-
- Armatura
-
- Sijų armavimas
-
- Manometras
-
- Vamzdynas
-
- Pasiruošę
-
- Išbetonuota
-
- Išbetonuota
-
- Išpjovos
-
- Siurblys
Pamato plokštė (kitaip vadinama “plokštieji pamatai“, “švediška plokštė“) įrengta ant 50cm drenuoto žvyro pasluoksnio, garažo plokštė – ant žemės šilumokaičio (skaldos). Supiltą žvyrą reikėjo išlyginti iki projektinės namo “dugno“ altitudės. Pradėjome nuo pamatų plokštės perimetro klojinių. Pagal tikslų namo nužymėjimą, kampuose įkalti kuolai niveliuojami ir ant jų pažymima pastato nulinė (pirmo aukšto grindų be apdailos) altitudė. Pagal žymas kalami klojiniai – taip, kad klojinio viršus sutaptų su nuline altitude. Apkalus klojiniais visą perimetrą, skersai klojinių ištempiama virvė, nuo kurios naudojant modulinę lentą matavome žvyro viršaus altitudę. Virvė paslenkama kas 50-70cm ir matuojant nuo jos žvyro aukštį, kastuvu išlygintas klojinio dugnas: kur per daug -žvyras nukastas, kur per mažai – pripiltas. Klojinio dugne jau sukloti nuotekų tinklai – stovai išvesti virš klojinio viršaus. Nuotekoms panaudoti plastmasiniai vamzdžiai nuo 50mm iki 100mm diametro. Klojinyje patiesta hidroizoliacija – stabilizuota 200mk polietileno plėvelė, galus užlenkiant iki klojinio viršaus. Į klojinį sudėtos EPS150 (Baltijos polistireno) plokštės, dviem aukštais, prakeičiant siūles ir sandarinant montažinėmis putomis. EPS plokščių pagalba po išorės sienomis bei nešančiomis pertvaromis suformuotos sijos – pamatų plokštė vertikaliame pjūvyje primena briaunuotą plokštę, briaunos yra po sienom ir pertvarom. Perimetru, tarp klojinio ir hidroizoliacinės plėvelės vertikaliai sustatėme pjuvenų betono plokštes (Cetrį), kurios bus cokolio apdaila. Cetris laikinai tvirtinamas 40mm sraigtais į perimetrinį plokštės termo izoliacinį sluoksnį, kurio plotis 200mm. Perimetrinės EPS plokštės išfrezuotos kūgine freza – šie grioveliai tarnaus plokščių pritvirtinimui prie betono. Plokštės izoliacijos storis 35cm, po sijomis -20cm. Plokštės betonas niekur nesiliečia su gruntu – jis iš trijų pusių izoliuotas EPS. Tai užtikrina konstrukciją be šalčio tiltelių.
Suklojus šiltinimą, perėjom prie armatūros. Sijos armuotos d12…16 rifliuotais strypais, plokštė – dviem eilėm tinklo, atskiriant juos “gyvatėmis“. Armatūra suvirinta, tinklai surišti. Tarp tinklų sukloti vamzdynai: šildomų grindų( žr. šildymo projektą) bei vandentiekio. Šildomų grindų vamzdžiai išvedžioti pagal šildymo sistemos projektą, kurį atliko projektuotoja Dalia. Vamzdžių ilgiai ir diametrai suskaičiuoti, kad šildymo galia atitiktų namo šiluminius poreikius. Vandentiekis cirkuliacinis – tikiuosi šilto vandens kranuose iškart juos atsukus, vamzdžiai izoliuoti akmens vatos kevalais ir folija. Taip pat išvesti akumuliacinių talpų paėmimo ir padavimo vamzdžiai, techninėje patalpoje per būsimas grindis kyšo žemės šilumokaičio vamzdžiai dešinės ir kairės pusės po vieną. Atliktas vandentiekio hidraulinis bandymas – sistema užpilta vandeniu, slėgis sukeltas kompresoriumi ir palikta stebėjimui. Slėgis buvo matomas sumontuotame manometre.
Paruoštą klojinį betonavome naudojant betono siurblį. Supilta ~27m3 betono, iš Marvelės betono mazgo. Vasara buvo kaip niekad karšta – betonui stingstant plokštė nuolat laistyta vandeniu norint užtikrinti tinkamas sąlygas betonui pasiekti projektinį stiprį.
Mūsų namo pamatas jau baigtas, šiame etape neturim sienų, bet jau turime grindinį šildymą. Kuo ypatingi mūsų pamatai: 1. Jie labai gerai izoliuoti – pastato konstrukcijos neturi sąlyčio su gruntu, jokių šalčio tiltų. 2. Pamatas sutampa su pirmo aukšto grindimis – mes jau sutaupėme grindų įrengimui. 3. Namas stovės ant vientisos monolitinės plokštės, į gruntą remsis visu pločiu – ne poliais ir ne perimetro, pertvarų juostomis tradicinių pamatų atveju.
Kadangi sulaukiame daugybės komentarų ir prašymų paaiškinti kaip įrenginėjome, įdėsiu gerą adresiuką, kur daug video medžiagos kaip daromi plokštieji pamatai: spauskit čia.
Kitas skyrius – apie sienų klojinių surinkimą ir betonavimą.
V ir V pasyvus namas 
graziai atrodo
idomu ar butinos ilaidos laikancioms sienoms, galvoju gal butu galima daryti lygia plokste.
o tu pats projektavai siuos pamatus ir kaip su darbais, dali dariai pats bet pagrindinius atliko brigada ar kiekvienam darbui ieskojai specializuoto darbuotojo?
koks bendras pamato plokstes plotas ir gal butu galima suzinoti apytiksle kaina? nes idomu ar idarbinti legalet atstovus ar brigada samdyti.
