Senokai nebuvo tokio gero oro kaip šiandien! Šiaurinėje sienoje turime išvestą daviklį oro temperatūrai matuoti, dabar, 12:02 Lietuvos laiku (GMT+2) lauko oras yra -9,8C. Džiaugsmas visai ne dėl lauko oro temperatūros, bet dėl saulės, kurios beveik nebuvo – neskaitant vienos dienos lapkritį ir dviejų pusdienių gruodį. Šiandien galima atlikti šiokią tokią kolektoriaus darbo apžvalgą ir rezultatus paskelbti.
Kadangi šilumos punktas iki galo nepabaigtas, todėl vis laukiu kol jis bus ne tik veikiantis, bet ir gražus, ir apie jį bus galima parašyti atskirą straipsnelį. Jo schema jau senokai paskelbta puslapyje “Projektas“, o dabartinis vaizdas yra toks:
Saulės kolektoriaus glikolį varinėja cirkuliacinis siurblys, kurį matote kairėje, jo fone – plokštelinis šilumokaitis, kuris glikolio šilumą perduoda grindinio šildymo termofikatui. Cirkuliacinis pagamintas Kinijoje, kaip matyti ant jo aprašymo, jis maitinamas 12-24V srove – daiktas specialiai pritaikytas mūsų 24V elektros tiekimo sistemai su būsima PV elektrine. Iš arčiau:
Kolektoriaus sistemos valdiklis:
Dabar valdiklis rodo, kad ant stogo, kur šiuo metu oras -9,8C, glikolis sušilęs iki +43C, žalias indikatorius rodo, kad cirkuliacinis siurblys veikia ir nuiminėja šilumą iš kolektoriaus. Valdiklio markė ir modelis: SKV-9/1, jis sukurtas “Žaliosios šilumos“.
Šilumos punkto termometras, esantis prieš šilumokaitį ir matuojantis glikolio temperatūrą, rodo dar gražesnią temperatūrą, na čia gal prietaisų kalibravimo problemėlė:
Beveik +50C 🙂 . Toliau – termometras, matuojantis grindinio šildymo šilumnešio (vandens) temperatūrą, jis sumontuotas už elektrinio šildytuvo, kuris dabar yra išjungtas. Jis mums rodo +40C:
Na ir iki pilno vaizdo, reikia dar grįžtamo šilumnešio temperatūros, ~25C:
Bendras vaizdas kaip atrodo grindinio šildymo mazgas:
Čia matome: kairėje – grįžtamo šilumnešio termometras, centre, apačioje – cirkuliacinis 230V siurblys DAB Evotron, dešinėje – paduodamo į kolektorius šilumnešio termometras, viršuje – elektrinis šildytuvas, kažkada buvo skirtas momentiniam vandens šildymui duše…
Gaila, nežinau tikrojo šilumnešio debito, kurį pumpuoja DAB, turint debitą būtų labai lengva suskaičiuoti sistemos šiluminę galią – būtent vatus, kuriuos beveik nemokamai mums dovanoja Saulė!
Kalbant apie saulę ir jos šilumą, labai verta paminėti mūsų pietinius langus. Per pusantros -dvi valandas, saulė kilstelėjo svetainės temperatūrą vienu laipsniu, čia tiesioginiai pritekėjimai per vitriną ir pietinį langą virtuvės zonoje ir pagalba iš grindų, kurias irgi šildo saulė. Apgailestauju, kad antrame aukšte mūsų pietiniai langai (prancūziški balkonai) yra tokio mažo ploto 😦 šiandien per juos saulė būtų labai šauniai pasidarbavus. Amžių gyveni – amžių mokaisi!
Berašant šį postą, saulė pasiekė šiandienos savo aukščiausią tašką zenite, ir termometrų parodymai dar šoktelėjo dviem laipsniais, valdiklis jau pusantros valandos nestabdo cirkuliacinio – tai reiškia kolektorius išlaiko pastovią pakankamą galią. O jei tokių dienų būtų bent keletas savaitėje… Deja, lapkritis ir gruodis buvo nors ir ne šalti, bet debesuoti, saulė taip kaip šiandien lepino vos keliolika valandų. Sulaukime sausio ir vasario, kurie nors ir šaltesni, bet saulėtesni nei lapkritis ir gruodis, pamatysime, kaip veiks kolektorius tuomet.
