Durys, dabar jau pirmosios, paradinės namo durys, varstosi sunkokai – tai dėl tikslios ir labai sandarios konstrukcijos. Varčios vaizdas:

Stiklinimui panaudoti trijų stiklų paketai, du stiklai selektyviniai,  stiklų apatinės dalys yra grūdintos – atsparios mechaniniams smūgiams. Panaudoti šilti paketų rėmeliai, šiltesni nei likusių namo langų! Amžių gyveni – amžių mokaisi :(   :

Taigi, konstrukcija labai sandari ir šilta – būtent tokia ir turi būti. Problemos su klimatu tambūre: kadangi mechaninė vėdinimo sistema tambūre neįrengta, tikiuosi užteks vėdinimo tik natūraliai varstant duris; saulės kontrolė – nuo pietinės saulės turime puikų šešėlį nuo virš tambūro esančio balkono, rytinė saulė užstojama namo  kampo, o pietvakarinei saulei kontroliuoti teks naudoti dirbtinius šešėlius, greičiausiai tai bus fasadinės žaliuzės arba fasadiniai roletai.

Posted in Uncategorized | Tagged , , , , , , , , , , , , , , , , , | 24 Komentaras

Gartraukis

Mūsų name sumontuotas gartraukis, ir jis pilnai veikia. Gartraukio veikimo principus pristatėme “Ventiliacijos” poste, o gartraukio filtrai pateikti “Filtrų kaselės” poste. Trumpai dar kartą: oras, traukiamas gartraukio, yra išvalomas filtrų kasetėje ir, vasarą šalinamas apeinant rekuperatorių, o žiemą gražinamas (recirkuliuojamas) į namo šildomą tūrį. Taip taupome šiluminę energiją, bet neleidžiame namui perkaisti vasarą. Pats įrenginys, gartraukis pasirinktas atsižvelgiant tik į dizainą ir mūsų akimis žiūrint, modernią išvaizdą. Techninės charakteristikos, t.y. ištraukiamo oro kiekis (debitas)  buvo visiškai nesvarbu, nes pirmas darbas, kurį padarė montuotojai, buvo gartraukio variklio demontavimas – mes jau turime garaže sumontuotą kanalinį ventiliatorių, kurio veikimo negirdėsime. Gartraukio gamintojas yra Lenkijos įmonė MAAN – nieko ypatingo, kaina gera, išvaizda tenkina, valdymas sensorine panele integruota pačiame gaubte. Maloniai nustebome, pakuotėje radę distancinio valdymo pultelį :) nors tai labiau “žaislas” nei kokią realią naudą duodantis įrenginys. Valdymo panelė: Atsiprašome už “celofanuotas” nuotraukas – name dulkini procesai dar neibaigė, dar ne laikas lupti apsauginę plėvelę. Gartraukiui dirbant didžiausiu galingumu, gartraukio gaubtas padidėja atverčiant priekinę panelę: Kaip matyti nuotraukoje aukščiau, gartraukis turi savo grubaus valymo filtrą, kurio neišėmėm, nors jis yra didžiausias triukšmo kaltininkas. Tas triukšmas nėra stiprus ir erzinantis, todėl matysime naudojimo eigoje, ar liks filtras, ar bus išimtas. Vaizdas iš po truputi pilnėjančio elektros skydo: Čia atsirado transformatorius, kurio pagalba keičiame kanalinio ventiliatoriaus sukimosi greitį ir taip gauname tris skirtingus gartraukio veikimo galingumus. Liko tik vienas dalykas, apie kurio keitimą vis pagalvoju – apšvietimas. Dabar standartiškai yra sumontuoti du LED šviestuvėliai, kurie maitinami 230V įtampa, o noras perdaryti į 24V ir  užmaitinti nuo būsimos foto voltinės elektrinės. Paprasčiausiai reiktų išmesti tuos du šviestuvus, o jų vietoje priklijuoti LED juostas. Pakankamai paprasta. Taip galėtume pasirinkti norimo spektro šviesą – esanti šilta geltona atrodo ne moderniai…

Va taip atrodo demontuotas gartraukio variklis, gal kam reikalingas :)  ?