Taip, lygi plokštė įmanoma – nemanau, kad sudėtinga tokią suprojektuoti. Man pasiūlė briaunuotą, todėl tokia ir įrengta. Mano tik idėja – projektavo gelžbetoninių konstrukcijų projektuotojas. Visus darbus nuo drenažo iki stogo dangos atliko viena brigada, čia nėra labai specifinių darbų. Tik šildymą/vandentiekį klojo santechnikai. Plotas apie 160m2. Man tai atsėjo apie 25-27.000, čia su pasluoksniu, medžiagom ir darbu. Legalett pagal projektą paskaičiavo virš 55.000.
O kokia tokio pamato varza R?
Po grindim yra 35cm EPS150 tai toje vietoje varža ~10. Po sijom 20cm tai varža apie 5,5.
Sveiki,
Paminėjot kad pamatai jums atsėjo 25-27kLt, gal turite detalesnę samatėlę, kad įsivaizduoti kiek kokios medžiagos kainavo, o kiek darbai.
Ne, deja, neturiu. Kaina primesta grubiai, bet tik didėjimo kryptimi. Imkite tai tik kaip apytikslų skaičių.
Pas mane grindu ploto 140 + sienu apie 20 tai beveik tiek pat kiek pas tave. Tai legalet atkrenta 🙂
Perimetru aplink pamata nenaudojai L formos polistirolo. Idomu kaip vertikalus perimetrinis polistirolas buvo pritvirtintas prie pagrindo. Ar buvo naudojami kaiščiai kokie nors ar spec. klijai?
O grunto tyrimai būtini tokiems pamatams, tikslingiau ar pats darėt?
L profilio neprireikė – sudejau dvi plokštes, suklijavau montažinėmis. Vertikalios plokštės vidiniame paviršiuje išfrezavau kūgines išpjovas (platėjančias į vidų) – užbetonavus gavom spynas, kuriomis plokštė puikiai prisitvirtino prie betono. Įdėjau papildomą nuotrauką – išpjovos matyti plokštės viršuje
Grunto tyrimo nedariau – pažiūrėkite foto, pamato dugnu 7,5t ekskavatorius važiuoja nepalikdamas vėžių, kaip per parketą. Molis, sunkiai įkasamas molis.
Sveiki, gal galite pasakyti, kokią konkrečiai frezą šiam reikalui naudojote, man niekur nesiseka jos rasti.
Skirmantai,
Nepagelbėsiu, tai buvo taip senai…neprisimenu.
Kaip alternatyvą galiu patarti tvirtinimo detalėse nusipirkti plastikinių sraigtų, juos dalinai susukęs į EPS ir užbetonavęs gausi nė kiek ne prastesnę konstrukciją.
Pas mane šalia sklype pasistatęs namą žmogus sakė kad negrynas smėlis bet smėlingas gruntas.
Dar vienas neaiškumas likęs dėl grindinio šildymo. Sakyčiau labai dideli kieki betono vamzdeliai turės sušildyti. Ilgai gali užtrukti, o sušilęs betonas ilgai skleis šilumą, jeigu jos bus per daug pvz. lauke temperatura pakyla iki+10. Nors rekuperatorius gal sutvarkys tokiu atveju silumos perteklių. Ir ar neturetu būti kompensacinės (tiksliai nežinau kaip vadinasi) juostos?
Smėlingas gruntas yra dėkingesnis – jei įrengsite kokybiškai drenažą ir laikysite smėlį sausą, jis -žymiai mažiau deformuosis per šalčius.
Kadangi namo šilumos nuostoliai labai nedideli, vidus nespės staigiai nei vėsti nei šilti. Man turėtu užtekti grindis palaikyti tik 3…5C šiltesnes nei oras viduje. Dėl betono šildymo nepergyvenu – jis yra šildomam tūryje, ankčiau ar vėliau šiluma ras kelią vertikalia kryptimi į patalpas.
Dėl juostos: nesu 100proc tikras, bet kompensacinės juostos dedamos tokiu atveju, kai šildomos grindys įrengiamos tarp sienų. Kiek teko matyti panašių plokščių (tie patys Legalett) visur vamzdžiai sukloti į betoną. Nematau jokių problemų dėl to.
Dar vienas klausimas.
Ne visi architektai zino tokius pamatus, tai du iš trijų man sakė, o kaip su pelemis? Jeigu jos prades graužti polistirola tai plokste gali lužti. Dabar ir mane neramina toks dalykas, bet galvoju gal pro sutankinta skalda peles neprasigrauš?
Kokia Viliau Jusu nuomone apie tai?
Taip…architektai tokius pamatus tik sapne matė…dar ir dabar
sapnuoja – pelės sugraužiančios pamatus. Holivudo įtaka?
Pirma: įsivaizduokite, kokio dydžio išgrauža turi būti, kad lūžtų g/b
plokštė – pelė rotveilerio dydžio?
Antra: EPS juk neliks atviras per amžius, virš EPS bus g/b plokštė,
šonus apdailinsite – aš dar prieš betonuodamas perimetrą apstačiau
pjūvenų-betono plokštėmis (Cetriu), kuris yra neįveikiama kliūtis
pelėms. Gerbūvio darbams prasidėjus, didelė dalis cokolio panirs po
žeme ir trinkelėmis. EPS ir pelės – problema yra, bet labai
sureikšminta. Sprendimai paprasti – po apdailos EPS lieka
nepasiekiamas.
Kadangi PN yra padidinto hermetiskumo namas, ar nevertejo pakloti dangos, nelaidzios radonui?
Pats namas puikiai apsaugotas nuo radono ištisine gelžbetonine plokšte, kuri išlieta ant suklijuotos stabilizuotos plėvelės. Čia problemos nematau.
15cm pati plokštė, sijos po sienomis – 30cm.
O kokia Jusu plokstes varza R?
Plokštės varža nuo R~8 po sijomis iki R~10 po likusiu plokštės plotu.
Vistik patarciau pasitikrint rodono kieki, kai jau gyvensit name, nes rodonas issiskiria ir is vandens ir degant dujoms, ir is pacio betono, o namelis sandarus…
Sandarumas turi būtiną atributą – rekuperacinę ventiliaciją. Ši daug puikiau tvarkysis su radonu nei natūrali ventiliacija sename kiaurame name.