V ir V pasyvus namas 
Įdomu gausis kokią nors statistiką padaryti iš kolektoriaus veiklos, ar tiesiog momentinis džiaugsmas? 🙂
Šiuo postu norėjau pasakyti, kad iš kolektoriaus yra naudos ne tik vasarą, kuomet ir daroma statistika 🙂
Momentinis džiaugsmas yra ne kolektorius, bet saulė 🙂 jei ji šviečia – kolektorius veikia! Veikia nepriklausomai nuo aplinkos oro temperatūros.
Sveiki,
gal galetumete pasakyti kokios apytiksliai buna islaidys sildymui ziemos metu siame name?
Dar neskaičiuotos, greitai skelbsime kas savaitinius įvadinio skaitiklio parodymus, vėliau atsiras online skaitikliai rekuperatoriui, boileriui, elektriniam šildytuvui.
Nekantriai lauksim skaičiavimų.
o kokie rodikliai apsiniaukusiom dienom? ar is vis kolektorius neefektyvus?
Net apniukusią dieną prie -10C kolektoriai sušyla iki +10C, galia per maža kad kažką galima būtų šildyti.
O jei pasildyti salta vandeni paduodama i boileri? Vis maziau reikes sildyti elektra.
…tuomet nebūtų jokio skirtumo, kurį vandenį pašildyti boileriui, iš žemės gelmių ar iš kolektoriaus, jei jis tik +10 laipsniu, juk vanduo bėga ne minusinės temperatūros iš bet kurio krano 🙂
Su šventėm!
Nepavyks, nes kolektoriuje esantis glikolio kietis yra labai mažas, jam sušildyti reikia mažos galios, kuri tik ir sugeba tą mažą kiekį palaikyti drugną, paleidus cirkuliaciją glikolis atvės iki neigiamos temperatūros…
Sveikas Viliau, senokai skaitineju tavo bloga ir nuosirdziai dziaugiuosi tavo sekme 😉 as kaip ir galeciau save pavadinti tavo kolega, nes pas mane po namuku yra plokstiniai pamatai (150 armuotas betonas), tad pamates skaiciukus apie grindini sildyma, noreciau pasiklausti apie griztamao vandens temperatura: paduodamas 40, o griztamas 25, ar tai normalu? nors as i grindis paduodu 55 pas mane maksimalus griztamas buvo 28? Kazin ar cia yra beda pamaisymo mazge ar cia yra normali temperatura , nes vis gi reikia “prisildyti“ 15 cm betono?
Sveikas,
Gerai pastebėjai, tokios temperatūros yra ne normalios. Mano aprašytas bandymas greičiausiai turėjo labai mažą debitą, t.y. buvo tiekiama labai mažas kiekis vandens, jis tekėjo labai lėtai, todėl pilnai atšaldavo. Situacija tokia dėl pamiršto atsukti elektrinio šildytuvo apylankos ventilio, siurblys sunkiai prastumia per jį vandenį. Kitą dieną, kai apylanką atsukau, cirkuliacija buvo žaibiška, tiekiamas krito iki 28-30C o saulės kolektorius nespėjo šildyti glikolis-vanduo šilumokaičio.
Kadangi neturiu galimybės (kol kas) tiksliai sureguliuoti tiekiamo vandens temperatūros, tai negaliu tiksliai parašyti kiek ir kokių parametrų vandens reikia šildymui, kol kas verčiamės reguliuodami tik trimis cirkuliacinio greičiais.
Betonas aišku duoda ne mažą inerciją, tai ir gerai, ir blogai…naktiniu tarifu pasišildę ~8val grindis, dieną gyvename be šildymo net ir prie -10C lauke, temperatūra viduje nenukreinta daugiau nei 0,5-1 laipsniu per 16val. Minimaliai prie to prisideda rekuperatorius, tiekdamas +22C į patalpas.
Sveikas,
Pats taip pat naudoju saulės kolektorių įvairioms reikmėms. Mane labai domina kiek kolbų kolektorius pas tave ir koks šildomų grindų plotas?
48 vamzdžiai, ~150m2. Bet grindų plotas yra visiškai nesvarbu, tai nieko neatspindintis parametras.
Aš vis mąstau apie kolektorius tik karštam vandeniui ruošti (nes pas mane šildymas orinis), bet kaip suku, su mano 6-8m3 karšto vandens poreikiu per mėn, gautusi kad aš per metus sutaupysiu ~800lt. Lauksiu dar porą metų, kol kolektorių kaina nukris iki kokių 4000lt. už sistemą.
