Ilgokai KTU tyrė ir apdorojo rezultatus, cituoju:
“Kaip žinia, 2014 metais buvo atliekamas oro kokybės tyrimas energetiškai efektyviuose namuose. Norime pasidalinti šio tyrimo rezultatais. Apibendrintą informaciją bei rekomendacijas rasite priede.
Atsiprašome, kad informacija dalinamės tik dabar. Dėl vieno analitinio prietaiso užimtumo tik dabar gavome paskutinius rezultatus.“
Mūsų namas pažymėtas pirmu numeriu, tėvų – antru. Likusieji namai mums nežinomi, todėl neklauskite kas ten ir kodėl 🙂 naudinga, kai yra su kuo palyginti. Taigi, štai ką gavome iš KTU:
Čia įdedu nuorodą į dokumentą, gautą iš KTU. Nes pilnai visas į posto langą netelpa (arba aš nemoku įkelti; copy/paste deja ne išeitis 🙂 )
Oro tyrimų rezultatai-suvestinė savininkams (1)
ORO KOKYBĖS TYRIMAS ENERGETIŠKAI EFEKTYVIUOSE NAMUOSE
Tyrimai buvo atliekami 2014 m. vienuolikoje energetiškai efektyvių namų Kaune bei Vilniuje. Namuose buvo tiriami mikroklimato parametrai: temperatūra, santykinė oro drėgmė, anglies dioksido (CO2) koncentracija ore bei oro apykaita. Taip pat buvo nustatyta azoto dioksido, lakių organinių junginių (benzeno, etilbenzeno, tolueno, ksilenų, stireno, trichloretileno, tetrachloretileno bei formaldehido), policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų ir heksachlorbenzeno koncentracija patalpų ore. Tyrimų rezultatai pateikiami žemiau esančioje lentelėje.
Pagrindinis azoto oksido (NO2) šaltinis yra transportas, tad jo koncentraciją patalpose daugiausiai rodo galimą jo patekimą iš išorės. Tam tikras azoto oksido kiekis patalpose gali būti iš dujinių viryklių bei kuro deginimo.
Lakių organinių junginių šaltiniai yra statybinės medžiagos, ypač medžio drožlių plokštės, laminatas, klijai, dažai, lakai, buitinės chemijos bei asmens higienos priemonės. Rūkymas – kitas reikšmingas LOJ šaltinis. Kai LOJ koncentracija per didelė, pastebimas taip vadinamas „sergančio namo sindromas“ – būnant patalpose ima reikštis prasta savijauta, galvos skausmas, dusulys, alerginės reakcijos. Kai kurie iš LOJ, kaip antai benzenas ir formaldehidas, yra kancerogenai, t.y., vėžį sukeliančios medžiagos. Nors transportas taip pat išskiria LOJ, jų koncentracija patalpose paprastai būna didesnė nei lauke.
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) susidaro nepilno degimo procesuose, pvz., deginant iškastinį kurą, medieną. Kūrenant židinius, galimas kambarių oro teršimas PAA. Nemažai PAA išsiskiria rūkant. Kai kurie iš šios klasės junginių taip pat yra kancerogenai. Didžioji PAA dalis į patalpas patenka iš išorės su lauko oru.
Polichlorintų bifenilų (PCB) naudojimas yra griežtai ribojamas, tačiau tam tikri jų kiekiai vis dar randami sandarikliuose. Į patalpas PCB gali patekti su lauko oru. Heksachlorbenzenas (HCB) yra fungicidas (priemonė pelėsiams naikinti). Jo naudojimas uždraustas, tačiau jo kiekiai aplinkoje mažėja ne taip sparčiai.
PCB, HCB ir kai kurie PAA yra labai sunkiai skylantys teršalai, jie gerai tirpsta riebaluose, todėl gali kauptis organizmuose, pasižymi kancerogeninėmis bei mutageninėmis savybėmis.