Kas del rekuperatoriaus galimybiu, tai bijau, kad jus neteisus…
Atminkit, kad radonas yra sunkesnis uz ora ir max jo sankaupos telkiasi patalpu apacioje. Rekuperatorius gi, ima ora is patalpu virsaus…
Kai miegate, jus kaip sykis gulite kambario apatineje dalyje, nebent jusu lova dviaukste.
“Natūraliai vėdinant patalpas, radono koncentracija sumažėja 70-80%. Dirbtinis vėdinimas, oro kondicionavimas yra mažiau efektyvus.“
Radono miegamuose nebijau – jie IIa. Pagrindinis radono šaltinis -žemė, dirva, todėl IIa jo būti negali. Ir apskritai per sandarią konstrukciją į namą nepateks, o kiek pateks – išsivėdins ir per rekuperacinę (judant patalpose radonas bus maišomas su oru ir ištraukiamas ventiliacijos) ir per varstomas duris.
Įdomu kaip natūrali ventiliacija tvarkosi su radonu – ventiliacinės angos irgi palūbiuose?
Nuosirdziai linkiu, kad viskas taip ir butu, kaip jus tikites.
O kiauram name ne tik siluma, bet ir radonas neuzsilaiko 🙂
Radono tema dar neišsekusi – yra viena problemėle, kurios sprendimo ieškau. Būtinai paskelbsiu, kai bus viskas aišku.
Kas per problemele? Koks sprendimo budas?
Del radono apsaugos radau tokia plevele http://www.monarflex.com/upload/Products/66C085D89E3B28C3C125724A003375DF/MONARFLEX%20RMB%20400.pdf
Bet vistiek raso kad jos vienos nepakanka nes turi buti gera ventiliacija.
Yra ir plonesniu
http://www.screwfix.com/prods/36185/Building/Damp-Proof/Radbar-300-Micron-Radon-Barrier-Red-4-x-25m-1200ga?cm_mmc=Shopping.com-_-Building-_-Damp-Proof-_-Radbar%20300%20Micron%20Radon%20Barrier%20Red%204%20x%2025m%201200ga
Is pirmo zvilgsnio cia atrodo stora polietileno plevele ir viskas. Kadangi pas Viliu formuojant plokste buvo panaudota 200 mikronu plevele tai kaip ir yra radono apsauga.
Esu užsidegęs pasidaryti tokius pamatus. Tačiau norėdamas už protinga kainą juos įsirengti jau vien su projektuotojais negali susikalbėti, nebekalbant apie statybininkus.
Gal nukreiptumėt mane pas, tuos darbus išmanančius ir darančius žmones…
Už pamatų projektą mokėjome tik 200Lt. Bet kuris gelžbetonio konstrukcijas projektuojantis konstruktorius tai atliks per kelias valandas.
Įrengimas irgi labai paprastas – aprašiau poste. Tiesiog rasite žmones, NORINČIUS dirbti ir problemos kaip nebūta. Mums darę irgi buvo naujokai, tokius pamatus darė pirmą kartą.
sveiki Viliau
gal galetumete pasidalinti kontaktais to gelzbetonio konstrukciju projektuotojo kuris paskaiciavo Jums pamatus, nes man nepavyksta rasti kas apsiimtu atlikti tokio pamato paskaiciavimus.
el. pastas baltrimav@gmail.com
aciu labai.
Sveiki Edgarai,
Sudėtinga su šiuo jūsų prašymu, net nežinau, kas projektavo, bet pabandysiu – savaitės pabaigoje, jei nepamiršiu.
Sveiki, Viliau,
Ar pavyko surasti pamatų projektuotojo kontaktą – gal galėtumėte atsiųsti? Labai dėkingas.
Bijau, kad sudėtinga su projektavusiu plokštę, pamečiau galutinai…Kaimynas kaip tik liepą žada pradėti PP statybą tai jam teks nuvažiuoti ir gyvai pabendrauti – tuomet vėl turėsiu tel.Nr.
sveiki. graziai atliktas darbas, racionalus sprendimai, patiko mintis del eps tvirtinimo prie pamatu plokstes. tik iskilo abejone del “Daivos“ suprojektuotu sildomu grindu. Nes kaip matau, siltas vanduo pasiduoda viename kraste ir atveses gryzta kitame kambario kraste. netolygiai sils kambario grindys. zinoma ,tai smulkmena, turint pasyvu nama.
Aš irgi abejoju dėl Daivos 🙂 o Dalia savo sprendimą pagrindė paprastai: daugiausiai šildymo reikia ten, kur didžiausi nuostoliai – prie išorinių sienų. Mintis man patiko, karščiausią vandenį praleidžiam pasieniu, o pravėsusiu šildome grindis patalpų viduryje.
Ačiū už gerą įvertinimą, taip, esame labai patenkinti darbų kokybe, jei bus koks brokas tai pamatysime termovizijos pagalba.
Sveiki,
Labai noretume Jusu pagalbos del pamatu. Atsilyginsim. 🙂 Gal galetumete palikti savo kontaktus? Is anksto dekoju.
gal turite daugiau nuotraukų žingsnis po žingsnio kaip pamatus darėte? painu suprasti struktūra ir iš ko pamatai susideda, ačiū!