6-8m3? Turite baseiną? 🙂
Žiūrint, kaip jūs tą sistemą skaičiuosite. Boileris – jis būtinas bet kuriuo atveju (nebent dabar naudojate momentinius elektrinius šildytuvus) todėl jei prie esamo boilerio konplektuosite tik vakuuminius vamzdžius ir aprišimą, kaina gali stipriai pakisti į jums reikiamą pusę. Aišku 6-8m3 yra labai daug, tokiam kiekiui reikia didelio kolektoriaus, bet ir be jo tokį kiekį sušildyti ne bus labai pigu – nežinau, kuo dabar šildote.
Jei oro tiekimo sistemoje sumontuosite kanalinį šilumokaitį – jį galės maitinti kolektoriaus glikolis, taip saulė galėtų šildyti ne per grindis, bet per orą.
Na, 6-8m3 spendžiu tiek bus sąnaudu. Įrengtas 200L kombinuotas Dražice boileris, bet pradžioje numatoma šildyti tik elektriniu tenu. Kol namas dar statomas mes gyvename bute. Bute karšto vandens sąnaudos dabar 4-5m3. Name gyvenant tikiu bus daugiau. Plius augantys vaikai pradės naudoti kaip suaugę. Kas liečia kanalinį oro šildytuvą, tai mąstau apie atvirkštinį variantą- oras->vanduo. Iš židinio kanalo paimamą karštą orą paduoti per boilerį. Nes židinys ruošia per karštą orą (iki 80C) ir gerai būtų jį atvėsinti, bet naudingai. Spendimą su vandnes šilumokačiu and židinio kamino atmečiau, dėl problematiškos priežiūros- suodžių kaupimosi.
Šiuo metu oro kanalai ir šilumos siurblys dar neveikia, ir yra tik paprastas židinys, nes vykdoma vidaus apdaila. Šiltas oras vaikšto po patalpą tik savitaka (durų dar nėra). Jau dabar džiaugiuosi šiluminėmis namo sąvybėmis. Palaikyti 18C name per parą, pakanka 5-6 briketų židinyje per parą. O t.y. 2,2Lt/para 153m3 namui 😉 Kai siurblys pradės varinėti orą priverstinai, tolygiau paskirstys temperatūrą ir sąnaudos dar turės kristi.
Pamirškit tą židinio ir siurblio hibrido variantą, nei šis, nei tas 🙂
Židinio oro temperatūrą galite mažinti skiesdami orą – tiesiog esant didesnei oro apytakai jis nesušils iki +80C.
Labai puikiai viskas veikia. Dirba silumos siurblys, uzkuri zidini ir siurblys automatiskai issijungia ir tik dirba kaip ventiliatorius, varineja ora. Atsalo zidinys, pradeda siurblys veikti. N namu tokiu pastatyta.
Aš iš pirmo posto supratau, kad norite iš židinio šalinamų dujų išpešti šilumą. 🙂
Na, aš norėčiau dalį šilto oro energijos iš židinio, skirtos patalpoms šildyti, nukreipti į boilerį. T.y. air-to-water sistema gautusi. Bet čia tik iš židinio. Manau dabar suprantamiau? 🙂
Suprantamiau 🙂 tik nesąmonė orą kaip tarpinį šilumnešį naudoti, jei jau taip svarbu tas gramelis šilumos iš židinio darykit vandeninį kontūrą. Iš vis nesąmonė židinį naudoti kažkam daugiau nei interjero puošybai, negi neatsibos tampytis su malkom ir pelenais kai turite šilumos siurblį?
Ką veiks tas šilumos siurblys, dieną, kaip paprasčiausiai patingėsite kurstyti židinį? 🙂 Jei jau noras turėti siurblį – tai tada tokį, kad atliktų viską nepriklausomai nuo jūsų nuotaikos ir noro kūrenti, imkite tikrą oras-vanduo ar vanduo-vanduo ir pamirškite kūrenimus.
Na, tuo tarpu pas mane židinys gali atlikti pagrindine šildymo funkciją, norint taupyti elektrą. Kitas dalykas, kaip žinai oras-oras šilumos siurbliai efektyvūs iki -10..-15C. O žemiau pradeda elektros naudoti kaip elektrinis radiatorius, COP krenta visiškai. Todėl židinys yra alternatyva. Yra kurie dirba efektyviai ir prie -25C, bet jų kaina 2x ar net daugiau didesnė. Tampytis su malkom nereikia, naudosiu briketus- švaru, gražu, supakuota maišeliuose. O kad palaikyti šilumą man jų reikia labai mažai, tai čia nesudėtingiau nei tau šiukšles išnešti :). Jokių malkinių, daugybės kubų malkų, vežimo, kūrenimo vargų kaip būna su KKK. Pagal paskaičiavimus, sezonui turi užtekti paletės briketų. Nusipirkus pusę paletės pradžiai, ji telpa kad ir į ūkinę patalpą viduje.