REZULTATAI
Daugelyje tirtų namų nustatytas per maža oro apykaita, kas lėmė ir pernelyg didelę CO2 koncentraciją. Santykinė oro drėgmė atitiko komforto kriterijų (40-60 %), tuo tarpu temperatūra 6,10 ir 11 namuose tam tikrais periodais buvo per aukšta (norma 18°-28° šiltuoju laikotarpiu).
Daugumoje tirtų namų LOJ koncentracija buvo panaši kaip ir pasyviuose namuose Švedijoje. Išimtį sudarė pora namų, kuriuose matavimai buvo atliekami iškart po dažymo, lakavimo darbų. Reikėtų atkreipti dėmesį į formaldehido koncentraciją. Ji praktiškai visuose namuose viršijo Lietuvoje nustatytą didžiausią leidžiamą paros koncentraciją (10 μg/m3). Tuo pačiu reikia pabrėžti, kad pastaroji yra itin griežta, kitose šalyse ji svyruoja nuo 50 iki 100 μg/m3.
Nustatyti nedideli PAA, PCB ir HCB kiekiai, panašūs kaip Švedijoje ar JAV. Azoto oksido koncentracija taip pat nedidelė.
REKOMENDACIJOS
- Patartina, išsikvietus ventiliacinių sistemų specialistus, sureguliuoti ventiliacinę sistemą, kad būtų užtikrintas pakankama oro cirkuliacija patalpose. Tai leistų sumažinti teršalų bei CO2 koncentraciją. Optimalus oro apytakos greitis – 0.5 h-1.
- Nerekomenduojama patalpose rūkyti.
- Jei kartais vėdinate patalpas atidarydami langus, šildymo sezono metu patartina tai daryti ryte, jei kaimynystėje yra namų, šildomų kūrenant kietą kurą. Paprastai tokie katilai kuriami antroje dienos pusėje, o per naktį jau būna užgesę.
Parametras | Ribinė vertė* | Namo numeris | Intervalas | Vidurkis | Variacijos koeficientas , % | 25 procentilis | 75 procentilis | Mediana | ||||||||||
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | ||||||||
Tyrimų laikas | Balandis | Balandis | Balandis | Balandis | Balandis | Gegužė | Birželis | Birželis | Birželis | Rugpjūtis | Rugpjūtis | |||||||
Temperatūra, °C | 21.0 | 21.6 | 22.1 | 20.6 | 16.2 | 23.4 | 23.4 | 23.9 | 23.8 | 24.0 | 23.8 | 16.2-24.0 | 22.2 | 10.0 | 21.0 | 23.8 | 23.4 | |
Santykinė drėgmė, % | 51 | 44 | 50 | 51 | 50 | 48 | 52 | 52 | 51 | 58 | 55 | 44-58 | 51 | 7 | 50 | 52 | 51 | |
CO2, ppm | 655 | 1117 | 562 | 765 | 439 | 636 | 845 | 691 | 572 | 451 | 669 | 439-1117 | 672.9 | 27.0 | 562.0 | 765.0 | 655.0 | |