Deja, kai vyko pirmieji darbai apie šį blogą net nesvajojom, todėl su nuotraukom kaip rusai sako “čiem bogaty tiem i rady“. Esmė paprasta: sutankinate drenuotą pagrindą, tiesiat plėvelę, ant jos klojate dugno EPS plokštes, jose išformuojate sijas (jos, beje nėra būtinos; tai priklauso nuo jūsų grunto bei namo, tiksliau apkrovų) perimetru sustatote perimetrines plokštes, sudedate armatūrą ir užbetonuojate, aišku nepamiršę pravesti reikiamų komunikacijų. Viskas labai paprasta. Struktūra labai paprasta – monolitinė gelžbetoninė plokštė EPS klojinyje, be salyčio su gruntu, be šalčio tiltelių. Jokių grežimų, jokių juostų betonavimo, viskas viename – ir pamatas, ir pirmo aukšto grindys.
sveiki
norėjau paklausti kaip supratau politilėna dėjot po visu eps tiesei ant žvyro ir kraštus užlenkėt. ar ji tarpusavijia klijavot, kaip prie jo tvirtinosi cėtris, ar nedėjot antros plėvelės į klojinius nes dauk kur randu kad plėvelia deda į klojinius prieš antra eps sluoksni, ar naudojot geotekstilia po žvyru neskaitant po žš. ir dar kokiomis montažinėmis klijavot L formos eps ir ar pasiteisino išfrezavimai ir kokio jie pločio ant išorinio eps.
ačiu
Plėvelė po visu žvyru ie skalda, jos paskirtis hidroizoliacija. Dėl klijavimo bijau pameluot, įtariu tik užleidom kraštus. Plėvelė apjuosia ir cetrį. Cetris keliais straigtais+montažinėmis putomis, greičiausiai Penosil, priklijuotas prie EPS, bet daugiausiai jį laiko gruntas – perimetru apipiltas žvyras. Geotekstilė naudota tik ant ŽŠ skaldos, ant jos dar plėvelė – EPS apsauga nuo grunto ir drėgmės. Išfrezavimai labai pasiteisino, ryt įdėsiu jų foto – išverčiau garažo vartų slenkstį kad sudėtų trinkeles, ten išfrezavimai puikiai matosi. EPS klijavom Penosil ir CT84 – kuris po ranka pasitaikė, šiaip tai ne fasadas, nenukris.
O gal butu galima gauti Dalios kontakta?:)
Taip, prašau: 861136080 Dalia.
Sveiki, ar pamato plokšte ir sienos dar netrukinėja?
Sveiki Jonai,
Geras klausimas. Tektų įsigyti milžinišką tentgeno aparatą, kad galėčiau vienareikšmiškai atsakyti 🙂 nes jei trūkinėja tai nesimato per šiltinimo sluoksnį, tik peršvietus kažką pamatytume. Kad sutrūkinėtų monolitinės armuotos sienos reikėtų neeilinio įvykio, ryškiai pažymėto Richterio skalėje 🙂
Sveiki, ar tikrai pavojus nekyla, kad plokste sutrukines? Juk namas ant putplascio stovi! Tokiems pamatams kogero butini grunto tyrimai ir geras pagrindo paruosimas ir begale armaturos. Bet visgi sunku patiketi, kad namas ant putplascio stovi 🙂
Sveiki,
Kai paėmi į ranką gabalą putplasčio atrodo tai niekas…lengvas, trapus… 🙂 bet tai statybinė medžiaga, turinti pakankamai didelį stiprį gniuždant. Pabandykite viena koja atsistoti ant putplasčio plokštės – juk nieko baisaus neįvyko, atlaikė jūsų svorį (70kg?) ~50cm2 plotu. O namas remiasi ~120m2 plotu. Apkrovos matuojamos paskaliais, tai vienas niutomas į 1 kvadratinį metrą. Jei apkrova neviršija stiprio, kuris irgi matuojamas paskaliais, konstrukcija stovi ir stovės. Pasidomėkite – EPS stipris yra visai padorus 🙂
Tokie pamatai gali būti įrengiami ant pačio prasčiausio grunto – todėl, kad pamato plotas yra laaabai didelis. Palyginimui gręžtiniai pamatai į gruntą remiasi tik polių plotu, juostiniai – bankečių plotu, o plokštieji – VISU Ia GRINDŲ PLOTU. Lyginant su poliais plotas bus šimtus kartų didesnis!
Pagrindas ruošiamas labai paprastai: nustumiamas kultūrinis sluoksnis ir įrengiamas ~50cm storio žvyro pasluoksnis. Viskas. Ant jo jau klojama plėvelė, šiltinimas, betonuojama.
Armatūros reikia, bet kad labai daug – nepasakyčiau. Kiekis labai panašus į perdangos.
Kiek matau, elektros laidų plokštėje (nesimato vamzdžių laidams) nevedžiojote. Daugelis pirmo aukšto “provodkę“ veda grindyse – gaunasi mažesni atstumai tarp taškų ir sutaupoma laido. Ar kitame name dėtumėte laidus į grindis?
Ir, tuo pačiu, prisidėdamas prie aukščiau komentuojančiojo, prašyčiau atsiųsti plokštės konstruktoriaus kontaktus, nes dauguma konstruktorių neapsiima projektuoti – bijo 😀
Greičiausiai ne – liktinių klojinių sienų štrabavimas yra vos ne malonumas. Jei laidus reiktų vilkti į vamzdžius – kaži ar sutaupysite. O ir dėl laido taupymo – susitaupo tik dėl taško atstumų skirtumo nuo lubų ir nuo grindų, ne itin daug. Teoriškai yra logikos, bet dažnai atsiranda naujų minčių tik kai įeini į patalpą: čia bus toršeras, ten – bra, o šičia reik papildomos rozetės…nežinau, ar pavyktų taip idealiai viską suprojektuoti popieriuje prieš pradedant PP įrengimą.
Viliau, jeigu teisingai supratau, tai pamatus projektavo ne konstruktorius, bet atskiras projektuotojas, ar ne? Gal galėtumėte pasidalinti kontaktais?
Neberandu žmogaus, projektavusio mūsų pamatus kontaktų… bet tai gali atlikti bet kuris projektuotojas, projektuojantis gelžbetonines konstrukcijas, čia jokių kosminių technologijų nėra.
Sveiki, iš tikrųjų puikus pamatas, ir kaina gerokai patrauklesnė nei legalett. Gal galėtumėte rekomenduoti brigados, kuri šauniai pasidarbavo, kontaktinius duomenis.
Bandykite, bet jei statotės ne Kaune – neturite jokių šansų. Remigijus 8681 59649. Sėkmės!