Alternatyva tai alternatyva… Man tas nuolatinis kurstymas – kaip košmariškas sapnas. Jei jau pasistatėt tikrai šiltą namą, tai kam dar save užkraudinėti pečkurio darbais? Kaminui ir židiniui išleistus litus aš skirsiu šilumos siurbliui, dirbančiam iki -25C, susidarys ne ką didesnė suma…
Židinį suprantu tik kaip interjero detalę, tra kategorija žmonių, kuriems reikia liepsnos vaizdo nors tu ką 🙂 va čia jau nieko nepadarysi…liga 🙂 hobis:) bet kaip šildymo priemonė židinys yra niekam tikęs dėl galios reguliavimo nebuvimo. Iš padėties išeitis yra, namie nesušalsit, bet komforto šis šilumos šaltinis tikrai ne priduoda.
Aš gi sakau, kad židinys jei bus noras taupyti elektrą… be to, kam man radiatoriai, vamzdžiai, betono grindys ir nuostoliai juose, kai oras-oras šildo iš karto tai ką reikia- orą? O be to- vasarą bus kondiocionavimas. Taip kad matau 3 privalumus prieš vandens sistemas. 1 trūkumas- oras-vanduo gali šildyti boilerį, ko aš negaliu.
Ir dar, nepamiršk, kad dėl labai sandaraus namo, gali būti, kad vėsinimui vasarą energijos reikia daugiau nei šildymui žiemą (jei neturėtum žemės šilumokaičio).
Dėl vėsinimo – nesąmonė. Žiemą šildymo galia parenkama prie ~43C (viduje +20, lauke -23) kai tuo tarpu vėsinimo galia bus parenkama tik prie 10-15 (viduje +20, lauke +30…+35) su sąlyga, kad namas yra kokybiškai šešėliuojamas. Kaip matai vėsinimo galios reikės 2-3k mažesnės. Namo sandarumas bei didelė šiluminė varža suveikia ne tik žiemą, kai išsaugoma šiluma, bet ir vasarą – tuomet viduje saugoma žemesnė temperatūra, termosas veikia abiem kryptimis vienodai.
Kad orą šildo siurblys yra viskas ok, tik tai turėtų būti patikima sistema, be jokių suklupimų ir malkavimo poreikių. Pats siurblys oras-oras gali turėti ir vandeninį kontūrą (papildomą freonas-vanduo šilumokaitį) ir valandą-dvi per parą skirti vandens šildymui, pvz kai jūs ne namie, nors tai svarbu: kokybiškas namas per parą be jokio šildymo neturi atvėsti daugiau nei 1C, todėl vandens šildymas teoriškai galimas bet kada.
true del sienų, pro ten tiek nepraeiskarščio (jei nejuodos). Bet va per langus saulė prikaitina. Reikia ruletu tada ant langu. O tai langams negerai, nes gali susikraipyti profiliai del karščio. Na bet tu žinai, mes einame šiek tiek skirtingais keliais. Aš bandau balansuoti ant efektyvumo, ekonomijos ir komforto.
Ir be roletų yra įvairiausių būdų šešėliavimui.
Roletai, uždengdami langus nuo tiesioginės spinduliuotės, sukurs profiliams “švelnesnes“ sąlygas nei tiesiogiai kaitinant saulei, tai jei atlaiko saulę be roletų, tai su roletais bus tik geriau.
Kiekvienas suprantame savaip, aš ne prieš kad kažkas sprendžia kitaip. Bet aš niekada nieko nedeginsiu dėl šilumos 🙂 jau užteks praėjusių 20m su KKK, atsikūrenau.
As apie vidaus roletus. Jo KKK vargas. Bet zidinys mane labai dziugina, jau dabar, kol negyvenu, taip malonu ziureti.
Vidiniai roletai visiškai negelbsti nuo saulės pritekėjimų, juk jie viduje – nebent balti ar metalo spalvos, kad bent dalį šilumos atspindėtų. Jie patys įkais ir karštį atiduos patalpos orui.