Oro apykaita, h-1 | 0.11 | 0.21 | 0.11 | 0.69 | 0.09 | 0.39 | 0.26 | 0.37 | 0.12 | 0.08 | 0.15 | 0.08-0.69 | 0.2 | 70.3 | 0.1 | 0.4 | 0.2 | |
NO2,μg/m3 | 40 | 4.6 | 2.8 | 4.0 | 5.1 | 1.2 | 5.3 | 5.3 | 1.9 | 3.1 | 1.0 | 5.4 | 1.0-5.4 | 3.6 | 45.0 | 1.9 | 5.3 | 4.0 |
Benzenas, μg/m3 | 100 | 0.8 | 0.8 | 0.6 | 8.8 | 6.4 | 0.6 | 2.3 | 1.3 | 1.2 | 0.2 | 0.3 | 0.2-8.8 | 2.1 | 127.1 | 0.6 | 2.3 | 0.8 |
Etilbenzenas, μg/m3 | 20 | 2.1 | 1.4 | 1.1 | 521.7 | 8.4 | 0.1 | 1.1 | 1.1 | 0.5 | 0.2 | 0.8 | 0.1-521.7 | 49.0 | 305.4 | 0.5 | 2.1 | 1.1 |
Toluenas, μg/m3 | 600 | 5.2 | 2.8 | 4.1 | 18.5 | 33.6 | 3.8 | 8.0 | 1.4 | 4.2 | 0.1 | 1.9 | 0.1-33.6 | 7.6 | 124.4 | 1.9 | 8.0 | 4.1 |
o-ksilenas, μg/m3 | 200** | 0.9 | 0.4 | 0.2 | 328.9 | 6.5 | 0.2 | 0.9 | 0.4 | 0.5 | 0.1 | 1.1 | 0.1+328.9 | 30.9 | 304.7 | 0.2 | 1.1 | 0.5 |
p- ksilenas, μg/m3 | 0.9 | 0.3 | 0.5 | 214.5 | 11.6 | 0.3 | 1.5 | 1.3 | 0.9 | 1.1 | 1.4 | 0.3-214.5 | 21.3 | 287.2 | 0.5 | 1.5 | 1.1 | |
BTEX, μg/m3 | 10.0 | 5.8 | 6.5 | 1092.4 | 66.4 | 5.0 | 13.8 | 5.5 | 7.3 | 1.8 | 5.5 | 1.8-1092.4 | 110.9 | 280.3 | 5.5 | 13.8 | 6.5 | |
Stirenas, μg/m3 | 2 | 0.3 | 0.4 | 0.3 | 419.8 | 0.7 | 0.1 | 0.5 | 0.1 | 0.1 | 0.9 | 1.0 | 0.1-419.8 | 38.6 | 312.7 | 0.1 | 0.9 | 0.4 |
Trichloroetilenas, μg/m3 | 1000 | 5.5 | 8.2 | 7.6 | 29.7 | 21.9 | 7.4 | 7.0 | 5.6 | 6.2 | 0.1 | 0.7 | 0.1-29.7 | 9.1 | 93.2 | 5.5 | 8.2 | 7.0 |
Tetrachloretilenas, μg/m3 | 60 | 1.1 | 1.7 | 1.1 | 4.5 | 2.8 | 0.9 | 1.1 | 1.2 | 1.0 | 0.5 | 2.8 | 0.5-4.5 | 1.7 | 66.7 | 1.0 | 2.8 | 1.1 |
Formaldehidas, μg/m3 | 10 | 17.5 | 30.8 | 20.8 | 37.1 | 28.8 | 40.5 | 52.3 | 37.5 | 26.7 | 3.3 | 42.2 | 3.3-52.3 | 30.7 | 42.0 | 20.8 | 40.5 | 30.8 |
Suminis PAA, ng/SPMDxd-1 | 43 | 57 | 79 | 86 | 94 | 56 | 31 | 44 | 34 | 30 | 35 | 29.7-94.3 | 53.5 | 41.2 | 34.4 | 78.8 | 43.9 | |
Suminis alkol-PAA, ng/SPMDxd-1 | 148 | 141 | 142 | 269 | 187 | 127 | 116 | 120 | 154 | 127 | 90 | 89.5-269.1 | 147.4 | 30.6 | 119.5 | 154.3 | 140.6 | |
PCB, ng/SPMDxd-1 | 3.5 | 3.2 | 3.8 | 2.8 | 2.1 | 2.5 | 2.5 | 3.7 | 2.1 | 1.8 | 2.1 | 1.8-3.8 | 2.7 | 25.0 | 2.1 | 3.5 | 2.5 | |
HCB, ng/SPMDxd-1 | 2.1 | 1.9 | 3.1 | 2.2 | 1.2 | 1.3 | 1.5 | 2.1 | 1.6 | 0.7 | 1.2 | 0.7-3.1 | 1.7 | 36.1 | 1.2 | 2.1 | 1.6 |
* Didžiausia leidžiama paros koncentracija, μg/m3, Lietuvos higienos norma HN 35:2007
** ksilenų suma