Sveiki,
paskaičiavau kiek kainuos juostiniai ICF pamatai ir gaunasi, kad išeina brangiu už plokštuminius… nors turiu juostinių konstruktyvą, vis labaiu linkstu prie plokštuminių. Turiu kelis klausimus jums:
1. kaip supratau betono sijų storis ties sienomis yra 30cm, o koks jos plotis?
2. ties sienomis po sijomis yra 20cm ESP150 ar nevertėjo dėti XPS?
3. kaip darėte su elektros ir vandens laidais ir vamzdžiais, ar juos iš karto pajungėte prie išorinių komunikacijų ar kažkaip palikot išorėje su atsarga pajungimui vėliau? Bėda ta kad pas mus nei vandens nei elektros dar nėra.
4. į grindis dėjote du sluoksnius armatūros tinklo, bet aš kiek žiūrių tokių brėžinius, visur deda tik vieną.
5. kokio storio šildymo vamzdžiai ir kokios storio apšiltinti vandens vamzdžiai?
Ačiū!
Kad juostiniai brangiau – nė kiek neabejoju. Bet kita medalio pusė – kokybė! Kol kas plokščiųjų niekas nepaveja šiltinimo efektyvume, paprastame įrengine.
1.Tokius klausimus turėtų atsakyti projektuotojas, pagal konkrečiai jūsų situaciją ir apkrovas. Pločio daryti daugiau nei dvigubo aukščio nėra prasmės.
2. EPS ir XPS pagrindinis skirtumas yra vandens įgeriamumas, XPS dėl mažo įgeriamumo gali būti naudojamas grunte ir betarpiškai su juo kontaktuoti. Kadangi EPS nuo grunto atskyrėm stabilizuota plėvele – nebuvo būtinybės naudoti brangesnį XPS.
3. Įvadai turi būti įrengti prieš betonavimą. Elektros kabeliui įdėkite d60 plastikinį vamzdį ir iškart įverkite vielą, kuria įtrauksite kabelį į vamzdį. Galite nusipirkti kabebio ir jį pravesti tuo vamzdžiu, viduje palikite 3-4m, o lauke – reikiamą ilgį iki būsimos Lesto spintos su skaitikliu. Prasikasite ir paklosite vėliau. Tas pats su vandentiekiu ir kanalizacija – įvadai turi būti padaryti iki betonuojant, už pamato turėsite du šulinius, į kuriuos vėliau atvesite vandenį ir nuotekų vamzdyną.
4. Du armatūros tinklai, kaip priklauso lenkiamam elementui – taip suprojektavo.
5. Šildymo vamzdžių diametrų parinkimas – šildymo projekto užduotis. Vandentiekis išvedžiotas d20 ir d25 vamzdžiais
Ir dar,
kaip jūs tiesėt kanalizacijos ir vandens įvado vamzdžius? Ar kasėt tranšėją, kai jau buvo išlygintas visas plotas, taip kaip čia: http://www.schwedenplatte.de/book/troue/img_003.shtml ? Man kyla klausimas, kodėl neiškasus, prieš pradedant tankinti skaldą, ar dėl to, kad bus labai žemai vamzdžiai?
Ačiū
Kanalizacija ir drenažas įrengti prieš žvyro suvežimą. Viskas padaryta esamame tvirtame grunte, tam, kad vibruojant žvyrą nebūtų pažeisti nuolydžiai, kad supylus pusmetrį žvyro nereiktų jame vėl knaisiotis. “Žemai“ vamzdžiams nekenkia.
Na man toks variantas irgi logiškesnis, nesuprantu tik kodėl kiti atvirkščiai daro… Sutinku, kad “Žemai“ nekenkia vamzdžiams, tik pagalvojau, kad labai žemai bus vamzdis nuotekoms juk jam dar riekia ir nuolydį padaryti.
Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos, nuo kaip toli ir kaip giliai yra nuotekų trasa, į kurią jungsitės. Vakariečiai vamzdžius kloja žvyre – matyt lengviau kasti o ir užpylinėti galima tuo pačiu žvyru, kai molingame grunte tai yra sudėtingiau, bet esmė ta pati, skiriasi tik būdai ja įgyvendinti.
Sveiki, gal galėčiau sužinoti pilną darbų samatą?
Sveiki Aurimai,
Nuliūdinsiu – tokios neturiu. O jei ir turėčiau – nelinkęs viešinti finansinės reikalo pusės, tai didelės naudos niekam neduos – pagal kiekvieną situaciją samatos labai varijuoja, todėl geriausia samatas daryti kiekvienam pagal savo projektą, apkrovas, medžiagas ir kt norus.
Sveiki Viliau,
Darausi plokščią pamatą Sargėnuose, pagal projektą žvyras pagrindui turi būti 0-4 frakcijos, negaunu tokio neplauto, plautas is Draseikių “nesitrombuoja“. Kokį žvyrą naudojote savo pamate?
Pas mane keliasi vienoje pusėje 0,7m, kitoje 1m
Sveiki Jonai,
Labai nepergyvenčiau dėl frakcijos, nuo Sargėnų ko gero arčiausia Drąseikiai – imčiau kažką panašaus neplauto, nebūtinai iki 4mm frakcijos, net ir vienas kitas akmenukas tikrai netrukdys. Mano žvyras po PP iš kažkokio Kauno prekybos centro rekonstrukcijos (įtariu prismos) todėl ten visko rasdavau – ir keletas plytų, ir betono gruzo truputi, ir natūralių akmenukų buvo. Bet pagrindas – gamtinis smėlis/žvyras, kai stambios francijos tik truputis – tankinasi labai gerai. Taigi – ką pasiūlys karjeras, manau neverta verstis per galvą dėl 0-4, geriau neplauto.
Sėkmės!
Beje, aš nurodžiau, kas man vežė – paskambink, Vytis tikrai pagelbės.
Sveiki, kaip tik ruošiuosi pamatų darbams savo vino aukšto namui Kauno rajone. Labai norisi pamatų plokštės, tik firmose kiek domėjausi labai didelės kainos. Gal galėtumėte pasidalinti su manim tos brigados, kuri jums darė kontaktais. Būčiau labai dėkingas.