Kad židinys džiugina, reiškia priklausai liepsnos mylėtojams. Man tai svetima, puikiai pakeičiu tą vaizdą TV ar kompo ekranu kur praleidžiu daug laisvalaikio (jei taip galima vadinti 🙂 )
Pažįstamas židinį kureno iki pasileido geoterminį, dabar jau rankos nekyla 🙂 Bus ir pačiam taip, tik iš vargo kursi…
Gal but, pagyvensime pamatysime. Pazistamas jau gyvena tokiame name kaip mano statomas jau metus. Sake per gruodi gyveno tik su SS, zidini kurti neturi laiko. 150m2 namas. SS prisuko elektros uz 200lt. Sakyciau labai gerai.
oi žinom tavo nuomonę apie židinius, Viliau, žinom. bet noriu pataisyti tave, židinys gali būti pilnai automatizuotas su reguliuojama galia. O apie tuos kurie nenaudoja židinio žinau iš savo praktikos, šildymo sezonu, konvekcinio židinio neįmanoma naudoti dėl labai staigių šilumos šuolių, bet akumuliacinį ar vandeninį židinį galima naudoti ir tuomet kai patalpose pakankamai šilta. dar viena iš dažnai daromų klaidų kai į židinį nepaduodamas lauko oras degimo kamerai, tuomet jis išdegina vidaus orą. teisingai viską įrengus galima mėgautis ugnimi. (netaikoma Viliui kuris sėdi prie TV). 😉
Židinys su kontūrais ir akumuliacinėm, kaip sakoma vyletit v kopeičku 🙂 gal už tą sumą iškart nekurstomą šilumos siurblį? 🙂
Ar ne geriau židinio galių problemas spręsti jį pastatant terasoje 🙂 pakūrei ir žiūri per niekad neaprūkstančią vitriną 🙂 o dar ir kažką išsikelti galima 🙂 🙂 🙂
na čia kaip akvariumas, kas nesupranta, tam tai tik rūpestis ir elektros išlaidos, kas supranta, tas sukiša pinigus ir džiaugiasi. dar galėčiau palyginti su sportiniais automobiliais ir pan. kiekvienas savaip iškrypstam 🙂
Tikra tiesa :4u:
Gyvenu 54m2 bute. Šildymas dujiniu katilu, yra židinys. Kai tik įsikėliau galvojau kad židinį naudosiu, bet pakūrus židinį, kol jis įsidega į patalpas patenka nemažai dūmų. Dūmų kvapas prisigeria į baldus ir laikosi savaitę-kelias savaites. Plius nemažai vargo iš židinio pašalinti pelenus, jų nepakeliant ir pelenais neišpurvinus visos svetainės. Jau metai bus, kaip sausų malkų glėbį židiniui turim net prie pat židinio, bet vis ranka nekyla židinio pakurti. Vėdinimo metu išleista šiluma brangiau kainuos.
Aš manau kad čia problema yra su trauka. Gal kaminas niekada nebuvo valytas? Reikia visų pirma tai pasitikrinti. O dėl pelenų, tai dabar yra spec. pelenų siurbliai ir jokios taršos nebelieka. Mano tėvai tokį nusipirko ir jokių problemų. Išsivalykite kaminą.
Oi, dar ir specialaus siurblio reikia! :)))))))))))) Ir kaminą valyti? Pats jis neišsivalo??? A ja jai :))))))))))
Ne vienas prisiekęs židinistas ir KKK’istas malkas degina tol, kol neatsiranda normalaus, priežiūros nereikalaujančio šildymo: pasileidžia pvz šilumos siurblį ir pamiršta malkas!
Todėl visiems nuoširdžiai patariu, ne ne vengti židinių, bet tvirtai apsispręst – kiek kartų jūs jį kursite, ar pirksite specialų siurblį 🙂 ar lipsite kaminų krėst 🙂 nes alternatyvios šildymo sistemos to nereikalauja, įjungei, sureguliavai ir pamiršai. Nemėtyti pinigų tokieks niekiniams daiktams bet geriau tą apčiuopiamą sumą investuoti į pastato šilumos nuostolių mažinimą arba atsinaujinančios energijos šaltinį.