Pabandžiau nufilmuoti gartraukio veikimą, gal pavyks perduoti triukšmo lygį? :

Posted in Uncategorized | Tagged , , , , , | 13 Komentaras

LED

Šiandien mūsų name sužibo pirmieji šviestuvai. Kaip jau minėjome “Elektros” poste, apšvietimui norime naudoti kuo daugiau LED ir atsisakyti ne tik kaitrinių, bet ir taupiųjų bei halogeninių lempučių. Eksperimentai su LED prasidėjo dar prieš metus ir apie tai truputi rašėme “Elektros” poste. Šiandien LED sužibo pilnai sumontuoti – tiesiog surizikavome, pirkome ir montavome. Pirkti padrąsino LED charakteristikos: 7-8W su 770Lm ir 120 laipsnių apšviestumas, labiausiai bijojome, kad LED skleidžiama šviesa bus koncentruota. Taigi,  virtuvės lubose sumontavome 7vnt viena kryptimi reguliuojamų šviestuvų, kurie atrodo taip:

Sudėtinga telefono kamera padaryti kokybiškas šviečiančių šviestuvų nuotraukas, todėl atsiprašome už kokybę:

Apšviestumas geriau matyti fotografuojant bendrą virtuvės vaizdą:

Kaip matome LED šviesa yra pakankamai išsklaidyta, apšviestumas pakankamai tolygus. Gal tik šviesos spalva truputi per šilta, per gelsva – čia dar prisideda geltoni baldai. Norėtųsi šiek tiek baltesnės, šaltesnės spalvos. Dar pastebėta, kad šių šviestuvų diodai labai jautrūs tiekiamai įtampai, norint gerų rezultatų reikia aukštesnės įtampos – pradinį planą šviestuvus maitinti 12V srove teko skubiai keisti ir dabar šviestuvai gauna 24V. Virtuvės šviestuvai nuo 12V beveik neveikė – iš septynių sužibo tik vienas o ir tas labai silpnai. Nuotraukos darytos su 24V maitinimu.

Koridorius, prie įėjimo durų, gavo 5vnt “tabletes” o prie san mazgo – 3 analogiškus šviestuvus:

Vėlgi atsiprašome už nuotraukų kokybę, taip jie atrodo veikiantys:

Šie šviestuvai skleidžia šaltesnę šviesą, todėl atrodo, kad jie šviečia žymiai stipriau. Ši šviesos spalva mums labiau patinka, atrodo modernesnė. Tokie apšviestumo rezultatai, 5vnt prie įėjimo:

Ir trys šviestuvai:

Prieš metus bandę LED šviestuvus ir pastebėję jų trūkumus, truputi padauginome galios, manau tie 5vnt koridoriuje galėtų būti arba mažesnės galios, arba pilnai užtektų 4vnt. Keist jau nekeisime, bet likusioms patalpoms šviestuvus rinksimės nebe tokius galingus. Šie šviestuvai yra mažiau jautrūs maitinimo įtampai, visai neblogai švietė ir nuo 12V (tiksliau nuo vieno akumuliatoriaus, kuris kraunant davė 14V) o užmaitinus juos 24V (tikslią įtampą pamatuosiu vėliau)  jie šviečia tikrai stipriai. Vienintelis trūkumas (akmenėlis į gamintojo daržą :) ) iš aštuonių vienodų šviestuvų turime tris šaltesnius ir penkis šiltesnius, sumontavus ant baltų lubų jų skleidžiamos šviesos spalvos skirtumas nėra labai didelis, bet nesunkiai pastebimas. Teks tris ir penkis montuoti atskirai, gerai, kad sutapo ir taip galime padaryti.

Dabar apie maitinimo šaltinį. Jau senai minėjome, kad žadame turėti fotovoltinę jėgainę, kuri gamins ir kaups elektros energiją namo reikmėms. Kol kas jėgainės neturime, todėl maitinimo šaltinis laikinas ir labai paprastas:

Tai du nenauji automobiliniai 12V akumuliatoriai, sujungti nuosekliai ir tiekiantys apie 24V. Jiems krauti naudoju 12V tinklinį krautuvą, tenka karts nuo karto jungti tai vieną, tai kitą akumuliatorių. Bet kaip laikinam šaltiniui to pakanka – elektrikai gali pasitikrinti laidų komutavimą, teisingai pajungti LED ir jungiklius.

Dar turime nupirkę LED 22W “monstrą”, kuriam patikėsime įėjimo tambūro apšvietimą. Apie tai – netrukus papildysime šį postą.

Posted in LED | Tagged , , , , , | 20 Komentaras