868159649 Remigijus.
sveiki Viliau,
Gal turi santechniku koordinates, nes mano pasirinkti pradejo labai brangiai kalbeti. Sako sildyma reikes isvedzioti ant apatinio tinklo, po to pritvirtinti is apacios ant virsutinio, pataikyti vandentiekio vamzdzius i vieta ir t.t. Tarp kitko, kurioje vietoje tu dejai sildyma? Virs antro tinklo, ar po juo?
Santechnikai: 8687 15800 Raimundas. Pirmo aukšto šildymas (PP) taip ir padarytas – pradžiai suklojo ant apatinio, paskui pakėlė ir prtvirtino prie viršutinio. IIa deja nespėjau, išlėkiau iš Lietuvos o tada puolė ir užbetonavo perdangą su vamzdžiai ant apatinio tinklo – GKP tvirtinant ant lubų nugręžė 5 vamzdžius, teko atkirsti ir remontuoti.
Pasyviam namui grindinio nedaryčiau, nebent pigų elektrinį san mazge, ten kur vaikščiojama. Grindinio įrengimas per brangus, jo poveikis grindų temperatūrai kojomis nejuntamas – neapsimoka.
Kokį vis dėlto šildymo būdą rekomenduotumėte tokiam namui, nes jau turite patirties.
Manau kanalinį tiekiamo oro šildytuvą + gyvatukus arba šildomas elektra grindis san mazguose. Dar gal vertėtų panagrinėti infraraudonųjų šildymą, bet apie tai dar neturiu informacijos tai ir nuomonė ne galutinė.
Dekui uz kontakta.As nelabai pretenduoju i pasyvu nama. Nors pamatas plokstuminis, sienos planuoju is Durisol arba Velox plokciu (ne blokeliu) langai dar nezinau, yra vitrinu bus ir zidinys, stogai ploksti. Rekuperacijos kolektoriu jau uzsikasiau.Bandau , kad butu ekonomiskas, sildymas bus dujos.
“Rekuperacijos kolektorius“ – dalykas negirdėtas, gal omeny turėtas žemės šilumokaitis? Rekuperacija – tai procesas, kai tiekiamas oras yra pašildomas šalinamu, manau per tą “kolektorių“ nieko nešalinsite?
Aprašyti namo sprendimai leistų namui pasiekti pasymaus namo standartus, tik reiktų protingai viską įvykdyti, juolab kad pradžia daug žadanti – PP ir ŽŠ. Svarbu atkreipti dėmesį į atitvarų termoizoliacines savybes, sandarumą, teisingai išdėstyti pastato langus – taip galima gauti gerą rezultatą.
Sėkmės!
Sveiki, Viliau, tokį pamatą padarius rudenį ir sienų kėlimą planuojant pradėti tik pavasarį, kaip Jūsų nuomonę jis atlaikytu žiemą? Ar kaip jį patartumėte apsaugoti?
Nieko saugoti nereikia, toks pamatas puikiai peržiemos be jokių sienų ir apsaugų. Tik tinkamai įrenkite drenažą ir laikykite pasluoksnį sausą.
Sveiki, jau kitose blogose esate uzakcentaves, kad projektuojant PP garazui pamata deretu daryti ne bendrame sildomame plote, o ziurint Jusu namo projekta ar katilines patalpas nederetu taip pat su atskirtu/atskiru pamatu daryti? Aciu
Kadangi katilinė bus šilta patalpa, ji gali likti bendrame pastate ir ant bendro pamato. Katilinė – netinkamas žodis, juk jokių katilų ten nėra. Teisingiau vadinti “techninė patalpa“.
Dekui Viliau uz info, dabar nezinau kaip daryti (skypo ismatavymai neleidzia atskirai statyti garazo), bus bendras stogas. Mastau kaip atskirti garaza, kad nebutu sviravymu, ilinkimu ir pan.
Tegul tokią grynai techninę problemą sprendžia konstruktorius.
Atgalinis pranešimas: Tambūras | V ir V pasyvus namas
sveiki- klausimelis jusu nurodytam adresiuke firma daranti pamatus pagal tecnologija nematau, kad izoliotu putu pulistirolio plokste nuo dregmes. ja deda tiesiai ant grunto. ar nera reikalinga po apacia tiesti plevele- juk jis puikiai savyje kaupia dregme? aciu
Sveika Renata,
Nenoriu sutikti su jūsų teiginiu “puikiai“ kaupia drėgmę – EPS drėgmės įgeriamumas yra tikrai ne didelis, jei kalbame apie šiltinimo medžiagas.
Prieš klojant EPS, yra atliekamas pasluoksnio drenažas, taip sumažinama pasluoksnio smėlio/žvyro drėgmė. Bet aš vis tik naudočiau (ir naudojau) plėvelę drėgmės izoliacijai ne į EPS bet aplamai į grindis. Gal būt jūs žiūrėjote dvisluoksnės PP įrengimą, tai plėvelė bus panaudota tarp sluoksnių – prieš betonuojant grindis.
Ar jūs įsitikinusi, kad naudoja EPS o ne XPS, kurio vandens įgeriamumas yra iš ties labai mažas?
Iskilo klausimas del PP – kas pas Jus dejo parasa del pamatu? architektas, konstruktorius ar PP projektuotojas? mano atveju, architekte su PP nedirbus, todel paraso nenori deti
Aš 🙂 bet jums mano parašas kaži ar pagelbės. Todėl parašas geriausiai būtų konstruktoriaus, pvz Simono bloge yra jam projektavusios įmonės kontaktai – galite kreiptis į juos. Architektė pati neskaičiuos ne tik PP bet ir bet kokių kitų pamatų, geriausiu atveju padarys tipinio pamato copy/paste, todėl jos parašas šioje vietoje yra niekinis.
Dekui. Maciau pas Simona nuoroda, tai kai turesiu namo projekta ir grunto tyrimus kreipsiuos pas juos.