Taika židinio mėgėjai!
išsivalo pats, yra chemija kuri išdegina kaminą. o siurblio priedo kaina ~200lt
Žinau Simonai, tą priedą už 200 turim – mūsų šeimoje irgi kai kas tikėjosi kad židinys bus namų šildymo panacėja 🙂 po praeito sezono “milžiniškos“ sąskaitos už dujas (390m3 spalis-balandis) židinys iškeliavo palikdamas skylę sienoje, skylę grindyse ir plintusų tarpuką 🙂 niekas jo nepasigenda:)
Jūs tik pagalvokite, koks brangus kamino išlaikymas! Jam net CHEMIJOS reikia 🙂 🙂 🙂
Tave suprantu – toks grožio supratimas. Bet yra nemažai žmonių besitikinčių iš židinio nulinių sąskaitų už namo šildymą. Pasikartosiu n-tąjį kartą – židinys yra niekam tikęs šildymo prietaisas, jis tik papildas prie normalios komfortiškos šildymo sistemos, tol kol gyvenantieji apie jį prisimena 🙂
Reiktų man atskirą postą parašyti, maždaug “Židinys – jūsų namų vargas bei komforto griovėjas“, ot būtų tinkama vieta suremti ragelius UŽ ir PRIEŠ 🙂 🙂 🙂
prisidesiu ir as prie diskusijos.
Planuojam statyti nama, todel iskilo dilema, koki sildyma pasirinkti. Perzvelgus ivarias galimybes, buvau apsistojes ties SS oras-vanduo. Kad ivertint sios sistemos potenciala, kainos skirtuma su KKK, pasiskaiciavau irengimo ir eksploatacijos kainas (kainas emiau is Pinigu kartos post’o apie sildymu sistemu palyginimo) grindinio sildymo 140m2 namo su mazdaug 7-8 varza.
Taigi, tiek SS, tiek KKK reiktu:
akumuliacines talpos – 2500 lt
grindininio sildymo irengimo (120lt/m2) – sildomo grindu ploto apie 110m2, tai gaunas 110*120 = 13200 lt
SS su freonu kaina nuo 18000lt, SS su CO2 nuo 27000lt
siai sistemai reiktu dar min 2m2 ploto akumuliacinei – 1500lt/m2 * 2 = 3000lt
KKK kainuotu nuo 5000 lt
siai sistemai reiktu dar min 4m2 ploto akumuliacinei ir katilui pastatyti – 1500lt/m2 * 4 = 6000lt
irengti kamina (neisivaizduoju kainu, tai pagoglinus radau, kad prasideda nuo 2000lt) – 2000 lt
Taigi sumoje gaunasi:
SS su freonu bendra isigijimo ir irengimo kaina – 36700 lt
KKK bendra isigijimo ir irengimo kaina – 28700 lt
Eksploatacijos kainos panasios, gal net SS naudai, bet ju neskaiciuoju.
Tarkim, sistemos bus 15metu, irengimo kainu skirtumas 8000 lt / 15 metu / 6 men (sildymo sezono) = ~90lt /men uz peckurio darba
Mano asmenine nuomone nugali SS su freonu.
Bet pries kelias dienas suzinojau apie IR plokstes Infrapower, kurios montuojasi ant lubu arba sienios ir ju irengtu namu eksploatacines islaidas. Namas 160m2 R8, gruodzio men mokejo 250 lt uz 21C oro temperatura vien del vykdomu statybos darbu, tai nuleidus iki 19C oro temperaturos, butu dar maziau. Tai gaunasi apie 1.6lt/m2 uz gruodi. Ne pats pigiausias sildymo variantas, bet tokia sistema irengti 140m2 namui reiktu 10000 lt (nereik akumuliaciniu talpu, ar irenginet grindini sildyma, nei tech. patalpu ploto), taigi palyginus irengimo kainas:
su SS – IR laimi 26700 lt
su KKK – IR laimi 18700 lt
O jei skirtuma investavus i vejo jegaine (2kw uz 16000lt sugeneruotu 5000kWh/metus = 2500 lt ) arba saules elektrine (1kWp uz 18000lt sugeneruotu 800kWh/metus = 400 lt), tai eksploatacija butu pigesne.
Tai dabar rimtai galvoju apie IR plokstes. Vakar kalbejus ir buvus patalpoj su IR plokstem apie 20min, viskas atrodo labai gerai, net per gerai.
Gal kas zino, kokiu IR neigiamu dalyku? beje, IR garantija 6 metai, kai SS tik 2, o KKK nuo 2metu iki 6 metu.
Sveiki Robertai, Ilgą čia straipsnį atkalėt 🙂 tik su tema ryšys ne didelis…Tik pastebėsiu, kad kainos įrangos labai “gatvinės“ t.y. kaip bet kam iš gatvės, tiesiog kaip duonos ir pieno įbėgai į parduotuvę ir nusipirkai. Pakombinavus, pvz siurbliai atpigtų 2-3 kartus ir visas skaičiavimas netektų prasmės. Beje CO2 yra irgi freonas, R744 yra jo markė. Tas pats ir su saule, ir su vėju…
Sutinku, biski offtopic, bet nelabai randu kas galetu pakonsultuot apie visas dominancias sistemas, nes KKK pardavejai tik apie savo produktus, SS pardavejai irgi tik apie savo. Tai nusprendziau pasireikst pas Jus, gal kur “nuvesit“ su idejom.