2. EPS ir XPS pagrindinis skirtumas yra vandens įgeriamumas, XPS dėl mažo įgeriamumo gali būti naudojamas grunte ir betarpiškai su juo kontaktuoti. Kadangi EPS nuo grunto atskyrėm stabilizuota plėvele – nebuvo būtinybės naudoti brangesnį XPS./////////////////
Čia įdėjau jūsų paaiškinimą iš ankstesnių koment. -ir norėčiau paklausti–kodėl jūs po pp sijomis nedėjote XPS plokščių?
Juk ten ateina pagrindinės apkrovos nuo jūsų dviaukščio namo sienų? Netgi toje nuorodoje , kuri pas jus įdėta (švediška grindų plokštė) yra parodyta kaip po sijomis dedamas XPS -ir beje labai aukštos markės. Manau, kad pagrindinis skirtumas tarp EPS ir XPS yra jų stipris, ir ESMINIS skirtumas- ilgalaikės deformacijos. EPS 150 stipris gniužd.prie 10% def. =150kPa, tuo tarpu net silpniausios pamatams skirtos pl. XPS S3035 stipris gniuzd. =300kPa.Švedai po karkasinio 2A. namo sienomis kloja juostas XPS S4000 arba Floormate 500-A. Po plokšte (kuri perima tik 1 A naudojimo apkrovą ir nuos. sv.- taip ,-klojamas EPS.nes ten ji tikrai pasiskirsto į plotą. Įgeriamumas svarbus tik tiek, kiek jis “pablogina“ laikančias ir aišku šilumines savybes. Domiuosi tokia pp plokšte, aišku, norėčiau paskaičiuoti kuo optimaliau.
Sveiki Jura,
Jei mokate projektuoti PP – šaunu, sau paskaičiuosite gal būt kitokį EPS ar XPS. O mums kažkas paskaičiavo būtent taip, kaip yra.
Nenorėčiau sutikti, kad PP apkrovas perduoda tik plotu, kur remiasi sienos, tai ne juostiniai pamatai, ir plokštės standumas tikrai yra svarbu. Po sienomis apkrovos yra didesnės, bet tikrai ne tik tos zonos perduoda viso pastato apkrovas.
sveiki,Viliau, – man rodos, mes apie tą patį kalbam- jeigu yra sijos po sienomis (t.y. briauna į apačią su didesne armatūra) tai sijos pirmosios perima apkrovą ir ją atiduoda į pagrindus. Pamatai (kokie jie bebūtų) visada yra iš dviejų dalių- g/b pamatai ir pagrindai. G/b čia net nekvestinuojamas, bet va pagrindai ?— neradau nei frakcijos, nei def. modulio, o EPS- per silpnas. Ir tik dabar perskaičiau jūsų <> skiltyje, kad blogai išbetonavo grindinę plokštę- net 37mm.
Įtarimas toks, kad ,gavusi pagrindines apkrovas, plokštė išsirietė. (gal pagrindas po sijomis buvo nepakankamas?) Bet geriau jau aš klysčiau. Rimtai, tas “kažkas“ ,kas skaičiavo plokštę, buvo l.svarbus žmogus , kuris “milžinui kojas įtaisė“. Tikėkimės, kad pagrindų deformacijas skaičiavimuose vertino. Jeigu aš klystu ir plokštės “kupra“ buvo tik niveliavimo klaida, tai dėl šventos ramybės patikrinkite atidžiai betono mikro plyšelius 1ame aukšte ypač prie vitrinos angos, arba ir kitur perimetru. o gal jau apdaila sudėta ir nesimatys?, pasakykit kaip yra.
Jura, džiaugiuosi, kad norite tęsti diskusiją. Pabandysiu atsakyti į visus jūsų nuogastavimus. Pirmiausia, ar ne per drąsiai teigiate, kad “EPS- per silpnas“? Daug duomenų apie mūsų namą pateikta šiame bloge, bet ar to užtenka suskaičiuoti apkrovas?
Dėl “blogai“ išbetonuotos plokštės. Žmonės tokią konstrukciją įrenginėjo pirmą kartą, nežinojo ar tiesiog ignoravo tai, kad jų betonavimas yra švarios grindys be apdainos, ne juodgrindės, kaip tai buvo šalia statomame name. Todėl padarė neleistiną broką nekokybiškai išlygindami plokštės paviršių. 37mm skirtumas susidarė prie vidurinės PP sijos, kuri turėtų būti daugiau apkraunama nei perimetrinės – ant jos paremta perdanga, taip pat HEA-260 sija, kuri leido atsisakyti vienos iš pertvarų, todėl ši vieta sėdimo atveju turėtų sėsti pirmiausiai ir deformacijos turėtų būti didžiausios. O realiai ten turėjome iškilimą, “kuprą“ – tai tik nekokybiško paviršiaus lyginimo pasekmė.
Su mikroplyšimais jau pavėluota, atlikta pilna namo vidaus apdaila ir išorės gerbūvis, mes įsikėlėme ir gyvename nuo 2012m vėlynių. Todėl vizualiai jokių sėdimų nesimato – na nebent sėdimai atsirastų didesni nei 10mm, gal būt tuomet pastebėtume ant sienų lipančias trinkeles 🙂
Nereikėtų manyti, kad apkrovas į gruntą PP perduoda tik sijų plotu, o likusi PP dalis nieko neveikia. Ne veltui naudoti du armavimo tinklai, o pati PP skaičiuota pakankamai standi kad atlaikytų lenkimus, “kupros“ susidarymą, bei užtikrintų apkrovos paskirstymą žymiai didesniu plotu nei sijos.