Nelabai suprantu del gatviniu kainu – imu is irangos pardaveju.
Del kombinavimo – gal galit placiau, ka su kuo kombinuot, kad SS atpigtu 2-3 kartus?
Dėl offtopic nepergyvenk, bet naudingiau šią diskusiją plėtoti čia.
Gatvinės – tai kainos klietui “iš gatvės“, be blatų ir nuolaidų 🙂 Kombinavimas vyksta visagalio interneto pagalba, konkrečiai SS atvejis – Kinija. Beje likę sprendimai irgi, su nedidelėm išimtim.
Pagailekit savo is seimos nariu odos, nedarykit IR, taip pat cia bus kaip su zidiniu -vienas sonas syla, kitas sala…
Ne toj vietoj komentaras gavosi, as cia Robertui Jackui dedikavau
Neprisimenu, kad buciau rases apie planus tureti IR… nes tokiu niekada nebuvo. IR turi privalumu tik didelese erdvese, kuriu neimanoma apsildyti kitais budais, bet naudoti nuosavame name yra nesamone vien del IR kainos.
Nesijaudinkite del musu sonu, jie saugus:-)
Niekis. Jau spejau atsakyti:-)
mangi klausimas iskilo, pagal kokia informacija sprendziat kad nuo IR sildytuvu kencia zmogaus oda? ir paaiskinkit kaip ji kencia? nes IR sildytuvas skleidzia bangas tokio pat ilgio kaip ir pats zmogus, o ne IR A ar IR B ilgio bangas.
Matot saltiniu reklaminiuose bukletuose tikrai nebus, bet man teko darbuotis puse metu ( viena ziema) tokiose patalpose, tai smagu pusvalandi buti patalpoje, po valandos jau nelabai smagu, po pusdienio nervinti pradeda ( gal delto, kad sedimas darbas ir sildo pastoviai is vieno tasko)… Galvojau cia man vienam taip, pasisnekejau su kolegom, visiem taip. Sis sildymo budas nerekomenduojamas gyvenamosioms patalpoms, bet kurie pardavineja tuos radiatorius tegul patys pabuna puse metu po tokiais sildytuvais, supras, kad ir visuomeniniuose negalima montuoti. As pats toki sildytuva susimontaves terasoj, tai labai patenkintad, bet ilgai buti nepatarciau.
tai vat ir sumaiset viska 🙂 Jusu mineti sildytuvai turi labai auksta pavirsiaus temp., del to spinduliuoja IR A ir/ba IR B spinduliuote, kuri nera tokia maloni ir ilguoju laikotarpiu vargina. Kalba ejo apie infrared’o plokstes, kuriu pav. temp. iki 100C ir spinduliuoja nuo 6 mikrometru iki 17 mikrometru, kas atitinka zmogaus spinduliuojama spektra (Rubisolis atsiunte KTU lab. tyrimu rezultatus). Praktikoj nebandziau, negaliu papasakot, bet teoriskai skiriasi.
Robertai,
IR esmė – ar tai šildymas, kur COP (NVK) > 1 lyginant su paprastu tiesioginiu šildymu, kurį mes naudojome praeitą žiemą (momentinis dušas šildė vandenį grindiniam šildymui). Jei taip – gal žinote kaip tai įgyvendinama, kuo paremta. Jei ne – kodėl turėtume rinktis IR kai elementarūs elektriniai šildytuvai šimtais kartų pigesni?
apie IR sildytuvus jau seniai pamirsau, jie neefektyvus palyginti su SS, o instaliaciniai kastai auksti palyginus su el. radiatoriais ar net el. kilimeliais.
dabar mastau apie kanalini sildytuva del efektyvumo ir instalaiciniu kastu.
daliniam sildymui naudojui SS MITSUBISHI MSZ-FD35VABH. Baigus pilnai renovacija, turiu optimizmo, kad GAL pilnai uzteks ir jo. Nereikes KKK . Bet dabartiniai rezultatai labai dziuginantys.
Mitsubishi yra vienas iš geriausių ŠS, tik jo kaina 😦 bet jei kalbame apie KKK tai be abejo investicija į ŠS yra daug prasmingesnė.
kaina ,taip, didoka.nespejau i traukini, kai valstybe finansavo 30 proc. Galetu valstybe pastoviai remt ne tik kaimiecius. nes daiktas reikalingas ne tada kai kas nors remia, ar kokia nuolaida padaro, o kai tau jo is tikruju reikia, konkreciu atveju pries ziema.
uz didesne kaina gaunu ir didesni COPa,netoli 5. plius 5 metai gamintojo garantijos.
Salutiniai pliusai- tai, kad mano moteriske nespeja skalbt. skalbiniu dziovyke salia pastacius – pusvalandzio reikalas ir skalbiniai sausi. tai ypac aktualu, kas turi kelis mazamecius vaikus ir grindini sildyma.Nezinau, ar tai plazmos deka,as skeptiskai ziuriu i tokius dalykus, bet mano mazieji sia ziema tik viena syki paslogavo lengvai ir viskas, kai pries tai rezimas buvo 2 sav. darzas, 1 sav. sirgimas.
Vaikų sveikata manau nuo renovacijos, ne nuo ŠS. Sandariam ir mažų energetinių nuostolių pastate klimatas kinta lėtai, dar svarbu oro kokybė, jo drėgnumas ir švarumas, jei šiltai ir gerai išvėdinta tai ir vaikai sveiki. Iš kitos pusės – užsigrūdino, paprasčiausiai tampa atsparesni.
Žiemą iš tos saulės tikrai naudos mažai…. Tinklapis, kuriame yra kaupiama kolektorių statistika. Jie savadarbiai, tai matyt efektyvumas bus mažesnis už fabrikinį.
http://saulevire.lt/kolektoriai-2/
Kad ziema butu daugiau naudos reikia isspresti paties kolektoriaus ir jo aprisimo silumos nuostolius. Todel vakuminiai kolektoriai vis dar kazka pagamina, kai like tik puosiastoga…
Aš irgi kolektorių naudoju, tai nemažai pinigų susitaupo.
Nenurasyciau labai KK. Teko praieta ziema sildytis kiaura nama su KK tai 200-300 men uz 100 kvadratu, bet namas LABAI prastai apsiltintas – nebaigtas siltinti. Kuras anglis plius kontroleris dumo labai mazai viskas reguliuojasi. Buvo, kad negesinau katilo ~3 men. Manau geras siltinimas pades ir plius akumuliacine. Tada bus galima ir apie dujas pagalvot.
Jūs pats nurašote KKK – apšiltinate ir užsandarinate savo LABAI prastai apšiltintą namą ir pereinate prie komfortiško, lengvai reguliuojamo šildymo būdo! Juk ne patys geriausi prisiminimai apie skaldymą, štabeliavimą, nešiojimą, kurstymą bei valymą? Bent jau mums – tai tikrai: taip gyvenome 20m. Todėl dabar peržiemoję mažų energijos nuostolių name tai prisimename kaip blogą patirtį, kuria dalinamės ir norime parodyti, kad galima gyventi geriau.
Vis dar tenka naudoti KKK, bet čia kita situacija: virš 2000m2, 100kW ir 50-70 kietmetrių sezonui…čia kito varianto būti negali. O nuosavą namą tikrai galima šildyti patogiau.
Sveiki Viliau,
Gal turite statistiką ar kokią dalį duomenų apie saulės kolektrių temperatūras.Norėčiau palyginti su panašaus ploto savo plokščių kolektorių duomenimis.
Teko girdėt, kad kolektoriai renka saulės energiją net ir debesuotomis dienomis, kaip yra iš tikrųjų? Grindų apšildymui pasitelkt tą pačią saulės energiją yra labai geras, naujoviškas sprendimas.
Na jau laikas atnaujinti nuotrauka? 🙂
Taip Vytai vakuminiai kolektoriai renka saulės energiją, net per kalėdas, bet jos yra ne daug, nes apsiniauke ir saulė žemai horizonte.
Teko stebėti kaip apsiniaukus ar sningant sudirba saulės kolektorių siurblyssiurblys
sveiki vyrai noriu paklausineti jusu apie sildymo sistema, siais metais pradesim statybas, statysiu 80kv vieno auksto namuka A klases energetinio efektivumo, sove i galva mintis ar galetu ji apsildyti ziema su saules koletriais kurie sildytu ir buitini vandeni ir butu sujunkti sugrindininiu sildimu o tas sujunktas dar butu su zidiniu vandens konturu ar teko kanors girdeti apie tokia katiline, pasiteisintu ar ne toks dalykas