Sveiki, smagu girdėti , kad viskas gerai. Tiesiog deformacijos yra įdomi sritis, ir šitame nedaug kas sukasi . Dirba jau tik PO TO, “ekspertai“ kurie pasako- oi kaip blogai ir kodėl blogai..Taigi- .apie EPS- vienareikšmiai laikausi savo nuomonės- pasikartosiu- jis du kartus silpnesnis už silpniausią “grindinį“ XPS. -bet- ne tai svarbiausia- ilgalaikės leistinosios deformacijos!- (EPS jų niekaip negaliu gauti ir neturiu duomenų, o XPS yra duotos pagal DIN EN1606.) Daugiau nesiplėsiu, tik dar pakartosiu , kad “švedų“ plokštės sprendimas su panaudotu XPS ir pločiais(!!) yra be priekaištų- 10balų, o jūsų plokštės sprendimas ,sakykim, yra ginčytinas. Armatūros kiekis nieko bendro neturi su standumu, jeigu apsirikta skerspjūvio dydžiuose. Bet viskas yra santykina- jeigu apkrovos mažos, pagrinduose vandens nebus tai viskas būna ok, ir paklausinėti bus įdomiausia min.po 10-12-15metų. /Gal ir supratot, esu iš projektavimo- pirmuosius plokščiuosiu pamatus padarėme 1995 metais,vilniuje, žvėryne ,Saltoniškių g. privačiam namui–iš tikrųjų ten dalyvavo ir “drožė“ mus švedai, bet buvo labai sveika, po to buvo du namai Žolyno g. , po to degalinės pastaatas Olandų g, -tai kai perskaitau jūsų bloge atsiliepimus,kad niekas čia nežino apie plokščiuosius pamatus- tai paprasčiausiai netiesa. /Nematavome tų namų deformacijų, nes kol niekas nerėkia ir nesiskundžia tai vis nėra laiko tuo užsiimti./ Dar vienas klausimuks apie pp varžą- su kokia EPS liambda skiaičiavote? kažkaip vėlgi gaunu tik apie 8,4 ? gal turite kokių sumetimų dėl instaliavimo būdo, ar kažko neįžiūrėjau?
Kad jums statybos inžinierija nesvetima – nesunku pastebėti.
Kad EPS “du kartus silpnesnis už silpniausią XPS“ irgi labai nesunku patikrinti ir čia prieštarauti nežadu. Va kad EPS per silpnas mūsų namui galėtumėte teigti tik žinodamas apkrovas, čia ir norėjau pabrėžti kad teiginiai truputi per drąsūs.
Armatūros kiekis negali būti nesvarbus lenkiamoje g/b konstrukcijoje, čia su jumis negaliu niekaip sutikti, nebent įvedate kažkokias sąlygas (apsirikta su skerspjūviais, betono sudėtimi, elemento matmenimis ir pan.).
Kaip mokančiam projektuoti plokščiuosius pamatus matau dideles perspektyvas, nežinau labiau tinkančio pamato tipo energetiškai efektyviam pastatui, kad jūs žinotumėte, kiek kartų manęs klausė projektuotojo kontaktų.
Pagal savus standartus, vengiu bet kokios reklamos savam bloge (išskyrus įmones ir asmenis dalyvavusius mūsų statyboje) bet norėdamas populiarinti efektyvią pažangią statybą galėčiau paskelbti jūsų, kaip projektuojančio PP, kontaktus. Todėl jei jus tai domina – tiesiog brūkštelkit sekančiame komentare.
Man keista, kad PP jau buvo ne tik projektuojama, bet ir įrenginėjama Lietuvoje prieš bemaž 20m. Pats apie tai sužinojau žymiai vėliau, nors galimybės buvo būtent jūsų paminėtu laikotarpiu.
Sveiki, Viliaus, o koks pas jus gruntas? Ar piltinio grunto turėjote?
Ne, sunkus kietas molis.
Sveiki, kokį armatūros tinklą naudojote? matmenys lyg 15x15cm kažkur perskaičiau, bet diametro neradau.
Patarčiau nesiorientuoti į kitų statytojų pamatų armatūros parametrus, nebent statote visiškai identišką namą. Kaip pvz su vienu Vilniečiu statome vienaaukščius namus ir abu darėmės pamatų konstruktyvus(plokščiajam pamatui), tai armatūros parametrai yra stipriai skirtingi, vien dėl to, kad pas mane vitrininių langų praktiškai nėra, o pas kolega tokie langai dominuoja. Į jo armavimą pasižiūrėjus atrodo, jog pamatas daugiaaukščiui ruoštas.
Patarimas būtų pasidaryti konstruktyvą, reikalaujant, kad konstruktorius optimaliai paskaičiuotų medžiagas, nes anie mėgsta stipriai “apsidrausti“.
Sveiki, norejau paklausti ar darant plokstuminius pamatus reikia leisti jiems perziemoti, ir dezute pavasari statyti, kad veliau sienos netrukinetu?
Sveiki. Gal pasakysite,kas Klaipėdoje lieja plokštinius pamatus? Ir kokia m2 kaina? Ačiū.
Sveiki,
Visu pirma noreciau padekoti uz idomu ir issamu bloga, perskaiciau ji visa nuo A iki Z, radau tikrai idomiu minciu.
Pats zadu statytis energetiskai efektyvu nama, bet tai tolimoje ateityje, o kolkas as bandau isteigti savo firmele Didziojoje Britanijoje kuri uzsiimtu plokstuminiu pamatu irengimu ir namu statyba naudojant putu polistirolo klojinius. Kolkas esu dar tik biznio plano rasymo stadijoje ir priejau vieta kai reikia pateikti busimu konkurentu kainyna ir ju palyginima, taciau kad “istraukti“ is konkurentu sia informacija, man reikia jiems pateikti realaus namo konstruktyvo brezinius. Ne taip lengva juos gauti, tedel kreipiuosi i jus vildamasis jog sutiksite pasidalinti savo breziniais ir taip man labai pagelbedami naujos statybu firmos kurimo link.
Tuo tarpu as pasizadu visa is jusu gauta informacija panaudoti tik biznio plano rasymui ir jokiu budu nezadu kaip nors is to pasipelnyti.
Su nekantrumu laukiu jusu atsakymo.
Su pagarba, Tautvydas
tauce1983@yahoo.co.uk